Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-06-10 · Byla Nr. Ik-2535-331/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Ik-2535-331/2011Sprendimas · 2011-06-10Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-08-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-06-10
Bylos Nr.
Ik-2535-331/2011
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00762-2011-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jūra Marija Strumskienė, Halina Zaikauskaitė, Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSDFV Vilniaus skyriaus
Advokatai
Algimantas Medelis
Kategorijos
  • 6.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2535-331/2011Proceso Nr. 3-61-3-00762-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 6.8, 15.2.3.2, 74. (S)
SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jūros Marijos Strumskienės ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui J. M., jo atstovui advokatui Algimantui Medeliui, atsakovų atstovams – Kristinai Šimkutei ir Dainai Jakimauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui (toliau – VSDFV Vilniaus skyrius) ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VSDFV Vilniaus skyriaus dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Nesutikdamas su periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžiu, J. M. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2011-01-17 skundą „Dėl žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimo“. VSDFV Vilniaus skyrius 2011-02-04 raštu Nr. (10.15) 3-6628 „Dėl žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimo“ informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymo 2 ir 13 straipsniais periodinė netekto darbingumo kompensacija pareiškėjui paskirta teisingai. J. M. VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus apskundė VSDFV, kuri 2011-03-15 sprendimu Nr. (11.1) 1-1689 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo“ pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas J. M. skundu (b. l. 1?21) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašo:

kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti:

ar 1997-07-01 Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. VIII-366 13 str. 2 d. „Periodinė netekto darbingumo kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį žalos atlyginimo mokėtojo nustatytomis dienomis, ne vėliau kaip mėnesio paskutinę darbo dieną ir apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 2 str. 6 d.), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 2 str. 11 d.) mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio įstatymo 2 str. 10 d.) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5xdxkxD.“ galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams;ar 1994-07-18 valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-548 16 str. 1 d. „Einamųjų metų draudžiamąsias pajamas ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, nustatydama šių pajamų taikymo pradžią. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir išlaidas. Pagal šias draudžiamąsias pajamas apskaičiuojama valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis (24 straipsnis)“ nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiškumo principams; ar 2009-12-09 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 16 str. 4 d. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą“ galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, neliečiamumo, lygiateisiškumo principams;ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 str. nuostatos dėl žalos atlyginimo kompensacijos perskaičiavimas ir sumažinimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių, neliečiamumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 str. nuostatos, kuriomis įgyvendinamas 2009-12-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ Nr.1771 2 str. nustatė, kad šio nutarimo 1.1 punkte nurodytos einamųjų 2010 metų draudžiamosios pajamos taikomos įgyvendinant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, taip pat apskaičiuojant, skiriant ir mokant valstybinio socialinio draudimo ir kitas socialines išmokas, apskaičiuojant ir mokant už 2010 metus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, jeigu šių išmokų ir įmokų dydis siejamas su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, išskyrus šio nutarimo 2.2 punkte numatytą atvejį“ nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiškumo principams;

panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-02-04 sprendimą Nr. (10.15)3-6628 „Dėl žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimo“;panaikinti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2011-03-15 sprendimą Nr. (11.1) 1-1683 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo“;įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti nuo 2005 m. liepos mėn. neišmokėtą žalos atlyginimo kompensacijos dalį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių nutraukti sumažintos žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimą ir įpareigoti mokėti visą paskirtą žalos atlyginimo kompensaciją jam;priteisti pareiškėjui nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2011-12-31 iš VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delspinigius – 4 526,38Lt;priteisti iš VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2011-12-31 neišmokėtos žalos kompensacijos dalį – 21 973,29Lt;priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturtinę žalą 1 000 Lt;priteisti VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu;sustabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta byla Konstituciniame teisme pagal pareiškėjo prašymą.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau ? Laikinojo įstatymo) nuostatos nustato, kad žalos atlyginimo mokėtojas turi teisę atitinkamai sumažinti nukentėjusiajam žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iš naujo nustato, kad nukentėjusiojo netekto darbingumo procentai sumažėjo. Jeigu žalos atlyginimas buvo nustatytas teismo sprendimu, jis šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažintas tik teismine tvarka. Tačiau nėra galimas Laikinuoju įstatymu, Vyriausybės nutarimu ar sprendimu sumažinti žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimą nors tai daro atsakovas VSDFV ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Vilniaus sk., kurie nesiorientuoja, kad yra tokios įstatymo nuostatos ir visi jų veiksmai yra neteisėti ir diskriminuojantis pareiškėją, kaip neįgalųjį gaunantį sumažintą žalos atlyginimo kompensaciją nuo 2005 m. 07 mėnesio iki šiol. Tokiu būdu yra pažeistos jo kaip neįgaliojo konstitucinės teisės ir interesai, nes buvo nusavinta neįgaliojo žalos atlyginimo kompensacijos dalis ir ji yra nemokama, todėl prašo teismo kreiptis į Konstitucinį teismą. Jam turi būti mokama teismo sprendimu priteista žalos atlyginimo suma ir ji gali būti keičiama tik teismo sprendimu. Žalos atlyginimo kompensacijos mažinimas, nenumatant kompensavimo mechanizmo, ignoruojant Konstitucinio teismo nutarimus, Lietuvos valstybė pažeidė teisinės valstybės principus, svarbiausius jos elementus: teisėtų lūkesčių apsauga, teisių tikrumą ir teisinį saugumą. Konstitucijoje įtvirtinta pusiausvyra tarp asmens ir visuomenės interesų, todėl dabartinis žalos atlyginimo kompensacijos mažinimas neatitinka konstituciniams principams ir neveikia teismo sprendimas ir vykdomasis raštas, kurio vykdymas yra privalomas visoms valstybinėms institucijoms.

Teisė gauti žalos atlyginimo kompensaciją ? svarbi socialinė teisė, kuri kartu su kitomis socialinėmis teisėmis yra įtvirtinta Konstitucijos 52 straipsnyje, ne kartą buvo interpretuota Konstitucinio teismo nutarimuose. Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos įvairiais aspektais ne kartą buvo interpretuojamos Konstitucinio teismo jurisprudencijoje, inter alia 1997-03-12, 1997-12-03, 1997-12-18, 1998-05-06, 2000-01-10, 2001-10-30, 2002-03-04, 2002-04-23, 2002-06-19, 2002-11-25, 2003-07-04, 2003-12-03, 2004-03-05, 2004-12-13, 2005-02-07 nutarimuose. Šiuose nutarimuose aiškinama, kad Konstitucijos 52 straipsnio nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą žalos atlyginimo kompensaciją valstybei kyla pareiga ją garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie yra nustatyti įstatymo, o asmenys turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems ypač teismo sprendimu nustatytas žalos atlyginimo kompensaciją mokėtų. Taigi minėta Konstitucijos 52 straipsnio nuostata suponuoja įstatymų leidėjo pareigą, įstatymu nustatant tam tikrą žalos kompensaciją ir pensiją įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą kuris užtikrintų šios žalos atlyginimo kompensaciją asmenims, atitinkantiems įstatymo nustatytas sąlygas ir ypač teismo sprendimo nurodytiems sąlygoms ir jame nustatytas reguliavimas negali kitu teisės aktu pakeistas. Pagal Konstituciją paskirtos ir mokamos žalos atlyginimo kompensacijos yra mokamos, tai tokiu atveju įstatymu leidėjas neturi teisės jiems nustatyti kitokio teisinio reguliavimo, nes pasikeitus teisiniam reguliavimui teismo sprendimas netektų jo prasmės vykdyme ir nes susidariusių praradimų teisingo kompensavimo mechanizmas pradingtų. VSDFV Vilniaus skyrius, VSDFV, Vyriausybė ir įstatymo leidėjas, nustatęs teisinį reguliavimą negu numato teismo sprendimas ir mokamas sumažintas žalos atlyginimo kompensacijos dydis pažeidžia Konstitucijos 52 straipsnio nuostatas. Neįgaliems, kuriems mokama dalis teismo sprendimu numatyta žalos atlyginimo kompensacija yra šiurkštus konstitucijos nuostatų pažeidimas.

Alytaus rajono teismas sprendimu nustatė pareiškėjui neįgalumą, priteisė mokėti kompensaciją, todėl ji turi būti mokama atitinkamo dydžio, jos negalima mažinti, nes bus pažeista teisė į nuosavybę, pagal Konstituciją nuosavybė yra saugoma ir ginama. Jo atžvilgiu aukščiau nurodytu įstatymu, nutarimu ir visokiais sprendimais „karpymas“ jo žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimas yra neteisėtas ir prieštarauja pagrindiniams šalies įstatymams ir pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas žmogaus teises.

Pažymėjo, kad asmenys, kurie pagal valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą arba pagal teismo sprendimą įgijo tam tikras teises į žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimą, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Pagal teisinį reguliavimą kompensacijos mokėjimą galima keisti tik laikantis iš anksto nustatytos tvarkos. Keičiant teisinį reguliavimą būtina laikytis Konstitucijos normų ir principų, inter alia-principo lex retro non agit, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens įgytų teisių ir teisėtų interesų. Pagal pareiškėjo skundą su prašymu akivaizdu, kad įstatymais ar nutarimais bei sprendimais nustačius dėl suluošinimo kompensacijos rūšis, asmenis, turinčius teisę į invalido išmokų skyrimo ir mokėjimo pagrindus, sąlygas, jų dydžius, valstybei kyla pareiga žalos atlyginimo kompensacijų mokėjimo santykiuose laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Todėl nustatyto teisinio reguliavimo pakeitimai, kur bloginamas neįgaliojo aprūpinimas, negalimi ir tada, kai valstybėje susidaro ypatinga situacija ir kai tai būtina kitų konstitucinių vertybių apsaugai. Asmuo, atitinkantis įstatyme nustatytas sąlygas įgyja teisę į įstatymu nustatytą valstybinę žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimą. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga reiškia, kad pertvarkant socialinę sistemą, net jeigu šios išmokos yra mažinamos tai valstybė privalėtų nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą neįgaliesiems, kuriems tokia išmoka buvo paskirta ir mokama (2003-07-04 Konstitucinio teismo nutarimas).

Patirtą žalą kildina iš VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nepagrįsto sprendimo ir jos veiksmų, atliktų jiems vykdant tarnybines funkcijas, neteisėtai paimant žalos atlyginimo kompensacijos dalį ir jos negražinant. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad žalos atlyginimo kompensacijos dalis yra nusavinama ir tai daroma kiekvieną mėnesį, tokiu būdu pažeidžiama jo garbė ir orumas, jis patiria dvasinius sukrėtimus, pablogėjo sveikatos būklė, neturint piniginių lėšų sumažėjo bendravimo galimybės su giminėmis, draugais, kaimynais.

Per teismo posėdį pareiškėjas J. M. ir jo atstovas Algimantas Medelis prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 119?122) paaiškino, kad pagal pareiškėjo byloje esančius dokumentus, žalos atlyginimo mokėjimo teisingumą 1996 ir 1997 metais tikrino Valstybinė darbo inspekcija. Byloje nėra duomenų, kad tuometiniam žalos atlyginimo mokėtojui ? Alytaus rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriui ? būtų pavesta pakeisti sprendimą ir perskaičiuoti mokamą žalos atlyginimo sumą apskaičiuotą tiek pagal iki Laikinojo įstatymo galiojusius teisės aktus, tiek pagal Laikinąjį įstatymą.

Perdavus žalos atlyginimo prievolės vykdymą VSDFV teritoriniams skyriams, Vilniaus skyrius nuo 2003-01-01 pareiškėjui mokėjo 93,03 Lt (0,5x0,6x0,35x886) per mėnesį dydžio periodinę netekto darbingumo kompensaciją. Tačiau vykdant minėtas Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies nuostatas, iki 2004-08-31 pareiškėjui turėjo būti tęsiamas 1997 m. rugpjūčio mėn. mokėto 95,29 Lt per mėnesį dydžio žalos atlyginimo mokėjimas. Kadangi už šį laikotarpį susidarė žalos atlyginimo nepriemoka, Fondo valdybos 2011-03-15 raštu Nr. (11.1) 1-1689 Fondo valdybos Vilniaus skyriui buvo pavesta ją apskaičiuoti ir išmokėti. Vykdydamas Fondo valdybos pavedimą Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2011-03-30 sprendimais Nr. 6-35-1511 ir Nr. 6-35-1512 apskaičiavo J. M. periodinės netekto darbingumo kompensacijos nepriemoką (23,13 Lt) už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-08-31 (nepriemoka išmokama š. m. balandžio mėn.). Remiantis Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsniu, Vyriausybė ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina EMDP dydį ir nustato šių pajamų taikymo pradžią. Vyriausybė 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 patvirtino naują EMDP dydį (1170 Lt) bei nustatė, kad paskirtosios išmokos, kurių dydis priklauso nuo EMDP, nuo 2010-01-01 perskaičiuojamos pagal šį dydį. Remdamasis Laikinojo įstatymo 13 straipsniu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius periodinę netekto darbingumo kompensaciją pareiškėjui nuo prievolės mokėti žalos atlyginimą perėmimo nuolat perskaičiuodavo keičiantis EMDP. Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog jam turi būti mokama teismo sprendimu priteista žalos atlyginimo suma ir ji gali būti keičiama tik teismo sprendimu. Pažymėjo, jog pareiškėjas nei skunde Vilniaus skyriui, nei skunde VSDFV šio klausimo nekėlė, todėl atsakant į pareiškėjo skundus buvo paaiškinta jo periodinės netekto darbingumo kompensacijos apskaičiavimas ir perskaičiavimas pasikeitus EMDP. Atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo 23 straipsnio 2, 4 ir 5 dalių nuostatas bei į tai, jog pagal Laikinąjį įstatymą netekto darbingumo periodinė kompensacija pareiškėjui Fondo valdybos Vilniaus skyriuje mokama nuo 2003-01-01, pareiškėjo argumentas dėl nepagrįsto Laikinojo įstatymo taikymo mokant jam žalos atlyginimą atmestinas, juolab, nesutikdamas su žalos atlyginimo apskaičiavimu ir mokėjimu jis turėjo galimybę šiuos veiksmus skųsti. Pareiškėjo pretenzijų dėl mokamos žalos atlyginimo sumos, teisminių ginčų ar kitokių jo nesutikimą su mokama suma pagrindžiančių dokumentų ir faktų per šį laikotarpį nebuvo. Taigi, pareiškėjas, turėdamas visas galimybes jau nuo 2003-01-01 ginčyti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimus dėl išmokos dydžio, to nedarė, todėl akivaizdu, jog sutiko su mokama suma.

Valdžios institucijos neteisėti veiksmai, kaip pagrindinė civilinės atsakomybės sąlyga, turi būti įrodyti įstatymų nustatyta tvarka, t. y. jie laikomi teisėtais, kol neįrodyta priešingai. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus skyrius ir VSDFV nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjo reikalavimo priteisti pareiškėjui 1 000 Lt neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Laikinojo įstatymo 13 straipsnio 2 dalis ir Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48 ir 52 straipsnių nuostatoms yra visiškai nepagrįstas. Visiems asmenims, gaunantiems netekto darbingumo periodinę kompensaciją pagal Laikinąjį įstatymą, yra nustatyta vienoda šios kompensacijos apskaičiavimo ir perskaičiavimo tvarka. Tai, jog periodinės netekto darbingumo kompensacijos formulėje naudojamas ir EMDP dydis, atspindintis valstybės ekonominę būklę, negali būti traktuojama kaip pažeidžiantis asmenų lygiateisiškumo, nuosavybės apsaugos ar socialinės apsaugos principus bei Konstitucijos 52 straipsnyje numatytą teisę įstatymuose numatytais atvejais gauti išmokas socialinės rizikos (ligos, netekto darbingumo ir kt.) atvejais.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje VSDFV atstovė Kristina Šimkutė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 68?72) paaiškino, kad VSDFV nustačius, kad nuo 2003-01-01 iki 2004-08-31, remiantis Žalos atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjui turėjo būti tęsiamas 1997 metų rugpjūčio mėnesį mokėto 95,29 Lt dydžio per mėnesį žalos atlyginimo mokėjimas, VSDFV Vilniaus skyrius 2011-03-30 sprendimu Nr. 6-35-1110 „Dėl J. M. teisės į periodinę netekto darbingumo kompensaciją“ paskyrė J. M. 95,29 Lt per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2004-08-31. Minėto VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo pagrindu buvo priimti 2011-03-30 sprendimas Nr. 6-35-1512 „Dėl nepriemokos išmokėjimo J. M.“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui išmokėti 13,56 Lt žalos atlyginimo periodinės netekto darbingumo kompensacijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2003-06-30, ir 2011-03-30 sprendimas Nr. 6-35-1511 „Dėl nepriemokos išmokėjimo J. M.“, kuriuo nuspręsta pareiškėjui išmokėti 9,57 Lt žalos atlyginimo periodinės netekto darbingumo kompensacijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2003-07-01 iki 2004-08-31. Pareiškėjui periodinė netekto darbingumo kompensacija apskaičiuota ir išmokėta teisėtai ir pagrįstai, pagal Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatytą formulę. Pareiškėjo skunde išdėstyti paskaičiavimai dėl neišmokėtų sumų nuo 2005 metų liepos mėnesio yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl 21 973,29 Lt neišmokėtos žalos kompensacijos dalies bei 4 526,38 Lt delspinigių priteisimo. Atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmai skaičiuojant ir išmokant J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją yra teisėti ir pagrįsti Žalos atlyginimo įstatymo ir Tvarkos aprašo nuostatomis, atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjo reikalavimas dėl 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Taip pat nepagrįstas yra ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Žalos atlyginimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies, Pensijų įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; toliau ? Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymas) 16 straipsnio 4 dalies ir 3 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams. Pažymėtina, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymas nereglamentuoja žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe, paskirto ir mokamo pagal Žalos atlyginimo įstatymą perskaičiavimo, todėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo įstatymo nuostatos sprendžiant šį ginčą netaikytinos.

Atsiliepimas

Per teismo posėdį atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė Daina Jakimauskienė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjui mokamos periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžio. Šiuo aspektu teismui svarbu nustatyti, ar Vilniaus skyrius turėjo teisę atitinkamai sumažinti nukentėjusiajam žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, ar priimdamas sprendimus nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – VSDPĮ), Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašas (toliau ? Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 (Žin., 1997, Nr. 86-2162).

Pagal Laikinojo įstatymo 2 straipsnio 10 punkto nuostatas draudžiamosios pajamos – einamųjų metų draudžiamosios pajamos, apskaičiuotos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką. Jų apskaičiavimo ir tvirtinimo tvarką nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas. Šio įstatymo 16 straipsnyje numatytas žalos atlyginimo dydžio pakeitimas, t. y. žalos atlyginimo mokėtojas turi teisę atitinkamai sumažinti nukentėjusiajam žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, jeigu NDNT iš naujo nustato, kad nukentėjusiojo netekto darbingumo procentai sumažėjo. Jeigu žalos atlyginimas buvo nustatytas teismo sprendimu, jis šiame straipsnyje nustatytu atveju gali būti atitinkamai sumažintas tik teismine tvarka. Įstatymo 18(1) straipsnis numato žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimą valstybei: 1) kai įmonei iškelta bankroto byla, kai įmonė likviduojama dėl bankroto, taip pat kai įmonė neveikia ir jai netaikoma bankroto procedūra bei dėl lėšų ir turto stokos įmonėje pagal teismo antstolių kontoros dokumentus nėra galimybės išieškoti nukentėjusiems teismo priteistą žalos atlyginimą; 2) kai įmonė yra likviduota ir (ar) išregistruota, kai nėra jos teisių ir pareigų perėmėjo, tačiau žalos atlyginimas nebuvo nei išmokėtas, nei kapitalizuotas, nei perduota ši prievolė aukštesniajai organizacijai; 3) kai nukentėjusieji susirgo profesine liga arba buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose valstybinėse įmonėse ir buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo (valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir buvusių žemės ūkio įmonių, reorganizuotų į akcines bendroves, uždarąsias akcines bendroves ar žemės ūkio bendroves, – įregistravimo įmonių rejestre datos). Nustačius profesinę ligą po įmonės privatizavimo, nukentėjusiesiems, dirbantiems toje pačioje ar kitoje įmonėje, kurioje darbo aplinka dėl jos kenksmingo veiksnio (veiksnių) poveikio taip pat turėjo įtakos darbuotojo sveikatos sutrikimui, valstybė atlygina tą darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, atsižvelgdama į darbo sąlygas ir toje įmonėj dirbtą laiką. Kitą darbingumo netekimo dalį atlygina įmonė, kurioje darbas po įmonės privatizavimo turėjo įtakos susirgimui profesine liga. Darbingumo netekimo dalį, kurios nukentėjusysis neteko dirbdamas buvusioje valstybinėje įmonėje iki jos privatizavimo, nustato NDNT. Kilus ginčui, darbingumo netekimo ir žalos atlyginimo dalis kiekvienu atveju nustato teismas; 4) kai nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, turintis teisę gauti žalos atlyginimą tarptautinėje sutartyje nustatyta tvarka iš užsienyje esančios už žalą atsakingos įmonės, jo negauna. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad nurodytą žalos atlyginimo mokėjimo prievolės perėjimo valstybei tvarką nustato Vyriausybė. Valstybė, atlyginusi žalą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais atvejais, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į žalos atlyginimo mokėtoją.

Įvertinęs šias teisės aktų normas, teismas daro išvadą, kad žalos atlyginimo mokėjimo prievolė nuo 2003-01-01 pereina valstybei, kai nukentėjusieji buvo sužaloti dėl nelaimingo atsitikimo darbe, dirbdami buvusiose žemės ūkio įmonėse (kolūkiuose, valstybiniuose ūkiuose) iki jų privatizavimo. Tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad prievolę mokėti nukentėjusiesiems žalos atlyginimą vykdo Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Tvarkos aprašo 4 punktas numato, kad žalos atlyginimą pagal žalos atlyginimo gavėjų prašymus apskaičiuoja ir moka jų gyvenamosios vietos Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Vyriausybė turi teisę ne rečiau kaip kartą per metus VSDFV teikimu tvirtinti einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (toliau – EMDP) dydį ir nustatyti šių pajamų taikymo pradžią. Taigi mokamos periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydis pareiškėjui priklauso nuo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuo 2003-01-01 žalos atlyginimo mokėjimo prievolė J. M. perėjo VSDFV Vilniaus skyriui, todėl Alytaus rajono savivaldybės Socialinės paramos skyrius 2003-01-10 raštu Nr. 08-06-14 „Dėl bylų perdavimo“ perdavė VSDFV Vilniaus skyriui J. M. žalos atlyginimo išmokų bylą Nr. 0029 (b. l. 74). Pats pareiškėjas 2003-01-15 kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyrių su prašymu skirti periodinę netekto darbingumo kompensaciją dėl 1960-01-22 kolūkyje (duomenys neskelbtini) įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe (b. l. 97?98). VSDFV Vilniaus skyrius 2003-01-16 sprendimu Nr. 390 „Dėl J. M. teisės į netekto darbingumo periodinę kompensaciją“ J. M. nuo 2003-01-01 neterminuotai paskyrė 93,03 Lt dydžio per mėnesį netekto darbingumo periodinę kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo darbe netekus 60 procentų darbingumo (b. l. 104).

Vadovaudamasis Žalos atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, kuriais buvo tvirtinami einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiai, VSDFV Vilniaus skyrius J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją nuolat perskaičiuodavo keičiantis einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiui.

Nuo 2003-07-01 patvirtinus einamųjų 2003 metų draudžiamųjų pajamų dydį ? 901,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 485 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų didinimo“ (Žin., 2003, Nr. 38-1744)), VSDFV Vilniaus skyrius 2003-07-01 sprendimu Nr. 01-01 „Dėl periodinių išmokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2003-07-01 perskaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir paskyrė jam 94,61 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją (b. l. 106).

Nuo 2004-09-01 patvirtinus einamųjų 2004 metų draudžiamųjų pajamų dydį ? 990,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. 1075 „Dėl einamųjų metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 133-4804)), VSDFV Vilniaus skyrius 2004-09-01 sprendimu Nr. 01-02 „Dėl J. M. periodinės netekto darbingumo kompensacijos perskaičiavimo“ nuo 2004-09-01 perskaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir paskyrė jam 103,95 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją (b. l. 107).

Nuo 2005-07-01 patvirtinus einamųjų 2005 metų draudžiamųjų pajamų dydį ? 1 084,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 25 d. nutarimas Nr. 584 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo ir einamųjų 2005 metų draudžiamųjų pajamų naujo dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr. 67-2411)), VSDFV Vilniaus skyrius 2005-07-01 sprendimu Nr. 01-03 „Dėl periodinių išmokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2005-07-01 perskaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir paskyrė jam 113,82 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją (b. l. 108).

Nuo 2006-07-01 patvirtinus naują einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 212,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas Nr. 512 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo ir einamųjų 2006 metų draudžiamųjų pajamų dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 62-2281)), VSDFV Vilniaus skyrius 2006-07-01 sprendimu Nr. 390 „Dėl J. M. periodinės netekto darbingumo kompensacijos perskaičiavimo“ nuo 2006-07-01 perskaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir paskyrė jam 127,26 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją (b. l. 109).

Nuo 2007-02-01 patvirtinus einamųjų 2007 metų draudžiamųjų pajamų naują dydį – 1 356,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 15 d. nutarimas Nr. 40 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo, einamųjų 2007 metų draudžiamųjų pajamų naujo dydžio ir maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 7-285)), VSDFV Vilniaus skyrius 2008-01-07 sprendimu Nr. 6-28-4 „Dėl periodinių išmokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2007-02-01 perskaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir paskyrė jam 142,38 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją (b. l. 110).

Nuo 2008-01-01 patvirtinus einamųjų 2008 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 414,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1327 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo bei einamųjų 2008 metų draudžiamųjų pajamų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 135-5471)), VSDFV Vilniaus skyrius 2008-01-11 sprendimu Nr. 6-28-2 „Dėl periodinių išmokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2008-01-01 perskaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir paskyrė jam 148,47 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją (b. l. 111).

Nuo 2008-08-01 patvirtinus einamųjų 2008 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 488,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimas Nr. 703 „Dėl valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos padidinimo, einamųjų 2008 metų draudžiamųjų pajamų naujo dydžio ir maksimalios valstybinės socialinio draudimo neperskaičiuotos pensijos patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 83-3307)), VSDFV Vilniaus skyrius 2008-08-21 sprendimu Nr. 6-28-5 „Dėl periodinių išmokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2008-08-01 perskaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir paskyrė jam 156,24 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją (b. l. 112).

Nuo 2010-01-01 patvirtinus einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų dydį – 1 170,00 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1771 „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamųjų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 158-7157)), VSDFV Vilniaus skyrius 2010-01-05 sprendimu Nr. 6-28-1 „Dėl periodinių išmokų perskaičiavimo pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms“ nuo 2010-01-01 perskaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją ir paskyrė jam 122,85 Lt dydžio per mėnesį periodinę netekto darbingumo kompensaciją (b. l. 113).

Nesutikdamas su periodinės netekto darbingumo kompensacijos dydžiu, J. M. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2011-01-17 skundą „Dėl žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimo“ (b. l. 114). VSDFV Vilniaus skyrius 2011-02-04 raštu Nr. (10.15) 3-6628 „Dėl žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimo“ informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Žalos atlyginimo įstatymo 2 ir 13 straipsniais periodinė netekto darbingumo kompensacija pareiškėjui paskirta teisingai (b. l. 115). J. M. VSDFV Vilniaus skyriaus veiksmus apskundė Fondo valdybai, kuri 2011-03-15 sprendimu Nr. (11.1) I-1689 „Dėl žalos atlyginimo mokėjimo“ pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 123, 124?125).

Įvertinęs teisės aktų normas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad atsakovas (Vilniaus skyrius) teisėtai skaičiavo J. M. periodinę netekto darbingumo kompensaciją, atsižvelgdamas į EMPD, pagrįstai ją mokėjo nuo 2003-01-01. Tvarkos aprašo 4 punktas aiškiai numato, kad žalos atlyginimą pagal žalos atlyginimo gavėjų prašymus apskaičiuoja ir moka jų gyvenamosios vietos Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Vyriausybė turi teisę ne rečiau kaip kartą per metus VSDFV teikimu tvirtinti EMDP dydį ir nustatyti šių pajamų taikymo pradžią. Atsakovas griežtai laikėsi šių teisės aktų reikalavimų, kiekvienais metais sprendimais tvirtindavo EMPD.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas laiko, kad atsakovai pilnai, išsamiai bei visapusiškai sprendimuose bei atsiliepimuose (b. l. 23?25, 68?73, 119?122) išaiškino pareiškėjui teisės aktus pagal kuriuos skaičiuojama periodinė netekto nedarbingumo kompensacija, nuo ko priklauso jos dydis, kaip ji perskaičiuojama, nurodyta perskaičiavimo formulė, t. y. nurodyta periodinės netekto nedarbingumo kompensacijos perskaičiavimo ir apskaičiavimo tvarka.

Pareiškėjo teiginiai, kad jam turi būti mokama teismo sprendimu priteista žalos atlyginimo suma, ji gali būti keičiama tik teismo sprendimu. Teismas negali sutikti su šiais jo teiginiais, nes periodinę netekto darbingumo kompensaciją jis gauna nuo 1970 m. pagal teismo sprendimą (b. l. 94). Teismo sprendime nurodyta, kad jam turi būti mokama 34 rub. (tuo metu galiojęs piniginis vienetas – rublis) išmokėjimo žala, kuri nuo 1970 metų keitėsi. Lietuvai atgavus nepriklausomybę pareiškėjui žalos atlyginimo mokėjimą ir teismo priteistą žalos atlyginimą perskaičiavo bei indeksavo vadovaujantis tuo metu galiojančiais teisės aktais. Vėliau pasikeitus teisiniam reglamentavimui, pareiškėjui kiekvieną mėnesį buvo mokama periodinė netekto darbingumo kompensacija, keičiantis EMPD. Skundų ar pretenzijų dėl mokamos žalos atlyginimo sumos pareiškėjas nekėlė, su mokamu dydžiu sutiko, savo pagrįstų skaičiavimų nepateikė, o pateiktų išmokų neatitikimo (b. l. 61?63) teisės aktais nepagrindė.

Teismui pripažinus atsakovų sprendimus: VSDFV Vilniaus skyriaus 2011-02-04 sprendimą Nr. (10.15)3-6628 ir VSDFV 2011-03-15 sprendimą Nr. (11.1) 1-1683) teisėtais ir pagrįstais, nėra pagrindo tenkinti kitų pareiškėjo reikalavimų, nes jie yra išvestiniai. Vadinasi, yra atmestini pareiškėjo kiti reikalavimai: įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių išmokėti nuo 2005 m. liepos mėn. neišmokėtą žalos atlyginimo kompensacijos dalį iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos; įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių nutraukti sumažintos žalos atlyginimo kompensacijos mokėjimą ir įpareigoti mokėti visą paskirtą žalos atlyginimo kompensaciją jam; priteisti pareiškėjui nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2011-12-31 iš VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos delspinigius – 4 526,38Lt; priteisti iš VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuo 2005 m. liepos mėn. iki 2011-12-31 neišmokėtos žalos kompensacijos dalį – 21 973,29Lt.

Konstitucinis Teismas 2006 -08-19 nutarime pabrėžė, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Taigi, sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Teismas nenustatė neteisėtų valstybės institucijų, pareigūnų (Vilniaus skyriaus ir VSDFV) veiksmų, periodinė netekto nedarbingumo kompensacija J. M. buvo apskaičiuojama ir mokama teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis teisės aktais, todėl yra atmestinas jo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neturtinę žalą 1 000 Lt.

Pareiškėjas prašo sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti:

ar 1997-07-01 Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas Nr. VIII-366 13 str. 2 d. „Periodinė netekto darbingumo kompensacija nukentėjusiajam mokama kas mėnesį žalos atlyginimo mokėtojo nustatytomis dienomis, ne vėliau kaip mėnesio paskutinę darbo dieną ir apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d) (šio įstatymo 2 str. 6 d.), kompensavimo koeficiento (k) (šio įstatymo 2 str. 11 d.) mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) (šio įstatymo 2 str. 10 d) sandaugos pusė, t. y. pagal formulę 0,5xdxkxD.“ galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams;ar 1994-07-18 valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. 1-548 16 str. 1 d. „Einamųjų metų draudžiamąsias pajamas ne rečiau kaip kartą per metus Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, nustatydama šių pajamų taikymo pradžią. Einamųjų metų draudžiamosios pajamos apskaičiuojamos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos patvirtintą metodiką, atsižvelgiant į atitinkamų metų ar atitinkamo metų laikotarpio Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir išlaidas. Pagal šias draudžiamąsias pajamas apskaičiuojama valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos papildoma dalis (24 straipsnis)“ nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiškumo principams; ar 2009-12-09 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 16 str. 4 d. „Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2010-07-01 parengia ir patvirtina sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos aprašą“ galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, neliečiamumo, lygiateisiškumo principams;ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 str. nuostatos dėl žalos atlyginimo kompensacijos perskaičiavimas ir sumažinimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės principui, konstituciniams teisėtų lūkesčių, neliečiamumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principams; ar Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 str. nuostatos, kuriomis įgyvendinamas 2009-12-24 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl einamųjų 2010 metų draudžiamų pajamų, ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir ribinio valstybinės pensijos dydžių patvirtinimo“ Nr.1771 2 str. nustatė, kad šio nutarimo 1.1 punkte nurodytos einamųjų 2010 metų draudžiamosios pajamos taikomos įgyvendinant Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas, taip pat apskaičiuojant, skiriant ir mokant valstybinio socialinio draudimo ir kitas socialines išmokas, apskaičiuojant ir mokant už 2010 metus valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas, jeigu šių išmokų ir įmokų dydis siejamas su einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžiu, išskyrus šio nutarimo 2.2 punkte numatytą atvejį“ nuostatos galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 str., bei konstituciniam teisinės valstybės teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiškumo principams.

Teismui nekyla abejonių, kad šių įstatymų nurodytos normos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniams bei konstituciniam teisinės valstybės teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiškumo principams. Įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti kokio dydžio kompensaciją mokėti asmenims dėl netekto darbingumo priklausomai nuo valstybės ekonominės situacijos. Šios periodinės kompensacijos perskaičiavimo ir apskaičiavimo tvarka dėl netekto nedarbingumo pagal Laikinąjį įstatymą numatyta vienoda visiems asmenims, numatytoje formulėje (Laikinojo įstatymo 13 str.) naudojamas EMPD dydis būtent atspindi valstybės ekonominę situaciją, kiekvienais metais jis yra perskaičiuojamas. Vadinasi, šios įstatymo nuostatos negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios asmenų lygiateisiškumo, nuosavybės apsaugos, socialinės apsaugos, teisinio tikrumo, teisinės valstybės lūkesčių principus bei Konstitucijos 52 straipsnyje numatytą teisę įstatymuose numatytais atvejais gauti išmokas socialinės rizikos atvejais.

Be to, pareiškėjas nepagrįstai nurodo Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 3 ir 16 straipsnių nuostatas prieštaraujančias Konstitucijos 23, 29, 30, 48, 52 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, asmenų lygiateisiškumo principams, nes šis įstatymas perskaičiuojant pareiškėjui periodinę netekto darbingumo kompensaciją nėra taikomas. Pagrindas perskaičiuoti kompensacija yra Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinasis įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. 997 (Žin., 1997, Nr. 86-2162) patvirtintas Žalos atlyginimo nukentėjusiesiems dėl sveikatos sužalojimo ar susirgimo profesine liga, kai ši prievolė pereina valstybei, tvarkos aprašas.

Nepatenkinus pareiškėjo reikalavimų nėra teisinio pagrindo priteisti teismo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85?87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str., teismas

nusprendė:

atmesti pareiškėjo J. M. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkas Henrikas SadauskasTeisėjai Jūra Marija StrumskienėHalina Zaikauskaitė