Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-04-01 · Administracinė byla Nr. P-756-24-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-01
Bylos Nr.
P-756-24-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
R. J.
Atsakovas
Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P756-24/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.11. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės - Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-501/2010 pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja R. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 2008/01-4R-274; 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BR6-(10.31)-24475 „Dėl Paramos sutarties nutraukimo“ ir 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-24442 „Dėl Jums išmokėtos paramos sugrąžinimo“; 3) įpareigoti Agentūrą skirti paramą numatyto projekto įgyvendinimui pagal pateiktą mokėjimo prašymą SAPARD paramai gauti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad ji, būdama ūkininkė, 2003 m. lapkričio 26 d. sudarė su Agentūra paramos sutartį Nr. SA8-P43030050. Pagal šią paramos sutartį Agentūra įsipareigojo sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis kompensuoti pareiškėjai, kaip paramos gavėjui, iki 104 199,00 litų investicijas (išlaidas, sąnaudas), padarytas paramos gavėjo vykdant Projektą Nr. P43030050, kurį nuspręsta remti Agentūros direktoriaus 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. BR2-(1.5)-366 „Dėl SAPARD paramos suteikimo ūkininkei R. J.“. Pareiškėja sąžiningai vykdė minėtą projektą, tinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, kruopščiai fiksavo visas ūkines operacijas, susijusias su projekto vykdymu, teikė Agentūrai projekto vykdymo ataskaitas. Pareiškėja bendradarbiavo su kontroliuojančiais asmenimis, laiku teikė jiems visą reikalaujamą informaciją apie projektą, sudarė sąlygas jiems apžiūrėti savo veiklą vietoje, įeiti į visas gamybines, pagalbines ir kitas patalpas, susipažinti su dokumentais, susijusiais su sutarties vykdymu. Projektas buvo visiškai ir laiku įgyvendintas, sutarties vykdymo pažeidimų nėra užfiksuota. Keliai Nr. 1 ir Nr. 2 įrengti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pagal projektą. Visoms institucijoms, skirtingai nei teigia Agentūra, kelių planas buvo pateiktas tas pats. Agentūra turėjo galimybę įvertinti, ar investicijos yra tinkamos kompensuoti. Pareiškėjai nebuvo pateikta Agentūros 2008 m. gegužės 7 d. užsakomosios patikros ataskaita MPR9 Nr. P43040136/03, kuria Agentūra vadovavosi priimdama skundžiamus sprendimus. Pareiškėja nebuvo supažindinta ir su kitais dokumentais, kuriais vadovavosi Agentūra priimdama skundžiamus sprendimus. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 1, 4 dalių ir 6.218 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos. Dėl visų nurodytų priežasčių, pareiškėjos nuomone, Agentūros priimti sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu Nr. 2008/01-4R-274 nepagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl minėtų Agentūros sprendimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. balandžio 6 d. sprendimu patenkino pareiškėjos skundą: panaikino Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 2008/01-4R-274, panaikino Agentūros 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BR6-(10.31)-24475 bei 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-24442 ir įpareigojo Agentūrą išmokėti paramą projektui „R. J. kelias“ pagal 2003 m. lapkričio 16 d. paramos sutartį Nr. SA8-P43030050 įgyvendinti pagal pateiktą mokėjimo prašymą kompensuoti išlaidas už atliktas investicijas pagal Specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD) Nr. M43040136.

Teismas sprendime nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja tinkamai vykdė savo pareigas pagal paramos sutartį ir nuolat informuodavo atsakovą apie pasikeitusias aplinkybes kreipdamasi į jį raštu dėl paramos sutarties nuostatų pakeitimo. Byloje esantys dokumentai taip pat patvirtina, kad pareiškėja teikė atsakovui projekto vykdymo bei lėšų panaudojimo ataskaitas. Pareiškėja, teikdama paraišką dėl paramos, neturėjo pareigos pateikti techninį projektą. Pareiškėja pateikė atsakovui projekto aprašymą, techninį darbo reglamentą bei priešprojektinį pasiūlymą, kaip to buvo reikalaujama. Pretenduodama į SAPARD paramą, pareiškėja techninio projekto dar neturėjo. Be to, nei „R. J. kelias“ projekto aprašyme, nei paramos sutartyje nebuvo nustatyta, kad ji privalo pateikti parengtą kelio techninį projektą ir statybos leidimą. Atsakovas, pasirašydamas paramos sutartį, taip pat įsipareigojo sumokėti 11 000 Lt už projektavimo darbus, į kuriuos įeina kelio techninio projekto parengimas. Statybos leidimas išduodamas techninio projekto pagrindu. Todėl atsakovo pozicija, kad pareiškėjos pateiktas priešprojektinis pasiūlymas yra projektas, kurio laikantis turėjo būti tiesiamas kelias, yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovas nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja pateikė neteisingą informaciją apie išduotą statybos leidimą bei kelių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre ir taip pažeidė paramos sutarties 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Pareiškėja 2008 m. sausio 3 d. kreipėsi į atsakovą dėl 2004 m. lapkričio 15 d. kelių Nr. 1 ir Nr. 2 įrengimo Mačiūnų k., Ašmintos sen., Prienų r., pripažinimo tinkamu naudoti akte (rangovas UAB „Alytaus melioracija“) padarytos techninės klaidos ištaisymo. Klaida padaryta vietoj rangovo pavadinimo įrašius subrangovo pavadinimą, t. y. kaip rangovas buvo nurodyta UAB „Alytaus melioracija“, nors ši įmonė yra subrangovas, o tikrasis rangovas yra UAB „Augus Jovaras“. Klaidos buvo ištaisytos pripažinimo tinkamu naudoti akte bei statybos leidime: buvo išduota statybos leidimo L-36 versija I ir padaryti atitinkamos institucijos asmenų įrašai dėl klaidų ištaisymo, patvirtinti parašais ir antspaudu. Paminėti netikslumai ir klaidos yra pašalinti, todėl negali būti pripažinti pagrindu neteikti paramos. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2007 m. liepos 20 d. atsakovas nutarė skirti pareiškėjai dalinę paramą (3 000 Lt už verslo planą), kadangi Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 11 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 8 d. nuosprendžiais pareiškėjos pateikta 2004 m. spalio 10 d. PVM sąskaita faktūra GEC Nr. 4814643 bei 2004 m. birželio – rugsėjo mėnesių atliktų darbų aktai yra pripažinti suklastotais. Pagal atsakovo 2005 m. balandžio 12 d. raštą Nr. BR6-(14.4)-2286 Finansinių tyrimų tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pradėjo ikiteisminį tyrimą, pareiškėjai buvo pareikštas įtarimas ir iškelta baudžiamoji byla. Pareiškėja buvo kaltinama tuo, kad turėdama tikslą savo vardu įgyti teisę į svetimą didelės vertės turtą – paramos lėšas pagal SAPARD programą (104 199 Lt), pateikdama atsakovui ketvirtines projektų vykdymo ir lėšų panaudojimo ataskaitas, įrašė į jas žinomai melagingas žinias, nuslėpė ir nepranešė atsakovui, kad pasikeitė lėšų, skirtų projektui įgyvendinti, šaltiniai, padidino projekto įgyvendinimo sąnaudas 36 536 Lt. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1-596-369/06 išteisindamas pareiškėją dėl dokumentų suklastojimo, 2006 m. gruodžio 11 d. konstatavo, kad ji neturėjo tyčios gauti piniginę kompensaciją, nes formalus finansavimo šaltinių pasikeitimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos vykdomam projektui, o investicijų ir kompensuojamų išlaidų sumos buvo pagrįstos UAB „Augus Jovaras“ buhalteriniais dokumentais. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja padarė pakeitimus projekto finansavimo šaltiniuose, tačiau jie iš esmės neprieštaravo finansavimo šaltinių sąlygai, nustatytai paramos sutarties 5.5 dalyje. Pareiškėjai pareikštas kaltinimas dėl sukčiavimo buvo grindžiamas tuo, kad projektą realiai įgyvendinti ėmėsi UAB „Augus Jovaras“, kur dirba jos vyras, ir pareiškėjai, kaip žmonai, turėjo būti žinoma apie UAB „Augus Jovaras“ atliktus darbus ir turėtas išlaidas. Tačiau, ištyrus byloje esančius įrodymus, ši aplinkybė nepasitvirtino, todėl teismas pareiškėją išteisino. Atsakovas 2007 m. spalio 31 d. kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl susidariusios situacijos, kai už suteiktą paslaugą paramos gavėjas pateikė dokumentus, kuriuos teismas pripažino suklastotais dėl to, kad juos pasirašė tuo metu rangovo įmonėje nedirbantis direktorius. Valstybinė mokesčių inspekcija 2007 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. (18.4-31-2)-R-11-127 atsakė, kad minėtu atveju paslaugų teikėjas gali išrašyti naują 2004 m. suteiktų paslaugų (atliktų darbų) sąskaitą faktūrą, nes pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo reikalavimus, išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje parašas nėra privalomas rekvizitas. Pareiškėja 2008 m. sausio 3 d. pateikė atsakovui naujai išrašytą PVM sąskaitą faktūrą AJ Nr. 00012, parengtą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007 m. lapkričio 12 d. rašto Nr. (18.4-31-2)-R-11127 nurodymus. Tokiu būdu, atsakovo nurodoma paramos neteikimo priežastis dėl suklastotų dokumentų taip pat yra pašalinta ir negali būti pripažinta teisėta atsisakant teikti paramą. Atsakovo skundžiamame sprendime nurodyti pažeidimai nėra pagrįsti įrodymais, yra formalaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo neteikti paramos pagal 2003 m. lapkričio 16 d. tarp pareiškėjos ir atsakovo sudarytą paramos sutartį Nr. SA8-P43030050. Atsakovo padarytos išvados, kad pareiškėja pažeidė paramos sutarties 3 straipsnio 3 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, yra nepagrįstos. Todėl skundžiami Agentūros 2008 m. spalio 23 d. sprendimai Nr. BR6-(10.31)-24475 ir Nr. BR6-(3.82)-24442 bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimas Nr. 2008/01-4R-274, kuriuo palikti galioti skundžiami atsakovo sprendimai, naikintini ir Agentūra įpareigojama išmokėti paramą projektui „R. J. kelias“ pagal 2003 m. lapkričio 16 d. paramos sutartį Nr. SA8-P43030050 įgyvendinti pagal pateiktą mokėjimo prašymą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą, 2010 m. gegužės 3 d. sprendimu atsakovo apeliacinį skundą patenkino: panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos R. J. skundą atmetė.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas dėl Agentūros 2008 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. BR6-(10.31)-24475, kuriuo buvo nutraukta tarp pareiškėjos ir atsakovo 2003 m. lapkričio 26 d. sudaryta SAPARD paramos sutartis Nr. SA8-P43030050 bei pareikalauta grąžinti suteiktą 3000 Lt paramos sumą. Iš ginčijamo Agentūros 2008 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. BR6-(10.31)-24475 matyti, kad SAPARD paramos sutarties nutraukimas grindžiamas tuo, jog pareiškėja netinkamai įgyvendino projektą Nr. P43030050 „R. J. kelias“, nes pastatė kelią ne toje vietoje, kuri buvo numatyta projekte Nr. P43030050 „R. J. kelias“, pakeisdama jo trasą ir pan. (b. l. 14). Pagal 2003 m. lapkričio 26 d. SAPARD paramos sutarties 1- 8 straipsnius, šios sutarties dalykas yra projekto Nr. P43030050 „R. J. kelias“ įgyvendinimas, atsakovui įsipareigojant suteikti pareiškėjai atitinkamą finansavimą (iki 104199 Lt investiciją, iš jų 3000 Lt – verslo plano parengimui, 11 000 Lt – projektavimo darbams, 90 199 Lt – kelio nutiesimui), o paraiškėjai įsipareigojant įvykdyti šio projekto sąlygas (VAGK byla, t. I, b. l. 121 -125). Iš projekto Nr. P43030050 „R. J. kelias“, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2003 m. spalio 14 d. įsakymu Nr. BR2-(1.5)-366 „Dėl SAPARD paramos suteikimo ūkininkei R. J.“ matyti, kad šio projekto dalykas yra kelių, kurių bendras ilgis – 720 m (iš jų 600 m – naujai tiesiami keliai, 120 m – remontuojamas kelio ruožas), tiesimas. Šiuos kelius buvo numatoma tiesti pagal konfigūraciją (trasą), kuri numatyta UAB „Hidroprojektas“ 2003 m. projektiniame pasiūlyme (VAGK byla, t. II, b. l. 28 -119). Projektas Nr. P43030050 „R. J. kelias“ yra sudėtinė 2003 m. lapkričio 26 d. SAPARD paramos sutarties Nr. SA8-P43030050 dalis. Tinkamas projekto Nr. P43030050 „R. J. kelias“ sprendinių įgyvendinimas yra neatsiejamai susijęs ir su tinkamu pačios sutarties sąlygų įvykdymu. Byloje nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre 2004 m. lapkričio 25 d. buvo įregistruoti pareiškėjos vardu du keliai, kurių ilgis atitinkamai 342 m ir 135 m (VAGK byla, t. II, b. l. 139 - 142). Taip pat nustatyta, kad šių kelių trasa neatitinka tos kelių trasos, kuri buvo numatyta projekte Nr. P43030050 „R. J. kelias“, t. y., šie keliai nutiesti ne ta pačia trasa, pakeičiant jų konfigūraciją (VAGK byla, t. II, b. l. 145 - 149; 173 - 176). Palyginus projekto Nr. P43030050 „R. J. kelias“ sprendinius su galutiniais nutiestų kelių rezultatais jų ilgio aspektu, matyti, kad numatomų nutiesti pagal projektą ir faktiškai nutiestų kelių ilgiai ženkliai skiriasi, o būtent, pagal projektą Nr. P43030050 buvo numatyta naujai nutiesti 600 m kelių, o faktiškai nutiesta 477 m. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja kelių tiesimo parametrų pakeitimus, kurie atsirado po 2003 m. lapkričio 26 d. SAPARD paramos sutarties Nr. SA8-P43030050 sudarymo, būtų suderinusi su atsakovu arba jį apie tai informavusi. Tokių įrodymų teismui nepateikė ir pareiškėja. Pagal 2003 m. lapkričio 26 d. SAPARD paramos sutarties Nr. SA8-P43030050 3 straipsnio 3 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį, nesuderinti su atsakovu nukrypimai nuo projekto yra neleidžiami, o nesant galimybės tiksliai įvykdyti projekto pareiškėja buvo įpareigota apie tai nedelsiant informuoti atsakovą. Pareiškėja pažeidė šiuos sutarties reikalavimus, nes vykdydama projektą Nr. P43030050 „R. J. kelias“ nukrypo nuo pradinių jo sprendinių apie tai neinformuodama atsakovo. Šie pažeidimai atitinka 2003 m. lapkričio 26 d. SAPARD paramos sutarties Nr. SA8-P43030050 13 straipsnio 2 dalies 2.2 ir 2.4 punktų sąlygas, suteikiančias teisę atsakovui nutraukti paramos teikimą pareiškėjai bei pareikalauti grąžinti suteiktas lėšas. Todėl atsakovo sprendimas pripažintinas pagrįstu bei teisingu. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs 2003 m. lapkričio 26 d. SAPARD paramos sutarties Nr. SA8-P43030050 nuostatas, padarė neteisingas išvadas dėl ginčo esmės (Administracinių bylų teisenos įstatymo 143 straipsnis). Pagal esamą teismų praktiką, šio pobūdžio ginčai priskirtini ginčams, kilusiems iš viešojo administravimo teisinių santykių, kurie sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Sutarties nuostatos dėl ginčo sprendimo teismingumo, kurios prieštarauja Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoms, negali būti taikomos, nes jos negali pakeisti imperatyvių įstatymo nuostatų. Dėl to pareiškėjos teiginiai dėl pažeisto teismingumo sprendžiant šį ginčą yra atmestini.

IV.

Pareiškėja R. J. prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje, panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. sprendimą nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, buvo padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, turėjęs įtakos priimti neteisėtą sprendimą, todėl yra pagrindas atnaujinti šios bylos procesą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo pareiškėjos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros 2003 m. lapkričio 26 d. paramos sutarties Nr. SA8-P43030050 16 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią šalių ginčai, susiję su šia sutartimi, turi būti sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, o jeigu byla teisminga apygardos teismui – Vilniaus apygardos teisme. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo ir kitais minėtos paramos sutarties straipsniais, kurie suteikia teisę sutarties šalims susitarti. Pareiškėjos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros sudarytą paramos sutartį galėjo nutraukti tik teismas, tuo tarpu atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra nesikreipė nei į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, nei į Vilniaus apygardos teismą, kaip yra numatyta paramos sutarties 16 straipsnio 2 dalyje. Pareiškėjos nuomone, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. balandžio 6 d. priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Prašymas netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą. Todėl administracinės bylos procesas negali būti atnaujintas kitokiais nei įstatymo numatytais pagrindais.

Pareiškėja R. J. prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu.

ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad bylos procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai netaikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) ir pareiškėjos 2003 m. lapkričio 26 d. sudarytos paramos sutarties Nr. SA8-P43030050 16 straipsnio 2 dalies.

Šioje byloje pareiškėja ginčijo Agentūros 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BR6-(10.31)-24475, kuriuo Agentūra nutraukė aukščiau nurodytą paramos sutartį, ir 2008 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. BR6-(3.82)-24442, kuriuo Agentūra pareikalavo grąžinti paramos sumą, jau išmokėtą pareiškėjai pagal paminėtą paramos sutartį. Pareiškėjos ir Agentūros 2003 m. lapkričio 26 d. sudarytos paramos sutarties Nr. SA8-P43030050 dalykas buvo teisiniai šalių santykiai, susiję su paramos iš Europos Sąjungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų suteikimu paramos gavėjui, įgyvendinančiam „R. J. kelio“ projektą pagal SAPARD krypties „Kaimo infrastruktūros tobulinimas“ „Komunikacijos ir inžineriniai įrenginiai“ sektorių (paramos sutarties 1 straipsnis) (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos byla Nr. 2008/01-4R-274, t. I, b. l. 121-131). Paramos sutarties 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalių ginčai, susiję su šia sutartimi, sprendžiami Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, o jeigu byla teisminga apygardos teismui – Vilniaus apygardos teisme. Pareiškėjo nuomone, vadovaujantis šiomis paramos sutarties nuostatomis, ginčas dėl Agentūros 2008 m. spalio 23 d. sprendimų Nr. BR6-(10.31)-24475 ir Nr. BR6-(3.82)-24442 turėjo būti sprendžiamas Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme arba Vilniaus apygardos teisme.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 3D-17 patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai), Agentūra yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, įgyvendinanti valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Nuostatų 1 punktas). Agentūros veiklos tikslas – pagal kompetenciją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos priemones (Nuostatų 7 punktas). Vykdydama jai pavestus uždavinius, Agentūra administruoja SAPARD ir valstybės paramos programoms vykdyti skirtas lėšas, atlieka jų mokėjimą ir kontroliuoja tikslinį šių lėšų panaudojimą (Nuostatų 9.1 punktas); priima prašymus (paraiškas), atlieka jų vertinimą ir priima sprendimą dėl paramos suteikimo ar išmokų išmokėjimo (Nuostatų 9.10 punktas). Agentūra, įgyvendindama jai pavestus uždavinius ir funkcijas, turi teisę priimti sprendimus dėl paramos iš valstybės programų, EŽŪGF, EŽŪFKP, EŽF, EŽŪOGF ir ŽOFI lėšų suteikimo; sudaryti sutartis su paramos gavėjais ir kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos; nustačius lėšų naudojimo pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą (Nuostatų 10.1, 10.2, 10.4 punktai). Taigi, Agentūra, vykdydama teisės aktais jai pavestas funkcijas ir naudodamasi šioms funkcijoms įgyvendinti numatytomis teisėmis, veikia viešojo administravimo srityje, kaip ją apibrėžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 1 dalis. Agentūra yra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 straipsnio 4 dalis). Tarp Agentūros ir asmens, pretenduojančiojo gauti paramą, susiklosto valdžios ir pavaldumo santykiai. Ta aplinkybė, kad dėl paramos skyrimo Agentūra su paramos gavėju sudaro sutartį, nereiškia, jog tarp šalių susiklosto civiliniai teisiniai santykiai. Šiuo atveju sutarties sudarymas yra administruojamų lėšų skyrimo būdas. Kaip jau buvo minėta, Agentūra turi teisę kontroliuoti sutarties vykdymą ir, nustačiusi lėšų panaudojimo pažeidimus, sustabdyti ir/ar anuliuoti paramos gavėjo teisę naudotis suteikta parama bei inicijuoti suteiktos paramos išieškojimą. Analogiškos nuostatos yra numatytos ir 2003 m. lapkričio 26 d. paramos sutartyje Nr. SA8-P43030050, kurią Agentūra sudarė su pareiškėja R. J..

Taigi, ginčai, kilę tarp Agentūros ir paramos gavėjo iš santykių, susijusių su paramos iš Europos Sąjungos ar Lietuvos valstybės biudžeto lėšų suteikimu paramos gavėjui, laikytini ginčais dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis) ir pagal įstatymuose nustatytas ginčų rūšinio teismingumo taisykles nagrinėtini administraciniuose teismuose (ABTĮ 15 straipsnis). Rūšinis teismingumas, kaip ir išimtinis, negali būti pakeičiamas šalių susitarimu (Civilinio proceso kodekso 32 straipsnio 2 dalis). Todėl Agentūros ir pareiškėjos 2003 m. lapkričio 26 d. sudarytos paramos sutarties 16 straipsnio 2 dalies nuostatos neturi įtakos sprendžiant ginčo rūšinio teismingumo klausimą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2010 m. gegužės 3 d. sprendimą, visiškai pagrįstai atmetė pareiškėjos teiginius, kad byla išnagrinėta pažeidžiant bylų teismingumo taisykles.

Pareiškėja savo prašyme nenurodė jokių kitų konkrečių materialinės teisės normų, kurių pažeidimas galėjo sąlygoti neteisėto sprendimo priėmimą. Todėl procesas šioje byloje negali būti atnaujintas vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Tenkinti pareiškėjos R. J. prašymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t aria:

Pareiškėjos R. J. prašymo netenkinti.

Proceso administracinėje byloje Nr. A438-501/2010 pagal pareiškėjos R. J. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus neatnaujinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė - Maculevičienė