- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-25
- Bylos Nr.
- A2-112-436/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Rudzinskas (pirm.), Virginija Gudynienė, Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- K. P., M. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 1-1839-90/2006 m. pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovams K. P. , M. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo atmetė ieškovo J. S. , kurio teises perėmė A. S. , ieškinį atsakovams K. P. , M. S. , o patenkino atsakovų priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Šalies argumentai
Ieškovo J. S. procesinių teisių perėmėjas A. S. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl to, jog ieškovas J. S. proceso metu buvo neveiksnus ir teismo sprendime padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Be to ieškovas prašė atnaujinti terminą prašymui pateikti, nes mirus pradiniam bylos ieškovui J. S. , jo įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2006 m. kovo 20 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 15 d. nutartimi pripažino termino prašymui atnaujinti procesą pateikti praleidimo priežastis svarbiomis, tačiau procesą atnaujinti atsisakė. Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog pradinis bylos ieškovas J. S. proceso metu buvo pripažintas neveiksniu CK 2.10 str. nustatyta tvarka. Be to teismas nutartyje konstatavo, kad prašyme atnaujinti procesą nenurodyta aiški teisės normos taikymo klaida.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą byloje. Nurodo, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Prieš posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, ieškovo J. S. atstovai telefonu informavo teismą, kad ieškovą ištiko insultas ir jis yra komos būsenoje. Šias aplinkybes patvirtinanti gydymo įstaigos pažyma teismui buvo pristatyta per įmanomai trumpiausią terminą, t.y. 2006-11-18. Tačiau paaiškėjo, kad 2006-11-17 buvo priimtas sprendimas už akių. Ieškovo atstovų pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-01-10 nutartimi nebuvo patenkintas, o apeliacinis procesas dėl šios nutarties nutrauktas, nes mirus J. S. , pasibaigė atstovavimo santykiai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas M. S. prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog byloje nėra pateikti įrodymai, kad J. S. buvo nustatytas neveiksnumas, jis buvo atstovaujamas advokato ir dar dviejų atstovų. Nei vienas iš atstovų į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Todėl buvo visos sąlygos priimti sprendimą už akių.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas K. P. prašo skundą atmesti, nutarties nekeisti. Nurodo, kad pareiškėjas prašydamas atnaujinti procesą CPK 366 str. 1 d. 6 punkte nurodytu pagrindu, turėjo pateikti J. S. neveiksnumo faktą patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Prašyme atnaujinti procesą pareiškėjas nenurodė CPK 366 str. 1 d. 9 p. nustatyto pagrindo ir aiškios teisės normos taikymo klaidos. Todėl šiuo pagrindu prašymas atnaujinti procesą nebuvo grindžiamas.
Atskirasis skundas tenkintinas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindinis proceso atnaujinimo instituto tikslas – užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas, t.y. nebūtų palikti galioti galimai neteisėti ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytos fakto ar teisės klaidos nebuvo ištaisytos apeliacine ar kasacine tvarka. Procesą galima atnaujinti esant bent vienam CPK 366 straipsnio 1 dalyje nurodytam pagrindui.
CPK 369 straipsnis reikalauja prašyme atnaujinti procesą nurodyti bent vieną CPK 366 straipsnyje numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau nereikalauja nurodyti konkretaus pastarojo straipsnio punkto. Prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, todėl klausimą, ar prašyme nurodytos faktinės aplinkybės gali būti kvalifikuojamos kaip kuris nors iš CPK 366 straipsnyje numatytų proceso atnaujinimo pagrindų, privalo spręsti teismas. Išanalizavus prašyme išdėstytas aplinkybes, gali paaiškėti, kad jame yra nurodyti keli proceso atnaujinimo pagrindai, nors pačiame prašyme ir įvardytas tik vienas konkretus CPK 366 straipsnio 1 dalies punktas.
Kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo ieškovas nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Tačiau iš prašymo atnaujinti procesą turinio akivaizdu, kad prašymas taip pat grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuris nustato, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Grįsdamas prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu, pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą priimdamas sprendimą už akių, nes tam nebuvo procesinių prielaidų. Todėl negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu nepagrįstas. Civilinis veiksnumas – tai fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą. Civilinis veiksnumas priklauso nuo amžiaus ir nuo asmens psichikos būklės. Tačiau pripažinti asmeniu neveiksniu dėl psichikos sutrikimo gali tik teismas (CK 2.10 str. 1 d.). Todėl nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo pripažinti J. S. neveiksniu, negalima teigti, kad jis proceso metu buvo neveiksnus ir turėjo būti atstovaujamas atstovo pagal įstatymą.
Tačiau kolegija pripažįsta, kad priimdamas sprendimą už akių, pirmosios instancijos teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą. CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Šią procesinės teisės normą pirmosios instancijos teismas taikė netinkamai. Visų pirma, byloje (b.l. 98, t.1) yra pradinio bylos ieškovo J. S. prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Todėl tik dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti sprendimo už akių. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad į teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyko ieškovas ir jo atstovai – advokatas bei asmenys pagal pavedimą. Iš bylos duomenų matyti, kad pradinis bylos ieškovas J. S. buvo sudaręs atstovavimo sutartį su advokatu (b.l. 41, t.1), o taip pat davęs įgaliojimus Ž.A. K. ir A. S. (b.l. 61, 92, t.1) vesti bylą. 2005 m. spalio 17 ir 20 d.d. J. S. pateikė teismui patikslintus ieškinius (b.l. 114-123, t.1). Nors šiuos ieškinius pirmosios instancijos teismas 2005 m. lapkričio 9 d. nutartimi priimti atsisakė, tačiau privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad juose ieškovas J. S. nurodė bylos nevesiąs per advokatą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, sutartį su advokatu J. S. nutraukė 2005-10-23. Tuo pačiu teisės atstovauti neteko ir asmenys pagal pavedimą – Ž.A. K. bei A. S. (CPK 56 str. 2 d.). Tokiu būdu ieškovas J. S. nuo 2005-10-23 proceso metu ir 2005-11-17 priimant sprendimą už akių nebuvo atstovaujamas. CPK 118 straipsnio 1 dalis nustato, kad su byla susiję procesiniai dokumentai, tarp jų ir teismo procesiniai dokumentai – šaukimai, pranešimai (CPK 116 str.), įteikiami tik atstovui tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą. Kadangi nuo 2005-10-23 J. S. nebuvo atstovaujamas, todėl apie 2005-11-17 teismo posėdį, kuriame buvo priimtas sprendimas už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo pranešti pačiam ieškovui J. S. , o ne vadovautis CPK 118 straipsnio 1 dalies nuostata, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra pranešta ieškovo atstovams. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė neišsiaiškinęs ar yra visos įstatymo nustatytos sąlygos bei pagrindai tokiam sprendimui priimti ir tokiu būdu padarė aiškią teisės normos (CPK 285 str.) taikymo klaidą.
Dėl išdėstyto, kolegija daro išvadą, kad procesas byloje turi būti atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Todėl kolegija nutartį panaikina (CPK 329 str. 1 d.) ir išsprendžia klausimą iš esmės – atnaujina procesą byloje (CPK 337 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. išnagrinėtoje byloje Nr. 2-906-292/2005 pagal J. S. (procesinių teisių perėmėjas A. S. ) ieškinį atsakovams M. S. , K. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovų M. S. , K. P. priešieškinius ieškovui J. S. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.