Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), įgijęs pradinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), užsiimantis individualia veikla, neteistas (teistumas išnykęs);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis 2023 m. gegužės 27 d. apie 23.07 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas A. S. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. gegužės 27 d. apie 16.00 val. jie rengė sugyventinės A. V. gimtadienį jos mamos L. bute, (duomenys neskelbtini). Jis sugyventinei A. V. priklausančiu automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė į šventę sugyventinės bendradarbę, kuri sunkiai vaikšto. Automobilį jis pastatė prie (duomenys neskelbtini) namo, priekiu į langus, automobilio galas buvo išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį. Kadangi jis dar planavo nuvykti atvežti į šventę šeimos draugus, automobilį jis paliko taip stovėti. Išėjo taip, kad draugai patys atėjo, jų vykti pasiimti nereikėjo. Automobilio jis daugiau nejudino. Rakteliai nuo automobilio buvo padėti ten, kur jie šventė, ant mikrobangų krosnelės, šalia jo padėtų kitų daiktų. Šventės metu jis gėrė degtinę „Bajorų“ ir „Stumbras“ iš 0.7 l talpos butelių. Penkiese jie išgėrė 4 butelius degtinės. Šventės metu jie kepė šašlykus, valgė paruoštą maistą. Šventės metu tarp jo ir sugyventinės mamos kilo žodinis konfliktas, dėl to jis pasiėmęs visus savo daiktus išėjo ketindamas eiti namo. Jį pradėjo vytis sugyventinė A. V., kuri bėgdama nelygiu keliu užkliuvo ir pargriuvo. Ji pradėjo jį šaukti, kad jis ją pakeltų, jis tai išgirdęs sugrįžo prie jos. Tačiau tai pamačiusi A. V. dukra E. V. pradėjo šaukti, kad jis nemuštų jos mamos. Jie paaiškino, kad niekas nieko nemuša. A. V. atsikėlus jis nuėjo link savo namų. Priėjęs prie namo jis suprato, kad neturi su savimi raktų. Raktas nuo buto buvo pririštas viename ryšulyje kartu su automobilio „Ford“ raktais. Grįžęs prie (duomenys neskelbtini) namo jis rado raktų ryšulį bei pagalvojo, kad iš automobilio „Ford“ reikia paimti paliktus įmonės automobilio raktus, kadangi įmonės direktorius gali bet kuriuo metu paprašyti juos grąžinti. Atsisėdęs į automobilį jis nusprendė automobilį patiesinti, kadangi kaip jis ir minėjo, automobilio galas buvo išsikišęs į važiuojamąją kelio dalį. Kadangi jau anksčiau toje pačioje vietoje buvo minėtas automobilis nubrozdintas, jis norėjo išvengti pakartotino incidento ir nieko blogo negalvodamas ir neketindamas padaryti jis užvedė automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į žvyrkelį ir atbulomis priparkavo automobilį arčiau namo. Tai padaręs jis užgesino automobilį, išlipęs jį užrakino ir tik tada pastebėjo, kad prie namų atvyko policijos automobilis. Jis norėtų pažymėti, kad jis neketino niekur važiuoti automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiog jis automobilį perstatė arčiau namo, kad išvengtų apgadinimų dėl kitų transporto priemonių, nes žvyrkelis, esantis šalia namų, yra siauras, matomumą užstoja krūmai. Policijos pareigūnai liepė jam papūsti į alkotesterį ir jam papūtus, kiek šiuo metu jis atsimena, pirmu pūtimu jis pripūtė 1,56 promilių, antru pūtimu – 1,59 promilių. Po ko jam policijos pareigūnai įteikė šaukimą atvykti į policiją, o automobilis buvo nuvežtas į saugomą aikštelę. Jis supranta, kad pasielgė neapgalvotai, nereikėjo išgėrusiam sėsti prie vairo, dėl to jis labai galisi. Jis vairuoja (duomenys neskelbtini), niekada per tuos metus jis nevairavo automobilio išgėręs. Jis apskritai retai vartoja alkoholinius gėrimus, tik per šventes ar poilsio metu. Jis patikslina, kad 2023 metų balandžio mėnesį, tiksliai datos jis neatsimena, sugyventinė A. V. nusipirko sau automobilį „Ford Focus“, kadangi planuoja laikytis vairavimo teises. Sugyventinė davė jam laikinai naudotis automobiliu, kuriuo jis vykdavo į darbą. Darbe jis vairuoja įmonės automobilį, kuriuo tenka vykti į užsakytus objektus, vežti baldus su įrankiais bei juos vietoje surinkinėti. Jo darbas yra tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu, tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Iš jo uždirbamų lėšų jis prisideda prie A. V. vaikų išlaikymo, t. y. sūnaus R. V., kuriam yra (duomenys neskelbtini), ir dukros E. V., kuriai neseniai sukako (duomenys neskelbtini).

Be A. S. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis: tarnybiniu pranešimu, kitų objektų apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo aktu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad A. S. 2023 m. gegužės 27 d. apie 23.07 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, būdamas neblaivus nuo alkoholio vairavo automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,56 promilės etilo alkoholio koncentracija, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Paskelbus A. S. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad dėl bausmės rūšies sutinka, prašo skirti kuo trumpesnį draudimą naudotis specialiąja teise, kadangi vairavimas yra tiesiogiai susijęs su darbu bei pragyvenimo šaltiniu. Taip pat prašo išieškoti konfiskuotino turto vertę 1 700 Eur, kadangi automobilis buvo pirktas (duomenys neskelbtini) už 1 700 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę A. S. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. S. – baustas administracine tvarka, neteistas (teistumas išnykęs), dirbantis. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, artimą šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, minimaliai ribai.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. A. S. padarė nusikalstamą veiką ir vairuodamas transporto priemonę pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai patikros metu nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą, į nustatytą neblaivumo laipsnį, spręstina, kad skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo, t. y. nuo 2023 m. gegužės 30 d.

BK 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, iš esmės yra privalomas, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. A. S. padarė nusikalstamą veiką vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ši transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra trečiasis asmuo – A. V. Nors A. S. prašo išieškoti konfiskuotino turto vertę 1 700 Eur, kadangi automobilis buvo pirktas (duomenys neskelbtini), tačiau BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atkreiptinas dėmesys, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, pirkdami ar parduodami automobilius, patys pasirenka, už kokią kainą parduoti ar pirkti prekes, todėl automobilio reali vertė ir nurodoma pardavimo kaina gali skirtis. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ informaciją, automobilio „Ford Focus 1.8 TDCi“ vidutinė kaina Lietuvoje be PVM – 2 212 Eur, kaina su PVM – 2 800 Eur. Atsižvelgiant į tai bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo A. S. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant su PVM – 2 800 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus šios kardomosios priemonės naikintinos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 51 MGL (2 550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienus) metus ir 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 30 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir konfiskuoti iš A. S. automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę su PVM atitinkančią pinigų sumą – 2 800 Eur valstybės naudai.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, šias kardomąsias priemones panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.

1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.