Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

D. A., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (­toliau – BK) 170 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. viešai kurstė smurtauti ir fiziškai susidoroti su žmonių grupe dėl jos seksualinės orientacijos, o būtent:

jis, 2019 m. birželio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, viešai, elektroninėje erdvėje, socialiniame tinkle „Facebook“, po 2019 m. birželio 8 d., 10.01 val. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ (nuoroda – https://www.facebook.com/DELFI.Lietuva/videos/217988729084472/), iš savo paskyros pavadinimu „D. A.“ (nuoroda į profilį –https://www.facebook.com/profile.php?id=(duomenys neskelbtini)&fref=ufi&rc=p), paskyros ID (duomenys neskelbtini), parašė komentarą, kurio tekstas: „Šaudyt šlykštynes“, tokiais savo veiksmais viešai žemino, niekino homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos, bei viešai propagavo fizinio smurto idėją ir kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl jo seksualinės orientacijos,

t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu D. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir nurodė, kad jis naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, turi paskyrą, kurios pavadinimas „D. A.“. Tikslios datos neatsimena, tačiau tai gali būti 2019 m. birželio 8 d., taip kaip rašoma pranešime apie įtarimą, kur tuo metu buvo tikrai nepamena, praėjo daug laiko, naudodamasis galimai mobiliojo ryšio telefonu, tiksliai nepamena, socialiniame tinklapyje „Facebook“, pamatė įkeltą vaizdo įrašą, kuriame buvo demonstruojamos homoseksualių asmenų eitynės. Vaizdo įrašo pavadinimo neprisimena. Kadangi yra tradicinės orientacijos, tokios homoseksualių asmenų eitynės jam pasirodė nepriimtinos, nes jie demonstruoja dirbtinius lytinius organus juos prisikabindami ant savęs ir taip daro neigiamą įtaką jauniems žmonės, todėl ekspromtu po vaizdo įrašu parašė komentarą, kurio tekstas buvo: „Šaudyt šlykštynes“. Po šio komentaro vienam mėnesiui buvo užblokuotas jo „Facebook“ profilis. Po to karto pasimokė. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, supranta, kad rašydamas tokio pobūdžio komentarą galėjo įžeisti homoseksualius asmenis, todėl daugiau tokių komentarų nerašo, tai daugiau nepasikartos. Nuoširdžiai gailisi, pasimokė iš šios situacijos (t. 2, b. l. 1-3, 26-27).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

- liudytojo E. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nuo 2018 m. iki 2020 m. vasaros buvo VšĮ (duomenys neskelbtini), direktoriumi. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu. 2019 m. birželio 8 d. vyko eitynės „Už lygybę“, kuriose jis dalyvavo. Kadangi šiuo renginiu buvo nemažas žiniasklaidos susidomėjimas, vyko tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose, be to dirbdamas VšĮ (duomenys neskelbtini), kurios veikla susijusi su žmogaus teisėmis ir atstovavimu, po renginio grįžęs namo nusprendė patikrinti vykusių tiesioginių transliacijų komentarus, siekdamas surasti neapykantos kalbos apraiškų. Patikrino „15 min“ ir „Delfi“ publikuotus įrašus „Facebook“ ir „YouTube“ socialiniuose tinkluose. Šalia įrašų esančiuose komentarų skiltyse skaitė ten parašytus komentarus ir rinko galimai neapykantos kalbos kriterijus atitinkančius komentarus į sąrašą, su tikslu juos perduoti atsakingoms institucijoms. Komentarai buvo surinkti 2019 m. birželio 9 d., vakare. Rado daugiau nei 100 komentarų, kurie galėtų būti laikomi neapykantos kalbos apraiškomis. Atrinkdamas komentarus, nurodė komentaro autorių, vartotojų vardus, komentarų turinį, nuorodas į vartotojų profilius, nuorodas į pagrindinį turinį, nuorodas į komentarus ir pateikė ekranų nuotraukas. 2019 m. birželio 9 d. šis jo sudarytas sąrašas elektroniniu paštu buvo perduotas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. 2020 m. lapkričio 24 d. VšĮ (duomenys neskelbtini) gavo prokuroro nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nori paminėti, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, 2019 m. birželio 20 d. atsakydama į jo siųstą pranešimą, atsakyme nurodė, kad po jo nurodytais šaltiniais papildomai rasta 69 komentarai, dėl kurių buvo pranešta socialiniams tinklams dėl jų pašalinimo. Neturi duomenų, ar dėl šių papildomų komentarų Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba kreipėsi į teisėsaugos institucijas (t. 1, b. l. 140-142);

- tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, kuris pradėtas dėl neapykantos kalbos komentarų, kurie buvo parašyti po socialiniame tinklalapyje „YouTube“ 2019 m. birželio 8 d., paskelbtu vaizdo įrašu, pavadinimu „Baltic Pride“ 2019 eitynės „Už lygybę!“ (nuoroda https://youtu.be/Oyz7UkOO6Sg), socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. birželio 8 d. 10.51 val. paskelbtu vaizdo įrašu „Lietuvoje vyksta „Baltic Pride“ festivalio eitynės už lygybę“ (nuoroda https://www.facebook.com/15min/videos/614148459065964/) ir socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. birželio 8 d. 10.01 val. paskelbtu vaizdo įrašu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ (nuoroda https://www.facebook.com/DELFI.Lietuva/videos/217988729084472), pasitelkiant atvirų interneto šaltinių žvalgybą bei policijos informacines sistemas nebuvo galimybės nustatyti vaizdo įrašų dalijimosi platformos „Youtube“ paskyrų naudotojų, kadangi apie vartotojus viešai prieinamos informacijos nėra, tarp dalies vartotojų patalpintų vaizdo įrašų reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašų dalijimosi platformos vartotojai, kurie „YouTube“ platformoje, po 2019 m. birželio 8 d. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Baltic Pride“ 2019 eitynės „Už lygybę!“ (nuoroda https://youtu.be/Oyz7UkOO6Sg), parašė neapykantos kalbos komentarus: vartotojas „D. A.“ (nuoroda į profilį –https://www.facebook.com/profile.php?id=(duomenys neskelbtini)&fref=ufi&rc=p) parašė komentarą: „Šaudyt šlykštynes“. Asmuo identifikuotas kaip D. A., profilio ID (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 177-188);

- Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2384 (20), kurioje nurodyta, kad buvo išanalizuotas komentaras, kurio tekstas: „Šaudyt šlykštynes“. Komentare homoseksualūs asmenys įvardijami žeminančiu epitetu „šlykšynės“ ir deklaratyviai išsakoma pozicija, kad su jais derėtų fiziškai susidoroti šaudant. Komentaru yra viešai žeminama, niekinama, homoseksualių asmenų grupė dėl jų seksualinės orientacijos, bei viešai propaguojamos fizinio smurto idėjos, nukreiptos prieš homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos (t. 1, b. l. 60-176).?

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 170 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad D. A. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – viešai, elektroninėje erdvėje, socialiniame tinkle „Facebook“, po 2019 m. birželio 8 d., 10.01 val. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“, iš savo paskyros pavadinimu „D. A.“, paskyros ID (duomenys neskelbtini), parašė komentarą, kurio tekstas: „Šaudyt šlykštynes“, tokiais savo veiksmais viešai žemino, niekino homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos, bei viešai propagavo fizinio smurto idėją ir kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl jo seksualinės orientacijos. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami D. A. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 170 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 170 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajam laisvės apribojimą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, jis pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (t. 2, b. l. 46-49, 50-51).

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į D. A. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą - tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka (už smulkius KET pažeidimus), baudas sumokėjęs (t. 2, b. l. 42-45), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, jo dydį parenkant didesnį už įstatymo numatytą minimalų.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 5-7) – panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. A. galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba mokytis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

Išaiškinti D. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.