Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Žibo (pranešėjas) ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės V. I. atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, atsakovo G. G. atstovui advokatui Algirdui Miškiniui, trečiajam asmeniui Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. G., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. I. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-576-384/2011 pagal ieškovės V. I. ieškinį atsakovui G. G., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. G., Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui dėl testamentinės išskirtinės panaikinimo ir atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei V. I., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. G., Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.60-63) atsakovas G. G. prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

4) skundo argumentai, jog atsakovo ir jo motinos santykiai buvo blogi, jie nesutarė, atsakovas motina nesirūpino, nepagrįsti. Atsakovas nuolat domėjosi motinos sveikata, ją lankydavo, ieškovei už motinos priežiūrą siuntė pinigus. Po motinos mirties ieškovei atiteko 4000 Lt testatorės santaupų, 3 mėn. pensija, 1200 Lt laidojimo pašalpa, atsakovas jai taip pat atsiuntė 300 eurų;

5) skundo argumentai, jog ieškovė niekuomet jokio sutikimo būti formalia įpėdine niekam nedavė, nepagrįsti. Iš antstolio A. N. 2012-01-30 surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 157-12-10 (t.2, b.l.64-65) ir konkrečiai Pav. Nr. 2, Pav. Nr. 3 (t.2, b.l.67-68), kur užfiksuotas pokalbis tarp ieškovės ir atsakovo, aiškiai matyti išreikštas ieškovės sutikimas tapti formalia testamentu palikto turto paveldėtoja. Be to, protokolo Pav. Nr. 3 užfiksuotas ieškovės patvirtinimas, jog testatorė visą laiką kalbėjo, kad butas atiteks atsakovui. Tai reiškia, kad ieškovė apie tokią turto palikėjos valią ir testamento turinį žinojo, be to, žinojo apie atsakovo skolą valstybei. Todėl ieškovės teiginiai apie testamento turinio nežinojimą, sutikimo būti formalia įpėdine nebuvimą yra melagingi ir prieštaraujantys byloje nustatytoms aplinkybėms, o ieškovės elgesys vertintinas kaip siekis gauti turtinės naudos, paveldint testatorės turtą;

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl testamentinės palikėjos sudaryto testamento atitikimo palikėjos turėtai tikrajai valiai, nagrinėjami klausimai dėl materialinės teisės normų, reglamentuojančių sandorių negaliojimo pagrindus aiškinimo ir taikymo, bei civilinio proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą aiškinimo ir taikymo.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog A. M. G. 2010-10-13 sudarė notaro patvirtintą testamentą, kuriuo jai nuosavybės teise priklausantį turtą po savo mirties paliko ieškovei (1 t. b.l. 72). Testamentas buvo patvirtintas notaro. Testatorė testamente nustatė tokio turinio testamentinę išskirtinę: „įpareigoju įpėdinę V. I., pareikalavus mano sūnui G. G., jo (mano sūnaus) nurodytomis sąlygomis (pardavimo kainos nustatymas, pinigų iš pirkėjo ar nuomininko gavimo (perdavimo) tvarka, pinigų panaudojimas ir kita) parduoti, nuomoti (duoti panaudą), mainyti paveldėtą turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Jurbarkas, (duomenys neskelbtini), ir 5,1500 ha žemės ploto sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Jurbarko r. sav. (duomenys neskelbtini) A. M. G. mirė 2010-12-10 (t.1, b.l.8). Po jos mirties įstatymo nustatyta tvarka dėl palikimo priėmimo kreipėsi testamentinė įpėdinė V. I. (1 t. b.l. 68) ir įstatyminis įpėdinis G. G. (1 t. b.l. 66), kuris sužinojęs apie testamentinę išskirtinę, sutiko ją priimti (1 t. b.l. 69).

Jurbarko rajono apylinkės teismas 2011-12-22 sprendimu (t.2, b.l.37-40) ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai: panaikino A. M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) testamento, sudaryto 2010-10-13 Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure, notarinio registro Nr. 4985, 2 punktą, kuriame nurodoma: „Nustatau testamentinę išskirtinę: įpareigoju įpėdinę V. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareikalavus mano sūnui G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo (mano sūnaus) nurodytomis sąlygomis (pardavimo kainos nustatymas, pinigų iš pirkėjo ar nuomininko gavimo (perdavimo) tvarka, pinigų panaudojimas ir kita) parduoti, nuomoti (duoti panaudą), mainyti paveldėtą turtą: butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu Jurbarkas, (duomenys neskelbtini), ir 5,1500 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Jurbarko r. sav. (duomenys neskelbtini) (apribojimas disponuoti visu paveldėtu turtu be G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rašytinio sutikimo)“; pripažino negaliojančiu A. M. G., a.k. (duomenys neskelbtini) testamentą, sudarytą 2010-10-13 Jurbarko rajono 2-ajame notaro biure, notarinio registro Nr.4985.

Apeliantė V. I. skundžia minėtą teismo sprendimą, apeliacinio skundo motyvai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą byloje panaikinti visą testamentą, apeliantė mano, kad testamento 1 punktas yra suformuluotas aiškiai ir suprantamai, testamento tekste prie žodžių „aš po savo mirties palieku“ paryškintomis raidėmis yra įrašyta „V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) o testamento 2 punktas yra surašytas painiai, lingvistiškai sunkiai suprantamas, šio teksto sukuriamas teisines pasekmes nėra paprasta suvokti. Dėl to teismas pagrįstai panaikino testamentinę išskirtinę. Apeliantė mano, kad teismo sprendime netinkamai buvo nustatyta palikėjos valia.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias testamento pripažinimo negaliojančiu ir nuginčijimo pagrindus, dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla, teismo sprendimas panaikinti visą testatorės sudarytą ir notaro patvirtintą testamentą neatitinka nustatytoms faktinėms aplinkybėms byloje, kadangi byloje nėra duomenų, jog testatorės testamente išreikšta valia prieštarautų jos tikrajai valiai, nepasitvirtino šalių teiginiai, kad testamentas ar jo dalis yra nesuprantamas, neteisėtas, dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas negaliojančiu visas testamentas panaikintina, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo priešieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmestinas (LR CPK 178 str. 330 str.).

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo dalis, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir panaikinta testamento dalis testamentinės išskirtinės dalyje, nebuvo skundžiama apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų pažeistas viešasis interesas, kuris pasireiškia tuo, jog palikus galioti neteisėtą ir nepagrįstą teismo sprendimo dalį, kuria panaikinta testamentinė išskirtinė, būtų iškreipta tikroji testatorės valia, nukentėtų testamente minimų asmenų turtiniai interesai (LR CPK 320 str. 2 dalis, 329 str. 1 dalis). Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija, nesant šalių apeliacinio skundo dėl to, ex officio panaikina Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimo dalį, kuria panaikintas A. M. G. testamento 2 punktas, kuriame nustatyta testamentinė išskirtinė, šioje bylos dalyje priima naują teismo sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Kadangi teisėjų kolegijos vertinimu byloje yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, šioje byloje priimtinas naujas teismo sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys ir atsakovo priešieškinys atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (LR CPK 178 str., 330 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, jog testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus. Byloje šalys-ieškovė testamento dalį ginčijo tuo teisiniu pagrindu, jog jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes pažeidžia palikimo gavėjos nuosavybės teises (LR CK 1. 80 str., 4. 37 str.) ir jog testamentinė išskirtinė prieštarauja testamentinės išskirtinės prigimčiai (LR CK 5.16 str. 1 d. 3 p.). Atsakovas savo reikalavimą pripažinti negaliojančiu visą testamentą grindė tuo faktiniu pagrindu, jog jo motinos tikroji valia testamentu buvo palikti palikimą atsakovui ir testamento turinio yda-jo nesuprantamumu (LR CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sudarytas testamentas įstatymo nustatyta tvarka gali būti nuginčijamas (LR CK 5. 16 straipsnio 1, 2 dalys, 5.17 straipsnis). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas. Kita vertus, įstatymų leidėjas, nustatydamas sandorių negaliojimo pagrindus, siekia užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Taigi sandorių negaliojimo institutas turi ir kitą paskirtį – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų. Teisėjų kolegija įvertina teisminėje praktikoje suformuotą principą, jog mirusiojo asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais. Jeigu nagrinėjant ieškinio reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu nustatoma, kad testatorius testamento sudarymo metu nebuvo neveiksnus, pats suformavo savo valią bei ją išreiškė tinkama forma ir pakankamai suprantamai, tai toks vienašalis testatoriaus sandoris turėtų būti išsaugomas.

Nors byloje šalys nesiekė panaikinti testamentą ar jo dalį dėl palikėjos negalimumo išreikšti savo tikrąją valią dėl psichinės būsenos ar fizinės negalios, tačiau teisėjų kolegijai sprendžiant dėl palikėjos galimumo suformuoti savo valią ginčijamame testamente, pažymėtina, kad byloje šalys nepateikė jokių duomenų, kad testamento sudarymo metu A.M. G. buvo neveiksni, ribotai veiksni, ar buvo tokios fizinės būsenos, dėl ko ji testamento sudarymo metu negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl jokio faktinio pagrindo pripažinti testamentą ar jo dalį negaliojančiu dėl testatorės psichinės būsenos ar fizinės negalios nagrinėjamu atveju nėra (LR CK 1.84 straipsnio 2 dalis , 1.85 straipsnio 1 dalis, 1.89 straipsnio 1 dalis).

Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus tikroji valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Byloje atsakovas grinė savo poziciją būtent šiuo motyvu, įrodinėdamas, jog testatorė turėjo kitą valią-palikti palikimą jam, tačiau jos tinkamai neišreiškė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje šalys nepateikė jokių įrodymų apart savo subjektyvių vertinimų ir teiginių, jog testatorė turėjo kitą valią, nei išreikštą testamente. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad ginčijamas testamentas buvo surašytas ir patvirtintas dalyvaujant notarui, notaras, patvirtindamas testamentą, pažymėjo, jog testamentas testatorei perskaitytas, jos suprastas, testamentą pasirašė pati palikėja, o notaras įsitikino testatorės veiksnumu (1 t. b.l 7). Testatoriaus valia yra jo laisvas apsisprendimas, nežiūrint į tai, kad jo tinkamai išreikštas ir įformintas sprendimas dėl palikimo nesutampa su palikimo gavėjo lūkesčiais. Atsakovas G. žinojo apie testamentą ir jo turinį, išreiškė pageidavimą priimti palikimą pagal testamentą ir jame nurodytą testamentinę išskirtinę (1 t. b.l. 69), todėl esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta atsakovo priešieškinio motyvus, jog testatorė turėjo kitą valią, nei suformuotą testamente, jog ji siekė ir norėjo palikti palikimą atsakovui. Teisėjų kolegija atmeta atsakovo pateiktus įrodymus-faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais (2 t. b.l. 64-75), kuriais įrodinėjamas ieškovės ir atsakovo buvęs galimas bendravimas kokiu būdu ir kaip paveldėti atsirasiantį G. palikimą, nei palikėja testamentu nustatė, nes kaip minėta anksčiau šiame sprendime, testamentas yra vienašalis aktas ir galutinę valią suformuoja palikėja, o ne palikimo gavėjai.

Teisėjų kolegijos vertinimu atmestini kaip neįrodyti ir nepagrįsti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovės ieškinio teiginiai, jog dalis testamento-testamentinės išskirtinės dalyje yra suformuluotas painiai lingvistiškai sunkiai suprantamai, o kita dalis tinkamai ir teisingai, taip pat atsakovo priešieškinio motyvai, jog testamente yra prieštaravimų, testamento turinys klaidinantis, jo turinys nesuprantamas (1 t. b.l. 2-4, 80-83). Testamentas kaip vienašalis sandoris yra vientisas dokumentas, liudijantis testatorės vieningą valią. Negalima nagrinėjamu atveju suteikti vienai testamento daliai svarbesnę ir didesnę reikšmę, o kitą dalį pripažinti nereikšminga, taip iškreipiant testatorės valią, išreikštą testamente. Iš testamento turinio aiškiai suprantama kam, kaip ir kokiu būdu atitenka palikimas, kaip turi būti vykdoma testamentinė išskirtinė. Tiek palikimo gavėja, tiek testamentinės išskirtinės turėtojas sutiko su testamentu, jo turiniu ir galimomis jo teisinėmis pasekmėmis, nes išreiškė valią priimti palikimą pagal testamentą. Šalys nagrinėjant bylą teisme nepateikė duomenų kad tarp vidinės testatorės valios ir jos išreiškimo testamente ar jo dalyje yra prieštaravimų, turinio neteisėtumo, įrodymų patvirtinančių teiginius jog testamentas nesuprantamas. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, šalių prašymą panaikinti testamentą ir jo dalį LR CK 6.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės ieškinio motyvas, jog testatorės valia (testamentinė išskirtinė) nepagrįstai riboja jos būsimas nuosavybės teises į atsiradusį palikimą, atmestinas. Nuosavybės teisė nėra absoliuti. Testatorė testamento sudarymo metu buvo turto savininkė, todėl, pasinaudodama turima subjektine teise savo nuožiūra valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti, surašė ginčijamą testamentą, t.y. testamento surašymo metu ji sprendė, kaip ir kiek perleisti jos turimas nuosavybės teisės turinį sudarančias daiktines teises - teisę valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti. Iš testamento turinio akivaizdu, kad vieną iš nuosavybės teisės turinio elementų -disponavimo teisę ji nutarė perleisti sūnui ir tam pasirinko testamentinę išskirtinę, t.y. įpareigojimą ieškovei. Tai išplaukia iš testamentinės išskirtinės turinio ir sąvokos analizės. Testamentinė išskirtinė - tai įpareigojimas įpėdiniui pagal testamentą įvykdyti kokią nors prievolę (testamentinę išskirtinę) vieno ar kelių asmenų naudai, tokiu būdu tarp testamentinio įpėdinio ir to trečiojo asmens atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs (LR CK 6.1 str.) prievolės sąvoką: „Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą". Tokiu būtų testamentinė išskirtinė, numatanti ieškovės pareigą disponuoti turtu tik turint rašytinį atsakovo sutikimą ir jo nurodytu būdu atitinka prievolės sąvoką, nes tai ir yra įpareigojimas ieškovei atlikti tam tikrus veiksmus. Todėl nepagrįstas ieškinyje nurodytas argumentas dėl to, kad prievolės dalyku negali būti apribojimas disponuoti paveldimu turtu.

Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek ieškovės, tiek ieškovo pareikšti reikalavimai yra atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Todėl teisėjų kolegija priima sprendimą panaikinti visą Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą (LR CPK320 str. 2 dalis, 329 str. 1 dalis, 326 str. 1 dalies 2 p.),šioje byloje priima naują sprendimą, kuriuos ieškinį ir priešieškinį atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus (LR CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija šiuo sprendimu atmetė tiek ieškovės , tiek atsakovo pareikštus reikalavimus byloje, kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Todėl šalims paliekamos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d.). Valstybei iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis priteistinos byloje susidariusios 61 lt išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 7, 25 lt išlaidos apeliacinės instancijos teisme, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 92 str.).

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 ir 331 straipsniais,

ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2011-12-22 sprendimą.

Priimti byloje naują sprendimą.

Ieškovės V. I. ieškinį atsakovui G. G., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. G., Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui dėl testamentinės išskirtinės panaikinimo ir atsakovo G. G. priešieškinį ieškovei V. I., tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notaro biuro notarui A. G., Jurbarko rajono 1-ojo notaro biuro notarei R. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Jurbarko skyriui dėl testamento pripažinimo negaliojančiu atmesti.

Priteisti valstybei iš V. I. (a.k(duomenys neskelbtini) 33, 62 lt, iš G. G. 33, 62 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Gavėjo sąskaitos numeris: LT24 7300 0101 1239 4300, gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, mokėjimo paskirtis: „bylinėjimosi išlaidos", įmokos kodas: 5660). Sumokėjus šias sumas, asmenys privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Jurbarko rajono apylinkės teismui.