Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1990 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 metų BK) 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1992 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 146 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;

4. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 104 straipsnį, taikant 1961 metų BK 43 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (16 veikų), 24 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 60 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs;

8. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. gegužės 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 60 parų arešto bausmė, šiuo metu atlieka bausmę Alytaus kalėjime, bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 11 d., kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. U. 2023 m. birželio 10 d. apie 19.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. V., rankoje laikoma lėkšte jai sudavė per galvą, suėmęs už plaukų, juos rovė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų, tada ne mažiau dešimt kartų rankomis sudavė jai į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų kairio peties sąnario srityje, kairės mentės srityje, kairio žasto srityje, nugaroje, dešinio peties sąnario srityje nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis M. U. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, kad R. V. yra jo sugyventinė jau 10 metų. Gyvena kartu (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Su R. V. veda bendrą namų ūkį, bendrų vaikų neturi, su ja sutaria labai gerai. 2023 m. birželio 10 d. kartu su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo R. V. motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Apie 19.50 valandą tarp jo ir R. kilo konfliktas, R. metė į jį vištos kulšelę ir apkaltino, kad blogai iškepė maistą. Po tokio jos poelgio, jis labai supyko, todėl paėmė jos lėkštę ir metė jai į galvą, nuo smūgio lėkštė sudužo jai į galvą. Supranta, kad dėl to ji jautė fizinį skausmą, tuomet paėmė R. už plaukų ir jai už jų tempė, nuo plaukų tempimo ji nukrito ant grindų, tuomet jai rankomis sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, kiek tiksliai smūgių sudavė, tikrai nepamena, nes neskaičiavo. Po suduotų smūgių R., jis suprato, kad ji kvies policijos pareigūnus, todėl be batų išėjo iš namų. Labai gailisi dėl tokio savo poelgio, supranta, kad sugyventinei sukėlė fizinį skausmą. 2023 m. gegužės 4 d. yra nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje, teismo baudžiamąjį įsakymą yra gavęs. Konflikto metu namuose buvo dviese. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens (duomenys neskelbtini). Papildomai parodė, kad lėkštės į R. V. nemetė, o su ja tiesiog trenkė R. V. per galvą ir taip sudaužė. Kiek tiksliai smūgių sudavė, nepamena.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. U. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. U. yra jos sugyventinis, su juo kartu gyvena apie 10 metų. Gyvena (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena, priklauso jos tėvui. M. minėtame bute nėra registruotas. Adresu (duomenys neskelbtini) yra negyvenamas namas, kuris priklauso jos mamai. Bendrų vaikų neturi, kartu veda bendrą namų ūkį. Iki 2023 m. birželio 10 d. įvykio alkoholį vartojo kelias dienas. Ir tą šeštadienį abu vartojo alkoholį, šventė M. gimtadienį. Tą dieną buvo jos mamai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). M. išėjo į parduotuvę nupirkti daugiau alkoholio – alaus. Ji jo laukė namuose. M. namo grįžo piktas, kadangi, kaip jis nurodė, jį parduotuvėje išplūdo pardavėja, kadangi alkoholio nuėjo pirkti būdamas neblaivus, taip pat sugyventinis minėjo, kad grįžtant namo jam į koją įkando šuo. Žodis po žodžio tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu M. paėmė ant stalo stovėjusią lėkštę ir ja jai sudavė į galvos sritį, nuo smūgio lėkštė sudužo, galvoje tuo metu jautė stiprų fizinį skausmą, tačiau prakirsta nebuvo, tada jis iš karto ranka suėmė jai už plaukų ir pradėjo tuos tempti. Tepdamas jai už plaukų, nutempė ją ant grindų, ji nuo kėdės nukrito visu svoriu. Galėjo būti, kad krisdama susimušė dešinį petį, kadangi iki įvykio jokių sužalojimų ant jos kūno nebuvo. Jai nukritus ant grindų, pasisuko kūnu į dešinę pusę ir kaire ranka užsidengė veidą, kad nebūtų sužalojimų ant veido. Kol buvo užsidengusi veidą, M. rankomis jai sudavė ne mažiau dešimt kartų į kairę kūno pusę. Po suduotų smūgių, jai liko daug kraujosruvų ant kairės kūno pusės. Galėjo būti, kad ji ir jam sudavė kokį smūgį, tačiau tai buvo jos gynyba. Niekaip fizinio skausmo neišreiškė, neverkė, nesakė M., kad jai skauda. Kai M. baigė ją mušti, ji iš karto jam pasakė, kad kviečia policiją, todėl jis išėjo į kiemą. Pasinaudojusi proga, kad M. nėra namuose, ji užsirakino duris iš vidaus. Matė, kad M. bando atidaryti namo duris, tačiau jam to padaryti nepavyko. Netrukus išgirdo, kad M. lipa per kambario langą į namo vidų, todėl pasinaudojo proga ir pati išbėgo į lauką kviesti policiją. Pamatęs M., kad pro namus važiuoja policijos ekipažas, jis išėjo iš namų. Visi sužalojimai, kuriuos nustatė ekspertas, yra patirti šio konflikto metu, kadangi iki tol ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. Dėl šio įvykio sugyventiniui pretenzijų turi, su juo taikytis nenori. Žino, kad jis šiuo metu atlieka jam paskirtą arešto bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime. Civilinio ieškinio šiame ikiteisminiame tyrime nereikš. Konflikto metu namuose buvo dviese, todėl niekas nieko nematė. Visas jų konfliktas įvyko apie 19.50 val.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog R. V. pareiškė, kad 2023 m. birželio 10 d. apie 20 val. sugyventinis M. U. adresu (duomenys neskelbtini) naudodamas fizinę jėgą, suėmė jai už plaukų, pagriovė ant žemės ir sudavė rankomis bei kojomis apie 10 smūgių į galvos sritį. Po suduotų smūgių, ji jautė fizinį skausmą galvos srityje.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjo K. B. tarnybiniame pranešime dėl darbo karštais pėdsakais nurodyta, kad 2023 m. birželio 10 d. dirbo kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu V. P.. Apie 20.12 val. iš Alytaus operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš 5 min. atėjęs neblaivus sugyventinis sumušė pranešėją. Pranešėja spėjo pabėgti ir užsirakinti namuose. Sugyventinis rėkauja kieme. Vaikų nėra, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Atvykus nurodytu adresu, smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino. Pranešėja R. V. teigė, jog fiziškai rankomis ir kojomis namuose prieš ją smurtavo sugyventinis M. U. Iki jiems atvykus, M. U. buvo pasišalinęs. R. V. teigė, jog sugyventinis išgirdęs, jog atvyksta policija, pasišalino į gatvę. Dar kartą apžiūrėjus namą, kuriame buvo smurtaujama, taip pat jo teritoriją, aplinkinių namų kiemus, Rūtų gatvę bei aplinkines gatves, M. U. nepastebėtas ir nerastas. Kur galėtų būti M. U., daugiau informacijos negauta. R. V. alkotesteriu „Drager 7510 Nr. ARPK 0084“, patikros Nr. 1935643, nustatytas 2,03 promilių (testo Nr. 634, laikas 20.39 val.) neblaivumas.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje Nr. G.254/2023(06), nurodyta, kad R. V. poodinės kraujosruvos kairio peties sąnario srityje, kairės mentės srityje, kairio žasto srityje, nugaroje, dešinio peties sąnario srityje padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau devynias trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotini kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą.

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 38 straipsnyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. U. ir nukentėjusioji R. V. yra sugyventiniai, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą namų ūkį. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog 2023 m. birželio 10 d. apie 19.50 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje M. U. tyčia smurtavo prieš sugyventinę R. V.: rankoje laikoma lėkšte jai sudavė per galvą, suėmęs už plaukų, juos rovė, dėl ko nukentėjusioji nugriuvo ant grindų, tada ne mažiau dešimt kartų rankomis sudavė jai į įvairias kūno vietas, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. V. sukėlė fizinį skausmą, ir dėl poodinių kraujosruvų kairio peties sąnario srityje, kairės mentės srityje, kairio žasto srityje, nugaroje, dešinio peties sąnario srityje nežymiai sutrikdė sveikatą. Taigi tarp kaltinamojo M. U. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai R. V. sukelto fizinio skausmo ir padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis M. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis M. U., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis M. U. padarė nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). M. U. teisiamas jau devintą kartą, šiuo metu jis atlieka 2023 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą arešto bausmę, bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo charakterizuojamas teigiamai. Kadangi M. U., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). M. U. yra baustas administracine tvarka, ne viskas paskirtas baudas sumokėjęs. Kaltinamasis M. U. yra nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas. Kaltinamasis yra išsituokęs, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitoje neįrašytas. Kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, tai yra, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis M. U. jau antrą kartą teisiamas dėl nusikalstamų veiksmų prieš savo sugyventinę. Tokia aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja ypač neigiamai – kaip linkusį smurtauti prieš sau artimiausius žmones ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis ir vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. V. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo M. U. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam prokurorės pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis pilnai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamojo M. U. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. U. kardomoji priemonė nebuvo paskirta.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrintina su 2023 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2023 m. gegužės 4 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktą bausmę ir paskirti M. U. galutinę subendrintą 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Arešto bausmę M. U. paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. liepos 10 d.

Išaiškinti kaltinamajam M. U. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.