Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorei J. B., viešosios įstaigos Kauno Šančių poliklinikos atstovei D. J., gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs viešosios įstaigos Kauno Šančių poliklinikos teikimą dėl L. L. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2016 m. balandžio 29 d. gautas viešosios įstaigos Kauno Šančių poliklinikos teikimas, kuriuo pateikta išvada apie L. L. psichikos būklę dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo. Viešosios įstaigos Kauno Šančių poliklinikos išvadoje nurodyta, kad pusės metų laikotarpyje viešosios įstaigos Kauno Šančių poliklinikos pirminės sveikatos priežiūros centre buvo prisirašęs tik šiek tiek daugiau kaip pusę stebėjimo laikotarpio. Likusį laiką buvo prisirašęs Vilniuje. Dėl to gydytojo psichiatro stebėtas tik 3 kartus (ir 1 kartą Vilniuje). Pacientas gydyme nedalyvavo, jį ignoravo. Pasirinktinai vartojo tik clonazepamą. Pacientas skundėsi įtampa ir nerimu, teigė, kad viskas erzina, kažkas veikia visą kūną, „suka, kausto“, dėl ko buvo gydytas viešosios įstaigos RVPL nuo 2015 m. gruodžio 11 d. iki 2016 m. sausio 15 d. Stacionarinio gydymo pradžioje buvo įsitempęs, nerimastingas, nepastovios nuotaikos, dirglus, epizodiškai kavailiojančio elgesio. Gydant išnyko nerimas, stabilizavosi afektai, nublanko aktyvi psichoprodukcija. Rekomenduota tęsti medikamentinį gydymą pirminės sveikatos priežiūros centre ir vartoti: olanzapiną, depakiną, haloperidolį, lorazepamą ir trihexyphenidilj. Išsirašęs iš stacionaro pažeidinėja priverstinio gydymo rėžimą, pas gydytoją psichiatrą nesilanko, vaistų neišsirašo, teigdamas, kad jaučiasi gerai ir vartoja tik clonazepamą. Objektyviai vertinant: mąstymas neproduktyvus, nuotaika nepastovi, familiarus, be distancijos, planų ateičiai neturi, kritika dalinė. Diagnozė: paranoidinė šizofrenija. Socialinio darbuotojo stebėtas 2 kartus (ir 2 kartus Vilniuje), keletą kartų skambino telefonu atsiprašinėdamas, kad neturintis pinigų atvažiuoti iš Vilniaus į Kauną. Iš bendravimo su pacientu išryškėjo jo neigiami emociniai simptomai, įtampa, nerimas, bloga nuotaika, vidinis asmens diskomfortas, patirties stoka gyvenimiškose situacijose, nekontroliuojami poelgiai, keistos mintys. Atmesdavo bet kokią pagalbą iš šalies, išsakė daug pykčio gydytojų ir socialinių darbuotojų atžvilgiu, teigdamas, kad jis sprendžia kokius vaistus vartoti, kaip gyventi ir ką galvoti. Stebimos prisitaikymo visuomenėje problemos, nekontroliuojamas elgesys, priverstinio gydymo rėžimo pažeidinėjimas. Savo susirgimo atžvilgiu yra nekritiškas, palaipsniui eina vis į didesnę psichosocialinę patologiją. Darbingumo lygis 20 % iki 2046 m., gyvena Vilniuje, vienas. Gyvenamosios vietos Vilniuje nenurodo, visada reiškia pretenzijas socialiniams darbuotojams, kai jie bando surinkti informaciją apie jo gyvenamąją vietą, pajamas, socialinius ryšius situacijai įvertinti ir socialinei pagalbai teikti. Psichologo vertinimas: mąstymas neproduktyvus, rezonieriškas. Būdingi keisti, įmantrūs, netradiciniai išvedžiojimai. Trumpalaikis įsiminimas žemesnis už vidutinį. Dėmesio koncentracija. Perkėlimas ir išlaikymas susilpnėję. Emocijos labilios, nepakankamai efektyviai kontroliuojamos, gali būti neadekvačios. Socialinė adaptacija apsunkinta. Išvada: nevartojant vaistų paciento būklė gali blogėti ir net kelti grėsmę pačiam pacientui ir aplinkiniams. Rekomenduojama pratęsti priverstinį gydymą stacionaro sąlygomis, nes ambulatorinėmis sąlygomis pacientas nesigydo.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 str. numato, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str. 6 d.). Iš išvadoje pateiktų duomenų matyti, kad L. L. psichikos būklė nėra pagerėjusi, nors jis gydomas medikamentais, bet vaistus vartoja pasirinktinai, išlieka socialinis pavojingumas. Mąstymas neproduktyvus, nuotaika nepastovi, familiarus, be distancijos, planų ateičiai neturi, kritika dalinė. Diagnozė: paranoidinė šizofrenija. Išryškėjo jo neigiami emociniai simptomai, įtampa, nerimas, bloga nuotaika, vidinis asmens diskomfortas, patirties stoka gyvenimiškose situacijose, nekontroliuojami poelgiai, keistos mintys. Atmesdavo bet kokią pagalbą iš šalies, išsakė daug pykčio gydytojų ir socialinių darbuotojų atžvilgiu, teigdamas, kad jis sprendžia kokius vaistus vartoti, kaip gyventi ir ką galvoti. Stebimos prisitaikymo visuomenėje problemos, nekontroliuojamas elgesys, priverstinio gydymo rėžimo pažeidinėjimas. Savo susirgimo atžvilgiu yra nekritiškas, palaipsniui eina vis į didesnę psichosocialinę patologiją. Darbingumo lygis 20 % iki 2046 m. Mąstymas neproduktyvus, rezonieriškas. Būdingi keisti, įmantrūs, netradiciniai išvedžiojimai. Trumpalaikis įsiminimas žemesnis už vidutinį. Dėmesio koncentracija. perkėlimas ir išlaikymas susilpnėję. Emocijos labilios, nepakankamai efektyviai kontroliuojamos, gali būti neadekvačios. Socialinė adaptacija apsunkinta.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remiantis Viešosios įstaigos Kauno Šančių poliklinikos išvadomis ir poliklinikos atstovės paaiškinimais, atsižvelgiant į L. L. diagnozuoto psichikos sutrikimo sunkumą ir nustatytą jo socialinį pavojingumą sau ir visuomenei bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jam skirtina priverčiamosios medicinos priemonės rūšis – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 1 dalis). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 str., 440 str., teismas

nutaria:

teikimą tenkinti.

L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. (Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi perkvalifikuota iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.), 214 str., 182 str. 3 d., paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę, ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pakeisti į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje - Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.

Nutartį turi teisę apskųsti asmuo, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovas pagal įstatymą, šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, gynėjas, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras.