Šiaulių apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Specialiosios parengties skyriaus specialistas 2024 m. spalio 23 d. A. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalį dėl to, kad A. S. 2024 m. spalio 23 d. 19.25 val. (duomenys neskelbtini) g. vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta. Nusižengimas padarytas pakartotinai metų laikotarpyje. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais A. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu (toliau – KET), 14 punktą.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-11603-2024 A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui, konfiskuota vairuoto automobilio rinkos vertę atitinkanti suma – 24 720 Eur.

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundas tenkintas iš dalies. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 13 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-11603-2024, kuriuo A. S. už nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda, taip pat skirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui, konfiskuota pinigų suma, atitinkanti vairuoto automobilio rinkos vertę, – 24 720 Eur, pakeistas. Panaikinta nutarimo aprašomojoje dalyje nustatyta A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas. Pakeista A. S. paskirta administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš A. S. valstybės naudai išieškant dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur. Kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą, argumentai bei prašymai

5. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas Lorenas Dainauskas prašo A. S. apeliacinio skundo netenkinti, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

5.1. Institucijos atstovo nuomone, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai, nagrinėjant A. S. skundą, nustatė visas bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, taip pat įvertino visas jo bei atstovo nurodytas faktines aplinkybes ir, atsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, A. S. ir jo atstovo advokato Daliaus Vaičiulio skundą tenkino iš dalies, priimant teisėtą ir pagrįstą nutartį.

5.2. Institucijos atstovo teigimu, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka bei teisme metu buvo teisingai nustatyta, kad A. S. 2024 m. spalio 23 d. apie 19 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pakartotinai metų laikotarpyje, po administracinės nuobaudos, numatytos ANK 424 straipsnio 3 dalyje paskyrimo, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. prašo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo klausimu apygardos teismas pažymi, jog ANK 651 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytus atvejus. Pagal ANK 651 straipsnio 3 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. ANK 651 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Susipažinus su administracinio nusižengimo byla ir apeliacinio skundo turiniu, konstatuotina, kad A. S. prašymas nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka nėra motyvuotas, apeliaciniame skunde nėra nurodyta svarių argumentų, kurių pagrindu turi būti rengiamas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Apeliantas tik akcentuoja, jog nebuvo pateikti šviesoforų kamerų vaizdo įrašai, nebuvo apklaustas liudytoju N. K. D., tačiau tokio prašymo nagrinėjant bylą apylinkės teisme, nei apeliantas, nei jo atstovas nepareiškė. Pažymėta ir tai, kad A. S. ir liudytojas R. G. apie tai, jog automobiliu su jais kartu važiavo N. K. D., nurodė tik 2024 m. lapkričio 13 d. teikdami Institucijai paaiškinimus. Byloje neatsirado naujų įrodymų, jų nepateikė ir apeliantas, bei nepaaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos ir aptartos apylinkės teisme priimant skundžiamą nutartį. Apygardos teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju A. S. apeliaciniam skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, todėl A. S. apeliacinis skundas nagrinėjamas ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumas bei pagrįstumas tikrinamas rašytinio proceso tvarka, remiantis apygardos teismui pateikta medžiaga.

9. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nors apeliantas pateiktame skunde nurodo, jog apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir pernelyg sureikšmino policijos pareigūnų duotus parodymus, tačiau aukštesnės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.

10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. S. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jo administracinės atsakomybės, padarius ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą bei klausimą dėl duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.

11. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje motyvuotai pasisakyta dėl A. S. ginčijamo fakto vairavus automobilį įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais ir tenkinti apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Policijos pareigūnas S. S. tarnybiniame pranešime ir apklaustas liudytoju nuosekliai nurodė, kad jis matė kaip vairuotojas su keleiviu apsikeičia vietomis, jog iš vairuotojo vietos A. S. perlipo į galą, keleivis iš priekio persėdo į vairuotojo vietą, o tada vairavęs asmuo – A. S. perlipo į keleivio vietą priekyje. Būtent tokias aplinkybes, kad vairuotojo vietoje sėdintis žmogus perlipa ant galinės automobilio sėdynės, o keleivio vietoje sėdintis asmuo sėdasi į vairuotojo vietą, ir tada į galą perlipęs asmuo sėda ant priekinės keleivio sėdynės, tiek tarnybiniame pranešime, tiek ir teisme apklaustas liudytoju, nurodė ir policijos pareigūnas G. M.. Be to, automobilio priekio vaizdo kamera darytame įraše matyti, kad tarnybiniam automobiliui privažiavus sankryžoje prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ galo, minėtame automobilyje matyti asmenų siluetai, vyksta judesys, pareigūnai akcentuoja, kad automobilyje vyksta asmenų pasikeitimas. Nors dėl vaizdo įrašo kokybės, tiksliai matyti kaip asmenys keičiasi vietomis nėra galimybės, tačiau neabejotina, kad policijos pareigūnai, stebėję priekyje važiuojantį, po to sankryžoje, esant geram matomumui apšviestoje sankryžoje, sustojusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, per minėto automobilio galinį stiklą aiškiai matė asmenų apsikeitimą vietomis. Be to, pareigūnų kūno kameromis darytuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota kaip pareigūnai įvardina, kad mato kaip automobilyje esantys asmenys keičiasi vietomis, gana greitai sureaguoja ir nedelsdami prieina prie minėto automobilio. Kaip nurodė liudytojas S. S., priėjus prie vairuotojo, pamatė, kad vairuotojo vietoje sėdintis asmuo dar nespėjo pilnai persėsti. Bandant atidaryti automobilio duris, jos buvo užrakintos. Liudytojas G. M. taip pat patvirtino, kad su kolega pribėgus prie automobilio, pastebėjo, jog jame sėdintys asmenys dar nespėjo iki galo apsikeisti vietomis, muistėsi, buvo užsirakinę automobilyje. Aukštesniojo teismo vertinimu, policijos pareigūnų paaiškinimai nuoseklūs, nenustatyta, kad jie turi suinteresuotumą administracinio nusižengimo byloje. O tai, kad policijos pareigūnams iš matymo ar pagal vardą asmuo buvo žinomas, neduoda pag `+ VB rindo abejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis. Taigi, aptartais policijos pareigūnų paaiškinimais ir jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytomis aplinkybėmis nėra jokio pagrindo netikėti. Šiais įrodymais, kurie sudaro loginę įvykio seką, apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi, nustatydamas esmines bylos faktines aplinkybes bei pagrįsdamas A. S. kaltę pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Įrodymų vertinimo klaidų apylinkės teismas šioje byloje nepadarė.

12. Nors 2024 m. lapkričio 13 d. teiktame paaiškinime bei apklausiamas teisme liudytojas R. G. tvirtino, kad jis šio nagrinėjamo įvykio metu vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, jog su A. S. jis vietomis nepasikeitė, tačiau iš karto po įvykio, kaip matyti iš byloje esančių pareigūnų kūno kameromis darytų įrašų, jis nebuvo toks kategoriškas ir nuoseklus, nors teigė, kad su A. S. nesikeitė vietomis, tačiau vienu metu, kaip užfiksuota pareigūnų kūno kameromis darytuose įrašuose, jis pasakė, kad automobilio nevairavo. Vertinant šiuos liudytojo duotus parodymus, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad liudytojas tvirtindamas, jog jis su A. S. automobilyje nepasikeitė vietomis, akivaizdžiai siekia padėti A. S. išvengti administracinės atsakomybės, todėl apylinkės teismas pagrįstai šio liudytojo parodymais nesirėmė.

13. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojamas įvykio vietoje netinkamas pareigūnų elgesys, teigiant, kad pareigūnai elgėsi netinkamai (nepagrįstai sulaikė, uždėjo antrankius, stipriai suveržė, patalpino į tarnybiniame automobilyje esančią sulaikymo kamerą, nutempė kelnes, kad matytųsi lytinis organas, stipriai jį suspaudė, sukeliant jam fizinį skausmą), tariamai ieškant automobilio raktelių. Šiuo aspektu pažymima, kad įstatymai nedraudžia pareigūnui, siekiančiam, jog toliau nebūtų daromas pažeidimas, atlikti asmens apžiūrą ar jį sulaikyti. Šiuo konkrečiu atveju, pareigūnai, tiek uždėdami antrankius, tiek ir pasodindami į tarnybinį automobilį, atlikdami asmens apžiūrą, atliko jiems Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 6 straipsnyje įtvirtintas pagrindinės policijos funkcijas. Byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai viršijo įstatyme jiems nustatytas įgaliojimų ribas.

14. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šioje byloje A. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, kad jis vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta ir tuo pažeidė KET 14 punktą, visiškai įrodyta, jo veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį. A. S. Institucijos 2024 m. lapkričio 11 d. nutarimu paskirta ir skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartimi pakeista, 900 Eur bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 21 mėnesiui, konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 000 Eur, už jo padarytą administracinį nusižengimą nėra per griežtos, atitinka padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus.

15. Atsižvelgus į nustatytas ir aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. vasario 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.