- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- Ik-71-624/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01543-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rositos Patackienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. skunde prašo teismo: 1) sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar 2009-12-09 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 4 str. 1 d. ta apimtimi, kuria numatyta, kad paskirta ir <...> nustatyta tvarka apribota pareigūnų ir karių valstybinė pensija (kartu su mokamu valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) perskaičiuojama taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 str. bei konstituciniam teisinės valstybės principui; ar 2009-12-09 Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 ta apimtimi, kuria nenumato valstybinių pareigūnų pensijų kompensavimo mechanizmo neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2010-05-14 sprendimą Nr. 1D-3813; 3) priteisti solidariai iš Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės atimamą už kiekvieną mėnesį pinigų sumą pagal pritaikytą koeficientą (K=0.7081) už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Nurodo, kad jam 2006-01-31 Vidaus reikalų ministerijos sprendimu buvo paskirta valstybinė pareigūnų pensija. Atsakovė Vidaus reikalų ministerija 2010-02-28 išmokėjo pareiškėjui sumažintą valstybinę pensiją. Pareiškėjas 2010-03-26 su prašymu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją išmokėti jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Atsakovė Vidaus reikalų ministerija 2010-05-14 sprendime nurodė, kad valstybinė pensija yra sumažinta atsižvelgiant į 2010-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. 1 d. nuostatas, o jos kompensavimas nėra numatytas, todėl mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją nėra pagrindo. Mano, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis jam buvo perskaičiuota valstybinė pensija, pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai riboja asmens konstitucinę teisę į nuosavybę. Taip pat nurodo, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijos 52 str. nuostata „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų šią pensiją ir ją mokėtų. Valstybė, nustatydama tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmenys, atitinkantys įstatymo nustatytas sąlygas (išėjimas iš tarnybos, tarnybos stažas, amžius ir kt.), įgyja teisę į tam tikrą įstatyme nustatytą pensiją už tarnybą, inter alia į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, kartu prisiima įsipareigojimą tokią pensiją paskirti ir ją mokėti. Asmeniui, atitinkančiam įstatyme nustatytas sąlygas, priklauso teisė reikalauti, kad valstybė vykdytų įstatymu prisiimtą įsipareigojimą ir mokėtų nustatyto dydžio išmokas. Įstatymu nustatyta pensija yra paskirta ir mokama, ši asmens įgyta teisė ir teisėtas lūkestis yra sietini ir su šio asmens nuosavybės teisių apsauga. Nuosavybės teisę gina ir tarptautinės teisės aktai. Konstitucinė įgytų teisių ir teisėtų lūkesčių apsauga nereiškia, kad įstatymu nustatyta pensinio aprūpinimo sistema negali būti pertvarkoma. Pertvarkant šią sistemą kiekvienu atveju privalu paisyti Konstitucijos. Jeigu pertvarkant pensijų sistemą neliktų įstatymais nustatytų, Konstitucijos 52 str. tiesiogiai nenurodytų pensijų arba šių pensijų teisinis reguliavimas būtų iš esmės pakeistas, įstatymų leidėjas privalėtų nustatyti teisingą susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama. Taip pat nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nustatytu teisiniu reguliavimu yra pažeidžiami iš Konstitucijos 23 ir 52 str. kylantys imperatyvai, šioje byloje yra galimas ir civilinės atsakomybės Lietuvos valstybei taikymas. Seimui priėmus Laikinąjį įstatymą ir įtvirtinus nuostatas, sumažinančias pareigūnų valstybinių pensijų dydžius, Vidaus reikalų ministerijai kilo pareiga mokėti sumažintas pareigūnų valstybines pensijas. Pagal analogiją taikant CK 2.81 str. 1 d. neteisėti Seimo veiksmai (neveikimas) sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Todėl šioje byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali būti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės (CK 6.273 str.). Valstybei nustačius tokį teisinį reguliavimą, jis negavo dalies teisėtai įgytos pareigūnų valstybinės pensijos, t. y. negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebūtų buvęs nustatytas. Atsižvelgiant į tai, kad iš vienos pusės Lietuvos valstybei yra taikytina civilinė atsakomybė, o iš kitos pusės dėl neteisėtų Vidaus reikalų ministerijos veiksmų pareiškėjui nebuvo išmokėta visa priklausanti valstybinė pensija, nenustatytas teisingas susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmas, todėl mano, kad abu atsakovai turi atsakyti solidariai (b. l. 1-4).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės VRM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos teisėje galioja įstatymo teisėtumo prezumpcija: įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo būti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai. Kadangi išimtinė teisė spręsti, ar įstatymas atitinka konstituciją, yra suteikta Konstituciniam Teismui, ir nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą, motyvuodamas šio akto nekonstitucingumu. Pareiškėjui, atsižvelgiant į Laikinojo įstatymo nuostatas, buvo perskaičiuota valstybinė pensija. Pareiškėjas 2010-03-26 raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį. Vidaus reikalų ministerija 2010-05-14 rašte Nr. 1D-3813-(2) pareiškėjui nurodė aplinkybes dėl valstybinės pensijos sumažėjimo ir paaiškino jos perskaičiavimo metodiką. Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo išmokėti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, kadangi įstatymas, kurio pagrindu buvo perskaičiuota pareiškėjo valstybinė pensija, galioja, todėl ginčijamas 2010-05-14 sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareigūnų valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl Vidaus reikalų ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, o pareiškėjo reikalavimas priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį yra atmestinas. Dėl pareiškėjo prašymo bylą sustabdyti ir kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti Laikinojo įstatymo nuostatų atitikimą Konstitucijai prašė spręsti teismo nuožiūra (b. l. 25-27).
Pateiktame atsiliepime atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjo prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą yra nepagrįstas, kadangi Konstitucinio Teismo doktrina dėl pensijų mažinimo yra aiški ir išsami. Dėl Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės nurodo, kad ji gali kilti tik įstatymų nustatyta tvarka konstatavus viešojo administravimo institucijos ar jos darbuotojų veiksmų neteisėtumą, pasireiškiančiu įstatyme numatytos pareigos neatlikimu (neveikimu) arba netinkamu atlikimu. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta speciali norma, reglamentuojanti neteisėtumo sąlygos taikymą sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą. Būtent ši norma suponuoja, kad patikrinimas, ar valdžios aktas atitinka viešosios teisės nustatytus teisėtumo standartus, yra būtina žalos atlyginimo sąlyga. Tiek CK, tiek Konstitucinio Teismo praktikoje įtvirtinta bendra taisyklė dėl neteisėtumo nustatymo privalomumo, kas, šiuo atveju, nebuvo nustatyta, todėl nėra pagrindo reikalauti materialinės žalos atlyginimo (b. l. 29-31).
Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Tarnyba, vadovaudamasi Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-10-11 įsakymu Nr. 486, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo, mokėjimo ir mokėjime nutraukimo vidaus tarnybos sistemoje tvarkos ir pensijos bylos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007-08-20 įsakymu Nr. 1V-294, rengia sprendimus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų (toliau - pensijos) skyrimo mokėjimo ir mokėjimo nutraukimo buvusiems vidaus tarnybos sistemos pareigūnams ir kariams. Pensijos skiriamos, perskaičiuojamos, jų mokėjimas nutraukiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ar jo įgalioto ministerijos kanclerio sprendimu. Pareiškėjui A. A. 2006-01-31 buvo paskirta 557.77 Lt pensija už tarnybą nuo 2005-12-24 neterminuotai. Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas, kuris nustatė valstybinių, tarp jų ir pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, perskaičiavimą ir mokėjimą. Pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas paskirta valstybinė pensija buvo perskaičiuota. Kadangi pareiškėjo valstybinė pensija neviršijo ribinio valstybinės pensijos dydžio – 650 Lt – ji nebuvo perskaičiuojama. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų gavėjų, gaunančių papildomas išmokas kitose institucijose, 2010-02-23 pateiktą sąrašą, pareiškėjas 2010 m. sausio mėn. turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl, atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., šio įstatymo 4 str. nustatyta tvarka perskaičiuotai pensijai nustatytas koeficientas 0,7081, apskaičiuotas pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę. Pritaikius šį koeficientą pareiškėjui 2010 m. vasario mėn. už 2010 m. sausio mėn. buvo išmokėta 394.96 Lt dydžio pensija. Toliau pareiškėjui bus mokama tokio dydžio pensija, kuri atitiks nurodytas įstatymo nuostatas ir gaunamas draudžiamąsias pajamas. Pažymėjo, kad Laikinasis įstatymas sumažintų pensijų kompensavimo nenustato. Tarnyba šiuo metu neturi teisinio pagrindo mokėti pareiškėjui jo prašomo dydžio pensiją bei parengti sprendimą dėl pareiškėjui neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo (b. l. 14-16).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjui A. A. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006-01-31 sprendimu Nr. 11-282 nuo 2005-12-24 neterminuotai buvo paskirta 519.68 Lt dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 18), kuri Vidaus reikalų ministerijos 2007-10-03 sprendimu Nr. 11SP-2655 buvo perskaičiuota ir nuo 2007-09-01 neterminuotai paskirta 557.77 Lt dydžio valstybinė pensija (b. l. 6). Pareiškėjas 2010-03-26 su prašymu kreipėsi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą, prašydamas išmokėti susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką ir mokėti paskirto dydžio valstybinę pensiją (b. l. 20). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, atsakydama į pareiškėjo 2010-03-26 prašymą, 2010-05-14 rašte Nr. 1D-3813 (2) nurodė, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, pareiškėjui paskirta pensija nebuvo perskaičiuota, kadangi neviršijo ribinio valstybinės pensijos dydžio. Kadangi pareiškėjas 2010 m. sausio mėn. turėjo draudžiamųjų pajamų, jam paskirta pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis. Įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, todėl mokėti pareiškėjui paskirtos pensijos ir išmokėti nepriemoką nėra pagrindo (b. l. 22-23).
Ginčas byloje kilo dėl 2010-05-14 sprendimo, įforminto raštu Nr. 1D-3813 (2), teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti jam susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki sprendimo priėmimo.
Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d. nustatyta, kad pareigūnams ir kariams bei jų šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generalinė prokuratūra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iš šių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.
Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) buvo nustatyta, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1.3 dydžio. Pensijos dydžio ribojimą taiko valstybinę pensiją mokanti institucija.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kurio 4 str. 1 d. buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į tą mėnesį, už kurį mokama išmoka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu išmoka mokama už praėjusį mėnesį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01) buvo nurodyta, kad šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, <...> (toliau šiame įstatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į gautų draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01) nustatė, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, <...> gavėjams, kurie po išmokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tą mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtiną išmokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, <...>, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo pašalpas, <...> (toliau pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei išmoka yra perskaičiuota pagal šio įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos išmokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį. Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamąjį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamąsias pajamas, kai išmoka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamąsias pajamas.
Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. buvo nustatyta, kad, jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios išmokos. Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012-08-31, nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 str. neteko galios.
Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas šio įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad šiuo įstatymu nustatyta socialinių išmokų, inter alia valstybinių ir valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti šių išmokų sumažinimą, taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31.
Seimas 2011-12-20 priėmė Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, įsigaliojusį 2011-12-28, kurio 1 d. nustatė skirtingą Laikinojo įstatymo galiojimo terminą pagal socialinių išmokų rūšis: 1) 1 str. 2 d. 4 p. nurodytoms šalpos kompensacijoms ir 5-9 punktuose nurodytoms išmokoms – iki 2011-12-31; 2) 1 str. 2 d. 1, 2 ir 3 p. nurodytoms išmokoms, 4 p. nurodytoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinėms kompensacijoms ir 10 p. nurodytai išmokai – iki 2012-12-31. Taigi, asmenims, kuriems valstybinės pensijos paskirtos ir mokamos pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Laikinojo įstatymo nuostatų galiojimas pratęstas iki 2012-12-31.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.
Taigi, Konstitucinis Teismas iš esmės pripažino, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. Kitoks pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. ir Laikinojo įstatymo 5 str., pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-29.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktą ar jo dalį nekonstituciniu galia negali būti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktą ar jo dalį. Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieštaraujančiais aukštesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiškia šių aktų teisinės galios panaikinimą bei jų pašalinimą visam laikui iš Lietuvos teisės sistemos.
Pareiškėjas prašo panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-05-14 sprendimą Nr. 1D-3813-(2). Ginčijamame sprendime atsakovė nurodė, kad vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis pareiškėjui paskirta pensija nebuvo perskaičiuota, kadangi neviršijo ribinio valstybinės pensijos dydžio, o kadangi pareiškėjas 2010 m. sausio mėn. turėjo draudžiamųjų pajamų, atitinkamai paskirta pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatomis. Kadangi įstatymas nenumato sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo, mokėti pareiškėjui paskirtos pensijos ir išmokėti nepriemoką nėra pagrindo (b. l. 7-8). Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriuo pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatos prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. ir neproporcingai apribojo asmenų teises, įsigaliojo tik jį paskelbus, t. y. 2012-09-29, ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas buvo grindžiamas teisės aktų nuostatomis, kurios jo priėmimo metu nebuvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo nutarimu, atitinkamai – nėra jokio pagrindo teigti, kad jis buvo neteisėtas. Pažymėtina, jog ginčijamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2010-05-14 sprendimas neriboja pareiškėjo teisės kreiptis į teismą dėl jam neteisėtai neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.
Pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą valstybinės pensijos dalį, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki sprendimo priėmimo dienos, konkreti prašoma priteisti suma nėra nurodyta. Kaip matyti iš Sveikatos priežiūros tarnybos 2012-01-04 pažymos Nr. 11PP(P)-54 apie pareiškėjui priskaičiuotos ir išmokėtos valstybinės pensijos dydį, pareiškėjui, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, paskirta pensija buvo perskaičiuota ir per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 susidarė 4346.05 Lt dydžio valstybinės pensijos nepriemoka (b. l. 60).
Pareiškėjui, kaip matyti iš minėtos pažymos, paskirta valstybinė pensija 2011 m. liepos ir rugpjūčio mėn. taip pat buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kadangi minėtu laikotarpiu viršijo ribinį valstybinės pensijos dydį – 650 Lt.
Konstituciniam Teismui 2012-02-06 nutarime pripažinus, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010 m. vasario 11 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010 m. spalio 26 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“, pareiškėjui valstybinė pensija galėjo būti perskaičiuojama tik pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. pareiškėjui valstybinė pensija negalėjo būti perskaičiuojama. Aplinkybė, kad kai pareiškėjui buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos pensijos priteisimą: LVAT išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 nurodė, kad pagal Konstitucijos 107 str., Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Iš to darytina išvada, kad teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo, tačiau iki šio momento taikant teisės aktus priimtiems sprendimams šių aktų pripažinimas prieštaraujančiais Konstitucijai reikšmingas tiek, kiek šie sprendimai nėra įvykdyti - nesukėlę realių teisinių pasekmių. Jau minėtoje 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 LVAT konstatavo, kad iki to momento, kada teisė pareikšti skundą ar ieškinį teisme gali būti įgyvendinta, negali būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma įvykdytu sprendimu.
Taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas, kurių konstitucingumas patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjui paskirtos pensijos dydis 2011 m. liepos ir rugpjūčio mėn. buvo sumažintas, dėl ko nemokėti 279.14 Lt (b. l. 58), teisėtai ir pagrįstai. Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31, taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas, buvo išmokėta 13 968.61 Lt pensijos (b. l. 58). Kadangi, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to negalėjo būti mažinamas, pareiškėjui per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neteisėtai valstybinė pensija sumažinta 4346.05 Lt suma.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, kurios ginčo dalykas – teisėjų valstybinės pensijos sumažinimo teisėtumas, pažymėjo, kad pensijos dalis, kuri iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neišmokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensiją mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes „pastaroji teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai“, priteistina iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgiant į šią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio, t. y. dėl valstybinės pensijos priteisimo, bylose, pareiškėjui už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 neišmokėta valstybinės pensijos dalis – 4346.05 Lt – priteisiama iš Lietuvos valstybės, o ne iš / ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Pareiškėjas prašo priteisti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį iki sprendimo priėmimo dienos, tačiau, kaip jau minėta, Laikinojo įstatymo 5 str. nuo 2012-09-01 neteko galios, todėl pareiškėjui apskaičiuojant ir išmokant valstybinę pensiją jo nuostatos nuo šios datos nebebuvo taikomos, o pats Laikinasis įstatymas galiojo tik iki 2012-12-31.
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti Laikinojo įstatymo atitinkamų normų konstitucingumo klausimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 d. nustatyta, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Kadangi Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime išnagrinėjo Laikinojo įstatymo nuostatų, taikomų šioje byloje, atitikimą Konstitucijos nuostatoms, pareiškėjo prašymas kreiptis su prašymu ištirti Laikinojo įstatymo atitinkamų normų konstitucingumo klausimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1, 4 p., 127 str., 129 str.,
nusprendžia:
Netenkinti pareiškėjo A. A. prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.
Pareiškėjo A. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti A. A. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 4346.05 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt šešis litus 5 ct) neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.
Kitoje dalyje pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.