- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- Iv-2220-624/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00406-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Advokatai
- Olegas Drobitkas
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant pareiškėjo V. J. (V. J.) atstovui advokatui Olegui Drobitko, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Lilijai Gustainytei, nedalyvaujant pareiškėjui V. J. ir trečiojo suinteresuotojo asmens Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. skunde prašo teismo: 1) įpareigoti atsakovą sustabdyti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2011-02-02 sprendimo Nr. (12.38)-N15-2 vykdymą pagal Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybos 2010-12-16 raštą Nr. 2010/1218465,46772 ir Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybos 2010-12-16 prašymą Nr. 46772; 2) įpareigoti atsakovę išreikalauti iš Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos informaciją apie faktinius mokesčių priskaičiavimo ir išieškojimo pagrindus; 3) įpareigoti atsakovą grąžinti visus teismo sprendimo priėmimo dieną išieškotus mokesčius pagal Klaipėdos AVMI 2011-02-02 sprendimą Nr. (12.38)-N15-2; 4) įpareigoti atsakovę priimti atitinkamą procesinį sprendimą, kuris leistų išvengti dvigubo apmokestinimo. Nurodo, kad 2011 m. lapkričio mėn. iš antstolės V. V. kontoros darbuotojo sužinojo apie tai, kad iš jo pradėtas išieškojimas pagal užsienio valstybės prašymą (Sprendimo 2011-02-02 Nr. (12.38)-N15-2). V. V. kontoroje jam buvo įteikta minėto sprendimo kopija, iš kurios sužinojo, kad išieškojimas vyksta pagal Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybos 2010-12-16 raštą Nr. 2010/1218465,46772 ir Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybos 2010-12-16 prašymą Nr. 46772. Pareiškėjas 2012-01-04 kreipėsi į Klaipėdos AVMI su prašymu sustabdyti Klaipėdos AVMI viršininko sprendimo 2011-02-02 Nr. (12.38)-N15-2 vykdymą pagal Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybos 2010-12-16 raštą Nr. 2010/1218465,46772 ir Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybos 2010-12-16 prašymą Nr. 46772; prašyti Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybą pateikti informaciją apie faktinius mokesčių priskaičiavimo ir išieškojimo pagrindus (laikotarpis, pajamų šaltiniai, įrodymai apie pinigų gavimą ir pan.); grąžinti jau išieškotus mokesčius pagal Klaipėdos AVMI viršininko 2011-04-05 sprendimą Nr. 12-14-6443 ir Klaipėdos AVMI viršininko 2011-02-02 sprendimą Nr. (12.38)-N15-2 (Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutartis „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ 26 str. 2 d.) bei priimti atitinkamą procesinį sprendimą, kuris leistų išvengti dvigubo apmokestinimo. 2012-02-03 gavo atsakovės atsakymą, kur formaliais pagrindais buvo atsisakoma tenkinti jo prašymą. Su Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) atsakyme 2012-01-19 Nr. (23.1-08) - RNA -3335 išdėstyta pozicija nesutinka. Atsakovei buvo pranešta apie tai, kad pareiškėjo bendradarbiavimas su Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnyba dėl pajamų, gautų nuo 2006 m., tęsiasi iki šiol. 2006 metais į Norvegijos Karalystę jis buvo siunčiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje gaudavo darbo užmokestį. Jo pajamos buvo apmokestintos Lietuvoje. Šioje bendrovėje Lietuvoje jis gaudavo ir darbo užmokestį, ir dienpinigius už išvykas. Lietuvos ir Norvegijos Karalystės sutartis „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ (toliau – ir Sutartis) 26 str. nustato mūsų valstybės VMI ir Norvegijos Karalystės kompetentingos institucijos abipusio susitarimo procedūrą. Mano, kad yra visos šios Sutarties 26 str. l d. nustatytos sąlygos, leidžiančios kreiptis į VMI prie FM pagalbos, t. y.: abiejų Sutartį sudarančių šalių veiksmai baigiasi arba baigsis jo apmokestinimu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų; jis yra Lietuvos Respublikos pilietis ir rezidentas; nesuėjo 3 metų terminas nuo kreipimosi į jį Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybos atstovų (pirmas kreipimasis buvo 2010 metais, bendradarbiavimas tęsiasi iki šiol); apmokestinimas neatitinka minėtos Sutarties nuostatų. Tai ir buvo padaryta, bet akivaizdu, kad ši pagalba suteikta nebuvo. Kadangi pareiškėjas nuo 2004-04-19 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tik šioje įmonėje gaudavo darbo užmokestį ir dienpinigius už darbą komandiruotėse Norvegijos Karalystėje, neturėjo pajamų šioje šalyje, mano, kad nėra pagrindo vykdyti Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybos 2010-12-16 prašymą Nr. 46772 (Sutarties 15 str. 1 d., 2 d.). Atsakovė ignoravo jo prašymą dėl išreikalavimo iš Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybos informacijos apie faktinius mokesčių priskaičiavimo ir išieškojimo iš V. J. pagrindus (laikotarpis, pajamų šaltiniai, įrodymai apie pinigų gavimą ir pan.). Analogiškose bylose su tarptautiniu elementu Lietuvos teismai formuoja tam tikrą praktiką. Mano, kad Klaipėdos AVMI viršininko sprendimo 2011-02-02 Nr. (12.38)-N15-2 vykdymas turi būti stabdytas iki informacijos iš Norvegijos Karalystės gavimo ir mokestinės procedūros joje pabaigos. Šį prašymą atsakovė atsisakė tenkinti formaliai, nurodydama, kad nėra įstatyme numatytų pagrindų. Mokesčių administravimo įstatymo 110 str. 3 d. 3 d. nustatyta, kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. Taigi, nesutinka su atsakovo pozicija, kad yra kažkoks baigtinis sustabdymo pagrindų sąrašas. Nesutinka, kad pareiga padėti Lietuvos piliečiui apginti jo teisėtus interesus prieštarautų protingumui. Akivaizdu, kad jei atsakovė patenkintų prašymą dėl informacijos iš Norvegijos išreikalavimo, tai atitiktų ir Konstitucijos 13str. Kadangi negavo jokių pajamų Norvegijoje, mano, kad jau išieškoti iš jo pinigai turi būti grąžinti (b. l. 1-2).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime į skundą atsakovė VMI prie FM su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad mokestinės nepriemokos išieškojimas iš mokesčių mokėtojo buvo pradėtas vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutartimi dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – ir Sutartis). Sutarties 28 str. 1 d. nurodyta, kad sutartį sudarančios šalys įsipareigoja teikti viena kitai pagalbą renkant nesumokėtus mokesčių mokėtojo mokesčius, kurių dydį galutinai nustato pagalbos prašymą pateikusios sutartį sudarančios šalies įstatymai. Sutarties nuostatos susitariančioms šalims nesuteikia teisės tikrinti pateikto prašymo pagrįstumo. Jeigu pateiktas prašymas jį gavusios šalies laikomas priimtinu ir atitinkančiu minėtos sutarties 28 str. 1-3 d. nuostatas, jis vykdomas be jokių kitų procedūrų. Mokesčių administratoriaus teisė priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką yra įtvirtinta Lietuvos Respublikoje mokesčių administravimo įstatymo (toliau - ir MAĮ) 33 str. 8 p., o šios teisės atsiradimo pagrindai ir laikas nustatyti 105 str. Atsakovė Klaipėdos AVMI viršininko 2011-02-02 sprendimo Nr.(12.38)-N15-2 kopiją pareiškėjui išsiuntė 2011-02-08 registruotu paštu (su įteikimu). Pašto darbuotoja D. L. 2011-02-10 įteikimo pranešime atžymėjo, kad sprendimas yra įteiktas pareiškėjo sūnui A. J. (sūnus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra pilnametis). Sprendime buvo nurodyta ne tik teisinis, bet ir faktinis jo pagrindimas. Mokesčių administratorius, priimdamas Norvegijos mokesčių direktorato prašyme padėti iš pareiškėjo išieškoti mokesčius, neprivalėjo aiškintis, kokie veiksmai Norvegijoje buvo atlikti išieškant mokesčius, ir dėl kokių priežasčių mokesčių nebuvo galima išieškoti Norvegijoje. Pareiškėjui nebuvo suvaržyta jo teisė paduoti motyvuotą skundą, nesutinkant su Norvegijos Karalystės Tarnybos sprendimu dėl mokestinės nepriemokos. Klaipėdos AVMI prašymu pareiškėjas 2011-02-22 lankėsi tuometiniame Nepriemokų išieškojimo skyriuje pas vyresniąją specialistę Dianą Kuzmarskienę, kur jis buvo supažindintas su gautais Tarnybos dokumentais bei paaiškinta, kad nesutikdamas su mokestine nepriemoka gali kreiptis į Tarnybą su pretenzija, tuo pačiu pateikiant Klaipėdos AVMI kreipimosi kopijas su dokumentų išsiuntimo kvitu tam, kad būtų galima sustabdyti priverstinio išieškojimo procedūras. Pareiškėjas nepaneigė fakto, kad 2011-02-22 lankėsi Klaipėdos AVMI, o būtent sprendime buvo nurodyta, kada jis kviečiamas atvykti pas mokesčių administratorių. Pareiškėjas Klaipėdos AVMI viršininko sprendimo neužginčijo, taigi sprendimas įsiteisėjęs, todėl V. J. teiginys, kad su 2011-02-02 sprendimu Nr. (12.38)-N15-2 susipažino tik antstolės V. V. kontoroje, vertintinas kritiškai. Mokėtojui nepateikus dokumentų dėl kreipimosi Norvegijos mokesčių direktoratą, Klaipėdos AVMI 2011-04-05 priėmė sprendimą Nr. 12-14-6443 išieškoti 17 985.07 Lt mokestinę nepriemoką iš Mokėtojo banko sąskaitose esančių lėšų. Kadangi minėtas sprendimas nebuvo įvykdytas, Klaipėdos AVMI 2011-09-29 priėmė sprendimą Nr. 12.39-N16-78 pripažinti netekusiu galios sprendimą išieškoti iš lėšų. Klaipėdos AVMI 2011-02-02 sprendimas Nr. (12.38)-N15-2 išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą 2011-09-30 raštu Nr. (12.4)-D2-11584 perduotas vykdyti antstolei V. V.. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo prašymas grąžinti pagal vykdomąjį dokumentą banko nurašytas lėšas (3938,17 Lt), pažeistų MAĮ, Sutarties nuostatas. Sutarties 26 str. 1 d. numato, jeigu asmuo mano, kad vienos ar abiejų šalių veiksmai baigiasi ar baigsis jo apmokestinimu, jis gali, neatsižvelgiant į tų šalių įstatymuose numatytas priemones, šiuo klausimu kreiptis į sutartį sudarančios šalies, kurios rezidentas jis yra, kompetentingą asmenį. Toks pareiškimas turi būti paduotas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, vedančius prie šios sutarties nuostatų neatitinkančio apmokestinimo. Kaip nurodė pats pareiškėjas, bendradarbiavimas šiuo klausimu su Norvegijos Karalystės Tarnyba tęsiasi nuo 2006 metų. Minėtos institucijos V. J. namų adresu ((duomenys neskelbtini), Klaipėda) siųsti dokumentai 2007-11-08, 2008-10-15 leidžia teigti, jog pareiškėjas galėjo praleisti trejų metų terminą tokiam pareiškimui pateikti. Teisių ir pareigų vienovės principas negali būti taikomas tik mokesčių administratoriaus atžvilgiu. Pareiškėjas, nepasinaudojęs jam suteiktomis teisėmis, nepateikdamas įrodymų, kad kreipėsi į Norvegijos Karalystės Tarnybą, nepagrįstai siekia sustabdyti priverstinio išieškojimo procedūras. Pažymėjo, kad Dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties tikslais nediskriminacija suprantama taip: Norvegijoje mokėtojo pajamos pagal Norvegijos Karalystės vidaus mokesčių įstatymus negali būti apmokestinamos didesniu tarifu negu Norvegijos rezidentų pajamos. Teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo teises ir pareigas, privalo būti sąžiningi, aktyvūs, nepiktnaudžiauti savo įstatyminėmis ir procesinėmis teisėmis. Norvegijos Karalystės Tarnyba, remdamasi Sutarties 28 str. nuostatomis, domisi A. J. (A. J.) bylos vykdymo eiga, atsakovė, vykdydama jai suteiktas teises mokesčių administravimo srityje, teikia tokią informaciją. MAĮ 5 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytos kitokios negu atitinkamų mokesčių įstatymuose apmokestinimo taisyklės, ir šios sutartys yra ratifikuotos, įsigalioję ir taikomos Lietuvos Respublikoje, tai viršenybę turi minėtose tarptautinėse sutartyse nustatytos taisyklės. Dėl to tiek Klaipėdos AVMI, tiek VMI prie FM veikė jai suteiktų įgaliojimų ribose, priimdama sprendimus, nepažeidė teisės aktų, stengėsi atsižvelgti į pareiškėjo interesus (buvo kviečiamas atvykti pas mokesčių administratorių dėl informacijos suteikimo, bandė telefonu įsitikinti, ar kreiptasi į Norvegijos karalystės Tarnybą, ar turimi įrodymai, įgalinantys stabdyti vykdymo veiksmus). Kadangi nebuvo pateikti dokumentai ar kita medžiaga, pagrindžianti pasikeitusias pareiškėjo vykdomosios bylos aplinkybes, nėra pagrindo sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus ir grąžinti išieškotas lėšas (b. l. 15-16).
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime nurodytais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-12-28 atsakovė VMI prie FM gavo 2010-12-16 Norvegijos mokesčių administracijos prašymą padėti išieškoti mokesčius iš pareiškėjo V. J., gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriuo iš pastarojo buvo prašoma išieškoti 41 404 Norvegijos kronų nesumokėtą gyventojų pajamų mokesčio už 2006-2007 metus ir šio mokesčio delspinigių sumą (b. l. 22). Klaipėdos AVMI, kuriai buvo persiųstas nagrinėti šis prašymas (b. l. 18), 2011-02-02 sprendimu Nr. (12.38)-N-15-2 „Išieškoti pagal užsienio valstybės prašymą“ nusprendė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka išieškoti iš pareiškėjo V. J. 17 985,07 Lt (41 404 NOK) sumą (b. l. 27). Vykdant Klaipėdos AVMI 2011-02-02 sprendimą Nr. (12.38)-N-15-2, Klaipėdos AVMI 2011-04-05 sprendimu Nr. 12-14-6443 „Išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš banko sąskaitų“ nuspręsta iš pareiškėjo V. J. banko sąskaitos Swedbank, AB išieškoti 17 985,07 Lt mokestinę nepriemoką (b. l. 49), kurį vykdant, kaip nustatyta atsakovės atstovės paaiškinimu, išieškota 3938,17 Lt suma. Pareiškėjas V. J., kuriam Klaipėdos AVMI 2011-02-02 sprendimą Nr. (12.38)-N-15-2 buvo įteiktas (b. l. 49) ir kuris nei šio, nei Klaipėdos AVMI 2011-04-05 sprendimo Nr. 12-14-6443 nustatyta tvarka neskundė, 2012-01-04 prašymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutarties „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ 26 str., 15 str. 1-2 d. bei MAĮ 110 str. 3 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu, kuriuo prašė: 1) sustabdyti KAVMI viršininko 2011-02-02 sprendimo Nr. (12.38)-N15-2 vykdymą pagal Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos 2010-12-16 raštą Nr. 2010/1218465,46772 ir Norvegijos Karalystės mokesčių susirinkimo tarnybos 2010-12-16 prašymą nr. 46772; 2) prašyti Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybą pateikti informaciją apie faktinius mokesčių priskaičiavimo ir išieškojimo iš V. J. pagrindus (laikotarpis, pajamų šaltiniai, įrodymai apie pinigų gavimą ir pan.); 3) grąžinti jau išieškotus mokesčius pagal KAVMI viršininko 2011-04-05 sprendimą Nr. 12-14-6443 ir KAVMI viršininko 2011-02-02 sprendimą Nr. (12.38)-N15-2 (Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutartis „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ 26 str. 2 d.); 4) priimti atitinkamą procesinį sprendimą, kuris leistų išvengti dvigubo apmokestinimo (b. l. 7). VMI prie FM 2012-01-19 raštu Nr. (23.1-08)-RNA-3335, atsakydama į pareiškėjo 2012-01-04 prašymą Nr. 351s-12, nurodė, kad išieškojimas buvo pradėtas vykdyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutarties „Dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo“ 28 str. Atsižvelgiant į Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos gautą prašymą, 2011-02-02 buvo priimtas sprendimas Nr. (12.38)-N15-2 išieškoti iš V. J. 17 985.07 Lt pagal užsienio valstybės prašymą. Sprendimas buvo išsiųstas V. J. ir 2011-02-09 įteiktas jo sūnui A. J.. V. J. atvykus į Klaipėdos AVMI, jis buvo supažindintas su gautais Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybos dokumentais bei paaiškinta, kad jis gali kreiptis į Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnybą su pretenzija, pateikti Klaipėdos AVMI kreipimosi kopijas su dokumentų išsiuntimo kvitu tam, kad būtų galima sustabdyti priverstinio išieškojimo procedūras. Kadangi V. J. nepateikė dokumentų dėl kreipimosi, Klaipėdos AVMI 2011-04-05 sprendimu Nr. 12-14-6443 nusprendė išieškoti 17 985.07 Lt mokestinę nepriemoką iš V. J. banko sąskaitose esančių lėšų. Kadangi sprendimas nebuvo įvykdytas, Klaipėdos AVMI 2011-09-29 sprendimu Nr. 12.39-N16-78 pripažino netekusiu galios sprendimą išieškoti iš lėšų. Klaipėdos AVMI 2011-02-02 sprendimas Nr. (12.4)-D2-11584 perduotas vykdyti antstolei V. V.. Rašte taip pat paaiškino, kad MAĮ 40 str. 1 d. numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Nesumokėjus mokestinių prievolių, jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį, kad mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai gali būti stabdomi tik esant MAĮ 110 str. nurodytiems pagrindams. Kadangi V. J. nepateikė kreipimosi dokumentų, negauta duomenų, kad Norvegijos Karalystės mokesčių surinkimo tarnyba sustabdo mokestinės nepriemokos išieškojimą, nurodė, kad VMI prie FM neturi juridinio pagrindo tenkinti jo prašymo (b. l. 4).
MAĮ 30 str., reglamentuojantis bendradarbiavimą su užsienio valstybių mokesčių administratoriais, numato: centrinis mokesčių administratorius su užsienio valstybių mokesčių administracijomis (kompetentingomis institucijomis) bendradarbiauja tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu (MAĮ 30 str. 1 d.); jei kitaip nenumato tarptautinė sutartis ar susitarimas, pagalba užsienio valstybės mokesčių administracijai (kompetentingai institucijai) teikiama, jei užtikrinamas bendradarbiavimo abipusiškumas ir: 1) kreipiamasi dėl būtinos pagalbos; 2) užtikrinama, kad teikiama informacija bus naudojama išimtinai apmokestinimo ar mokesčių teisės pažeidimų tyrimo tikslais; 3) patenkinus kreipimąsi nebus pažeisti Lietuvos Respublikos ar jos asmenų teisėti interesai ir nebus paskleista valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudaranti informacija; 4) bus užtikrintas informacijos slaptumas; 5) užsienio valstybės institucija, kuri kreipiasi, yra išnaudojusi visas įprastines galimybes tikslui, dėl kurio kreipiamasi, pasiekti (MAĮ 30 str. 2 d.); jei centrinis mokesčių administratorius atsisako pateikti informaciją ar suteikti pagalbą, apie tai jis praneša prašančiai institucijai, nurodydamas atsisakymo priežastis (MAĮ 30 str. 3 d.); teikdamas pagalbą užsienio valstybių mokesčių administracijoms (kompetentingoms institucijoms), mokesčių administratorius dėl mokesčių mokėtojų ar trečiųjų asmenų turi tokias pat teises kaip ir atlikdamas kitas jam priskirtas funkcijas (MAĮ 30 str. 4 d.). MAĮ 110 str., reglamentuojantis mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymą, 1 d. numato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti, o 3 d. – kad mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras. MAĮ 111 str., reglamentuojantis nepagrįstai priverstinai išieškotų sumų grąžinimą, nustato, jog paaiškėjus, kad mokesčių administratorius nepagrįstai išieškojo mokestį ar su juo susijusias sumas, jos grąžinamos šio Įstatymo 87 straipsnyje nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo atitinkamo mokesčių mokėtojo pareiškimo gavimo dienos. Jei nepagrįstai išieškotos sumos laiku negrąžinamos, mokesčių mokėtojo naudai šio Įstatymo 87 straipsnio nustatyta tvarka yra skaičiuojamos palūkanos, jeigu atskiro mokesčio įstatymas dėl to mokesčio nenustato kitaip.
1993-04-27 Lietuvos Respublikos ir Norvegijos Karalystės sutarties dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo (toliau – ir Sutartis) 28 str., reglamentuojantis pagalbą renkant mokesčius, be kita ko, numato: sutartį sudarančios šalys įsipareigoja teikti viena kitai pagalbą renkant nesumokėtus mokesčių mokėtojo mokesčius, kurių dydį galutinai nustato pagalbos prašymą pateikusios sutartį sudarančios šalies įstatymai (Sutarties 28 str. 1 p.); kai sutartį sudaranti šalis prašo surinkti mokesčius, kurių surinkimui pritarė kita sutartį sudaranti šalis, tai ta kita sutartį sudaranti šalis renka šiuos mokesčius, vadovaudamasi savo mokesčių rinkimo įstatymais, ir renka juos taip, kaip mokesčius, kurie priklauso jai pačiai (Sutarties 28 str. 2 p.); bet koks sutartį sudarančios šalies prašymas rinkti mokesčius pateikiamas kartu su tokiu pažymėjimu, kokio reikalauja tos šalies įstatymai, kad būtų galima galutinai nustatyti mokesčio mokėtojo nesumokėtų mokesčių dydį (Sutarties 28 str. 3 p.); 3 ar 4 paragrafe aprašytą prašymą sutartį sudaranti šalis pateikia tik tada, kai mokesčių mokėtojas, kuris nesumokėjo mokesčių, neturi toje šalyje pakankamai turto, galinčio padengti nesumokėtus mokesčius (Sutarties 28 str. 5 p.); šiame straipsnyje sąvoka „mokesčiai“ reiškia mokesčius, kuriems taikoma ši sutartis, ir apima bet kokias su jais susijusias palūkanas bei baudas (Sutarties 28 str. 8 p.). Sutarties 26 str., reglamentuojantis abipusio susitarimo procedūrą, numato: jeigu asmuo mano, kad vienos arba abiejų sutartį sudarančių šalių veiksmai baigiasi arba baigsis jo apmokestinimu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų, jis gali, neatsižvelgiant į tų šalių vidaus įstatymuose numatytas priemones, šiuo klausimu kreiptis į sutartį sudarančios šalies, kurios rezidentas jis yra, arba jeigu jo atvejis numatytas 25 straipsnio 1 paragrafe, – į tos sutartį sudarančios šalies, kurios pilietybę jis turi, kompetentingą asmenį. Pareiškimas turi būti paduotas per trejus metus nuo pirmo pranešimo apie veiksmus, vedančius prie šios sutarties nuostatų neatitinkančio apmokestinimo (Sutarties 26 str. 1 p.); jeigu kompetentingas asmuo mano, kad priekaištai yra pagrįsti, ir jeigu pats negali rasti priimtino sprendimo, tai jis stengiasi išspręsti šį klausimą abipusiu susitarimu su kitos sutartį sudarančios šalies kompetentingu asmeniu, kad būtų išvengta šios sutarties neatitinkančio apmokestinimo. Tuo atveju, kai kompetentingi asmenys susitaria, šiuo susitarimu remdamosi sutartį sudarančios šalys leidžia grąžinti arba kredituoti mokesčius. Bet koks pasiektas susitarimas vykdomas neatsižvelgiant į bet kokius sutartį sudarančių šalių vidaus įstatymų nustatytus laikinius apribojimus (Sutarties 26 str. 2 p.); kompetentingi sutartį sudarančių šalių asmenys abipusiu susitarimu stengiasi šalinti bet kokius sunkumus ar abejones, kylančias aiškinant ar taikant šią sutartį. Jie taip pat gali bendrai konsultuotis, kaip išvengti dvigubo apmokestinimo šioje sutartyje nenumatytais atvejais (Sutarties 26 str. 3 p.); kompetentingi sutartį sudarančių šalių asmenys, siekdami susitarimo pagal aukščiau pateiktus paragrafus, gali palaikyti vieni su kitais tiesioginį ryšį. Jeigu atrodo tikslinga, kad norint susitarti, reikia pasikeisti nuomonėmis žodžiu, toks pasikeitimas galimas komisijoje, sudarytoje iš kompetentingų sutartį sudarančių šalių asmenų atstovų (Sutarties 26 str. 4 p.).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir minėtą teisinį reglamentavimą, galima manyti, kad pareiškėjo skundas yra iš dalies pagrįstas: kadangi pagal Sutarties 26 str. 1 d. asmuo, manantis, kad vienos arba abiejų sutartį sudarančių šalių veiksmai baigiasi arba baigsis jo apmokestinimu, neatitinkančiu šios sutarties nuostatų, jis gali, neatsižvelgiant į tų šalių vidaus įstatymuose numatytas priemones, šiuo klausimu kreiptis į sutartį sudarančios šalies, kurios rezidentas jis yra, kompetentingą asmenį, pareiškėjas V. J., teigiantis, kad dėl Norvegijos mokesčių administracijos prašymu pradėto išieškojimo jo pajamos yra apmokestinamos antrą kartą, kas aiškiai neatitinka Sutarties nuostatų, turėjo teisę kreiptis į Lietuvos Respublikos mokesčių administratorių, o pastarasis – privalėjo atlikti tyrimą tam, kad būtų įvertintas priekaištų pagrįstumas, o jiems esant pagrįstiems – pradėti abipusio susitarimo procedūrą tam, kad būtų išvengta dvigubo apmokestinimo. Atsakovės teiginiai, kad pareiškėjas praleido 3 metų terminą pareiškimui pateikti, yra nepagrįsti: kaip matyti iš Norvegijos mokesčių administracijos prašymo padėti išieškoti mokesčius nurodytų duomenų (b. l. 34, 40), pagal Norvegijos įstatymus reikalavimas pareiškėjui V. J. sumokėti mokesčius, išsiųstas 2010-10-22 (b. l. 36, 43), įsigaliojo 2010-11-05 (praėjus 14 dienų nuo priminimo apie pradėtą mokesčių išieškojimo procedūrą išsiuntimo mokesčių mokėtojui), todėl būtent šie Norvegijos mokesčių išieškojimo institucijos veiksmai, o ne informacinio pobūdžio 2006 ir 2007 m. mokesčių pažymų sudarymas bei išsiuntimas (b. l. 38-39, 45-46), apie kurių įteikimą pareiškėjui nėra ir duomenų, ir laikytini veiksmais, vedančiais prie Sutarties nuostatų neatitinkančio apmokestinimo, Sutarties 26 str. 1 d. prasme, nuo kurių atlikimo ir pradedamas skaičiuoti minėtas 3 metų terminas. Kadangi atsakovė 2012-01-04 pareiškėjo V. J. prašymo iš esmės nenagrinėjo, t. y. jokio tyrimo neatliko motyvuodama įrodymų apie pradėtą sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo peržiūrėjimo procesą nepateikimu bei termino prašymui pateikti praleidimu, ji yra įpareigojama išnagrinėti šį prašymą tam, kad būtų įvertintas priekaištų dėl dvigubo apmokestinimo pagrįstumas. Teismo sprendimu šioje dalyje yra išsprendžiami pareiškėjo reikalavimai įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos išreikalauti iš kompetentingos Norvegijos institucijos su V. J. mokestinės nepriemokos pagrįstumu susijusius įrodymus bei priimti atitinkamą sprendimą, kuris leistų išvengti dvigubo apmokestinimo: naujas 2012-01-04 pareiškėjo V. J. prašymo nagrinėjimo tikslas – įvertinti priekaištų dėl dvigubo apmokestinimo pagrįstumą, ši procedūra neišvengiamai turi baigtis sprendimu, kuriuo, priekaištams esant pagrįstiems, dvigubo apmokestinimo išvengimo klausimas turi būti vienaip ar kitaip išspręstas, o kokiais konkrečiai duomenimis minėtas sprendimas turi būti pagrįstas, tame tarpe - išreikalautais iš kompetentingos Norvegijos institucijos, teismas neturi pagrindo mokesčių administratoriui nurodinėti.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundas nėra tenkinamas: kadangi, kaip matyti iš Sutarties 28 str. 2 p., Norvegijos kompetentingos institucijos prašymu mokesčiai Lietuvos Respublikoje išieškomi pagal MAĮ nuostatas, Klaipėdos AVMI 2011-02-02 sprendimas Nr. (12.38)-N-15-2 gali būti stabdomas kilus mokestiniams ginčui (MAI 110 str. 1 d.) arba mokesčių administratoriaus iniciatyva, vadovaujantis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais. Pareiškėjas V. J. nei mokesčių administratoriui jo siūlymu, nei teismui nepateikė duomenų, kad Norvegijoje yra pradėta procedūra, kuri gali būti prilyginama mokestiniam ginčui MAĮ prasme, pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma yra itin neinformatyvi – nėra nurodyta nei laikotarpis, kuriuo V. J. buvo komandiruotas į Norvegiją, nei mokėto atlyginimo dydis (b. l. 8), todėl pagal šiuo metu turimus duomenis nėra pagrindo pagal MAI str. 110 str. 3 d. įpareigoti mokesčių administratorių stabdyti mokesčių nepriemokos išieškojimą; kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo atstovo paaiškinimo teismo posėdyje, Norvegijos institucijų sprendimai dėl mokesčių nepriemokos išieškojimo iš V. J. nėra panaikinti, taip pat nėra panaikinti ir Klaipėdos AVMI 2011-02-02 sprendimas Nr. (12.38)-N-15-2 bei 2011-04-05 sprendimas Nr. 12-14-6443, grąžinti išieškotas sumas, atsižvelgiant į MAĮ 111 str. nuostatas, šiuo metu nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo V. J. 2012-01-04 prašymą Nr. 351s-12, paduotą jo atstovo pagal pavedimą advokato Olego Drobitko, ir įvertinti priekaištų dėl dvigubo apmokestinimo pagrįstumą.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.