Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamojo atstovui pagal įstatymą ir civ. atsakovei V. O.

nukentėjusiam B. U., jo atstovui pagal įstatymą R. U., bei atstovui adv. Rimai Šmigelskytei,

ekspertui V. B.

Viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 8 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. l d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. U. 2012 m. gegužės 2 d. apie 14 val., Kėdainių m., prie parduotuvės „Astromeda“, esančios Chemikų g. 13, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, kitų asmenų akivaizdoje kumščiu vieną kartą sudavė smūgį į veidą nepilnamečiui B. U., gim. 1996-12-05, tuo padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. U. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiu B. U. buvo klasiokai ir draugai. Parodė, kad 2012-05-02 jis, G. V., S. B., E. J., E. O., dar vienas klasiokas E. ir daugiau vyresnių klasių mokinių, kurių nepažįsta, buvo prie parduotuvės „Astromeda“, esančios Chemikų g. 13. Ten atėjo ir nukentėjęs B. U., kuris buvo neblaivus. Nukentėjęs jam buvo skolingas 27 Lt, prasiskolino žaidžiant azartinius žaidimus. Su savimi nukentėjęs turėjo 2 Lt, paklausus kada grąžins skolą, jis atsakė kol visų pinigų neturės, neatiduos. Suprato, kad nukentėjęs jam skolos neatiduos, neatiduos nei tų dviejų litų, todėl supykęs vieną kartą trenkė jam į veido sritį, ties žandikauliu. Po to išsiskirstė, jis nuėjo namo. Vėliau nukentėjęs pradėjo rašyti telefonu žinutes, kad R. nukentėjusį apgins, o jį sumuš. Tuomet jis nukentėjusiam parašė žinutę, kad jis ateitų į futbolo aikštę, esančią prie Chemikų g. 13 namo. Nukentėjęs atėjo vienas, o jis atėjo su E. O., kuris yra jo dėdė. Dar nespėjus jam perlipti per tvorelę į futbolo aikštę, E. nukentėjusiam sudavė į veido sritį. Tuomet K. nuėjo iki B. namų pakviesti nukentėjusiojo tėvo. Netrukus į futbolo aikštę atėjo nukentėjusiojo tėvas, O. jam prisipažino davęs Benui į veidą. Nurodė, kad nukentėjusį mušė jis, mušė E. J. ir E. O.. Nukentėjusiam J. dėl merginos vieną kartą sudavė dar iki jam suduodant nukentėjusiam smūgį. Kuomet J. sudavė nukentėjusiam jis pats tuo metu buvo nusisukęs, kai atsisuko pamatė, kad Benas jau buvo gavęs, tuomet ir jis sudavė smūgį nukentėjusiajam. Nurodė, kad jis nukentėjusiam padarė nedidelę žalą, nes tik vieną kartą jam sudavė. Supranta, kad padarė nusikaltimą, sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, nepatogumus, pažeminimą.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė padarius minėtą nusikaltimą pilnai įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais.

Nukentėjęs B. U., parodė, kad kaltinamasis buvęs klasiokas, draugas. Šiuo metu nebendrauja. Parodė, kad 2012-05-02 po pamokų su draugu A. K. ėjo namo. Su savimi turėjo 2 litus. Prie parduotuvės „Astromeda“, esančios Chemikų g. 13, stovėjo daug jaunimo, tarp jų buvo ir kaltinamasis. Priėjus prie jų, kaltinamasis pareikalavo atiduoti jam skolą. Jis atsakė, kad nuvažiuos pas močiutę, užsidirbs ir visą skolą jam atiduos. Parodė, kad jis tikrai buvo prasilošęs kaltinamajam, nors lošti jam tėvai neleidžia. Parodė, kad M. neatidavė su savimi turėtų 2 litų , nes norėjo su A. K. nueiti į „Maxima“ nusipirkti ką nors skanaus. Kai jis buvo būryje vaikų, tuomet gavo smūgį nuo J. į veido sritį dėl to, kad lindo prie jo panelės. J. sudavė smūgį nieko nesakęs. Nuo J. smūgio ar pradėjo klibėti dantys nelabai pamena, nes jis nuo gauto smūgio pasisuko ir iš karto gavo smūgį nuo M. Nuo M. smūgio pradėjo klibėti vienas viršutinis dantis ir buvo praskelta lūpa. Tuomet jis nuėjo pas K. į namus, nusivalė kraują ir nuėjo į parduotuvę. Jis jautė skausmą. Nuo smūgių sudavimo prie visų, pasijautė pažemintas. Po to parašė O. žinutę, kad jis pasakytų M., jog prie jo nelįstų, nes R. jam padės, apgins. Dieną prieš įvykį jis irgi buvo gavęs smūgį nuo M., todėl parašė O. tokią žinutę. Po to grįžus į namus, gavo žinutę nuo O. ateiti į futbolo aikštę. Atėjęs iki futbolo aikštės, vos tik perlipęs tvorelę, skiriančią futbolo aikštę, gavo smūgį nuo O. į dantų sritį. Nuo smūgio vienas priekinis dantis nuskilo ir išėjo iš vietos ir dar du dantys lūžo, nuskilo. Po šio smūgio jautė didelį skausmą. Atėjęs tėtis jį parsivedė namo. Nurodė, kad dantys dabar yra pataisyti, t. y. įdėti laikini, įdėtas įtvaras, yra prižiūrimi. Nurodė, kad įvykio dieną nebuvo apsvaigęs, kodėl jį apkalba, nežino. Nurodė, kad tą pačią dieną buvo atėjęs kaltinamasis su globėja, jo atsiprašė. Nurodė, kad dėl sužalotų dantų turėjo daug nepatogumų. Vienas dantis išėjo iš vietos nuo M. smūgio, o kitas – nuo O. smūgio. Jam tvarkė dantų kanalus, dėjo įtvarą, todėl 3-4 mėnesius negalėjo normaliai šnekėti, valgyti, skausmas buvo didelis, nes su priekiniais dantimis negalėjo kąsti, valgė trintą maistą per šiaudelį. Kas savaitę važinėjo į ligoninę, praleido daug pamokų. Turtinė žala nepadaryta, dėl žalos atlyginimo tarėsi mama.

Liudytojas S. B., parodė, kad 2012-05-02 su draugu ėjo namo. Prie parduotuvės „Astromeda“, esančios Chemikų g., stovėjo daug jaunimo, tarp jų buvo kaltinamasis ir nukentėjęs. Visi stovėjo ir kalbėjosi. Jis buvo nusisukęs kai išgirdo garsą, kaip būtų suduotas smūgis į galvą. Atsisukęs pamatė, kad B. iš burnos bėga kraujas. Suprato, kad smūgį sudavė E. J., kadangi jis buvo šalia nukentėjusiojo. Po to matė kaip nukentėjusiajam į veido sritį trenkė kaltinamasis. Po ko visi išsiskirstė. Nurodė, kad M. nukentėjusiam sudavė dėl skolos, o J. – dėl merginos. Po M. suduoto smūgio nukentėjusiam irgi bėgo kraujas, vadinasi suduoti smūgiai buvo stiprūs. Įvykis buvo prie parduotuvės, matant visiems, esantiems prie parduotuvės. Nurodė, kad įvykis jam nepatiko, buvo išsigandęs. Nurodė, kad nukentėjęs įvykio metu buvo išgėręs, jautėsi kvapas. B. išgeria retkarčiais. Nurodė, kad jis pokalbio dėl skolos prie parduotuvės negirdėjo, tačiau žinojo, kad B. buvo skolingas M. Jie dėl to aiškinosi mokykloje.

Liudytoja G. V., parodė, kad kaltinamasis – klasiokas, santykiai draugiški. Su nukentėjusiuoju irgi nepiktuoju, buvę klasiokai. Parodė, kad 2012-05-02 po pamokų, tikslios valandos nepamena, ėjo į parduotuvę „Astromeda“, matė, kad prie parduotuvės kažkas vyksta. Priėjusi prie parduotuvės girdėjo kaip B. su M. kalbėjo apie skolą. B. turėjo kažkiek pinigų ir M. jo paprašė atiduoti, bet B. neatidavė ir savo draugui siūlė eiti kažką nusipirkti. Matė kaip E. J. vieną kartą trenkė nukentėjusiam į veido sritį ir M. vieną kartą trenkė nukentėjusiajam į veido sritį. Matė, kad nukentėjusiajam bėgo kraujas. Parodė, kad įvykio vieta yra prie parduotuvės „Astromeda“, ten vaikšto žmonės, tuo metu jaunimo buvo apie 10 žmonių. Dėl įvykio prie parduotuvės ji buvo išsigandusi, muštynės nepatiko.

Ekspetas V. B. paaiškino, kad savo specialisto išvadą tvirtina. Nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo mastas buvo konstatuotas dėl visumos sužalojimų, tiek dėl kraujosruvų, tiek dėl dantų panirimo. Nukentėjęs teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo nuskeltas vienas viršutinis dantis ir praskelta lūpa. Tai atitiktų tą patį nežymų sveikatos sutrikdymą, kaip ir dėl visumos sužalojimų, tai yra ir dėl danties panirimo bei praskeltos lūpos. Dantų panirimas reiškia, kad po smūgio šiek tiek aureolėje padidėja danties paslankumas. Tai reiškia, kad dantis laikosi, bet jis nėra išniręs. Kuomet dantis išniręs, reiškia, jog danties visiškai nebūna. Laikui bėgant paniręs dantis įsitvirtina aureolėje, ko pasėkoje jokių žymių nelieka ir galima laikyti, kad žmogus pasveiksta, jokių operacijų nereikia. Nurodė, kad gydytoja A. R. konstatavo nukentėjusiajam 12, 11 ir 21 dantų išnirimą pagal naują odontologų skaičiuotę. Nurodė, kad jis sužalojimus nustatė pagal seną skaičiuotę, t. y. kad žmogus turi 32 dantis, dešinėje pusėje 8 dantys, kairėje pusėje 8 dantys, apačioje tas pats. Tačiau tai yra tie patys dantys, kaip ir pagal naują skaičiuotę.

Nukentėjusio atstovė pagal įstatymą R. U. paaiškino, kad jos sūnus nukentėjęs 2012-05-02 buvo sumuštas 3-jų asmenų. Sūnus dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, išgyveno pažeminimą, kankino nemiga, gydėsi, dėl ko praleido mokykloje nemažai pamokų. Nurodė, kad ji sumažina civ. ieškinį šioje byloje iki 2000 Lt dėl neturtinės žalos padarymo sūnui. Nurodė, kad kaltinamojo atstovė pagal įstatymą sumokėjo 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo, todėl prašo priteisti 1700 Lt neturtinę žalą sūnaus naudai. Taip pat prašo jai priteisti - 522 Lt jos sumokėtus už advokato pagalbą suteiktą nepilnamečiui nukentėjusiam.

Iš byloje esančios VTMT prie LR TM Kėdainių pos. specialisto išvados Nr.G119/12(12), matyti, kad B. U. padaryti šie sužalojimai: veido sumušimas, kraujosruvos abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, apatinio žandikaulio dešinės pusės 1-2 dantų kraštų nuskėlimas, viršutinio žandikaulio dešinės pusės 1-2 dantų panirimas ir 2 danties krašto nuskėlimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje, o tai galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu. B. U. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas (b. l. 17-18).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra tarp Kėdainių m. Respublikos g. Nr. 46 bei Chemikų g. Nr. 13 esanti aikštelė, namo Nr. 13 pirmame aukšte yra iškaba „Astromeda“ (b. l. 4-11).

Pagal LR BK 284str. 1d. yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis tas, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba per poveikį papildomiems objektams – žmogaus sveikatai arba turtui. Įžūlus elgesys yra neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo veikimo būdas, jo elgesys neišvengiamai susijęs su nepagarbos demonstravimu aplinkiniams bei jo nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Kaltinamasis įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai, jis pašalinių žmonių akivaizdoje panaudojo prieš nukentėjusį smurtą, padarė nukentėjusiam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje – Kėdainių m. prie parduotuvės „Astromeda“, sukėlė triukšmą ir sumaištį, kaltinamasis pažeidė nukentėjusio bei ten buvusių kitų moksleivių teisę į normalią ir ramią aplinką, jų rimtį, sukėlė išgąstį. Nusikaltimo padarymo vieta, prie parduotuvės „Astromeda“ kuri įsikūrusi daugiabutyje name, aplinkui taip pat daugiabučiai namai, – yra viešoji vieta. Viešoji vieta, yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-249/2009). Kaltinamasis demonstravo, kad jis negerbia visuomenės, negerbia moralės normų, kaltinamojo elgesys buvo kaip atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kuriuo siekė priešpastatyti save aplinkiniams. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka LR BK 284 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas nesunkus (BK 11str.), sunkių pasekmių nesukėlė.

Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas (b. l. 101 ), mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, charakterizuojamas patenkinamai (b.l.85), M. U. 1998 m. buvo apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini), 1999-03-10 jo motina atsisakė sūnaus, 2010-12-21 teismo sprendimu neterminuotai apribota motinos valdžia į sūnų, M. U. nustatyta nuolatinė rūpyba, rūpintoja paskirta jo močiutė V. O. (b. l. 87); M. U. PSPC Psichikos sveikatos kabineto konsultacinės grupės įskaitoje buvo nuo 2005-10-25 iki 2011-03-23, Priklausomybės ligų kabinetų įskaitoje – nėra įrašytas (b. l. 91). Teismas atsižvelgia į kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, jis kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino pilnai, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašė nukentėjusio, atlyginta dalis - 300 Lt neturtinės žalos (b. l. 133 ), todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas daro išvadą, kad jo padaryta ši nusikalstama veika yra atsitiktinė. Kaip nurodė atstovė pagal įstatymą, rūpintoja V. O., anūkas suprato savo kaltę, gailisi, jis mokosi, problemų dėl jo elgesio neturi, nurodė, kad anūkas klauso, gerbia ją, jos autoritetą. Iš VTAS pateiktos informacijos matyti, kad M. U. rūpintojos V. O. šeima nėra įrašyta į Kėdainių r. VTAS rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą (b. l. 87); Teismas atsižvelgęs į tai, kad byloje yra visos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 93str. 1d.3p.- kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK11str.), jis teisiamas pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą iš dalies atlyginta žala ir yra pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikaltimų. Teismas daro išvadą, kad atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės yra didesnė tikimybė, kad jis ateityje nedarys nusikaltimų, negu tuo atveju, kai jam būtų paskirta kriminalinė bausmė. Todėl sutinkamai su LR BK 93 str. 1 d. 3 p. kaltinamasis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas , byla nutrauktina – LR BPK 254 str. 5 d. , kaltinamajam sutinkamai su LR BK 93 str. 2 d. , BK 82 str. 1d. 5p., BK 87 str. 2 d. 1 p. 2 p. 3 d. 1 p. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė- elgesio apribojimas, uždraudžiant žaisti azartinius žaidimus ir įpareigojimas tęsti mokslą ir nuo 22 val. iki 06 val. būti namuose– 5 mėnesiams.

Nuosprendžiu atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas, jeigu žala neatlyginta, civilinio ieškinio klausimus turi išspręsti iš esmės, t.y. pareikštą civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkina, arba jį atmeta ( Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga, išvadų 12.2p. , 2008-07-03).

Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio atstovės pagal įstatymą R. U. – 1700 litų neturtinės žalos priteisimo jos sūnui nukentėjusiam B. U. iš kaltinamojo, o jam neišgalint subsidariai iš jo įstatyminio atstovo rūpintojos V. O., tenkintinas. R. U. nurodė, kad ji reiškia byloje 2000 Lt civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo jos sūnui, kadangi kaltinamojo atstovė atlygino 300 Lt, likusi neatlyginta suma yra 1700 Lt. LR CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250str.2d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str.2 d. atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjęs patyrė fizinį skausmą, patyrė dvasinius išgyvenimus, įvykio metu jam buvo 15 metų, jis patyrė pažeminimą, gėdą. Dėl dantų sužalojimo gydėsi nuo 2012-05-07 iki 2012-07-23, jam buvo dėti įtvarai -10 dienų (b.l.32), negalėjo valgyti kieto maisto, galėjo maitintis tik trintu maistu per šiaudelį. Nustatyta, kad kaltinamojo turtinė padėtis sunki, jis savo turto neturi, kaip nurodė jis pats gauna 520 litų pašalpą iš valstybės. Kaltinamąjį globoja močiutė, ji teismo sprendimu paskirta rūpintoja, jis moksleivis, nepilnametis. Teismo nuomone, kaltinamojo turtinė padėtis ateityje iš dalies priklausys ir nuo jo paties, taigi, nėra aplinkybių, leidžiančių teigti, kad kaltinamojo turtinė padėtis ir ateityje bus sunki. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra sukeltos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004, 2K-182/2008). Nukentėjęs turtinės žalos priteisti neprašo. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus). LR CK 3.185str. 1d. nustato, kad turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Taigi fizinis asmuo gali būti teisinių nuosavybės santykių subjektas neatsižvelgiant į amžių, reiškia vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas - vaikai neturi nuosavybės teisės į savo tėvų turtą, o tėvai -į savo vaikų turtą. Nepilnametis negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu, juos atlieka atstovai pagal įstatymą - tėvai. Kadangi vaikai turi atskiras, nuo jų tėvų nepriklausančias teises, todėl jam priklausantis žalos atlyginimas negali būti priteistas kitiems asmenims. Atstovo pagal įstatymą dalyvavimo baudžiamajame procese paskirtis yra padėti atstovaujamam asmeniui teisėtais būdais ir priemonėmis ginti jo interesus, o ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkinamas atstovaujamojo nepilnamečio naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kasacinė byla Nr. 2K-809/2007). Teismas įvertinęs išanalizuotų kriterijų visumą, atsižvelgiant į tai, kad teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad minėtą dieną nukentėjusį sužalojo trys asmenys, skirtingu laiku, dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų nukentėjusiam buvo sužalotas 1-nas dantis ir praskelta lūpa, taikydamas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, neturtinės žalos dydį nukentėjusiam B. U. priteisia iš kaltinamojo - 1700 litų, kadangi minėtą sumą sutinka atlyginti ir kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civ. atsakovė V. O., o nepilnamečiui kaltinamajam neišgalint, civ. ieškinys priteistinas subsidariai iš jo įstatyminės atstovės ir civ atsakovės V. O.

Civ. ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM – jų turėtos gydymo išlaidos 204,25 Lt už nukentėjusio B. U. gydymą, yra realus, pagrįstas, įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b .l. 45,48) todėl tenkintinas pilnai, priteistinas iš kaltinamojo, o nepilnamečiui kaltinamajam neišgalint, subsidariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civ. atsakovės V. O. .

LR BPK 106 str. numato, kad teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš pateiktų įrodymų (b.l. 30-31, 33, 34, 35, 129, 131, ), matyti, kad nukentėjusio atstovė pagal įstatymą turėjo išlaidų - 522 Lt, ji teismo prašo minėtas išlaidas priteisti jai; nukentėjusį konsultavo ir atstovavo teisme, ruošė dokumentus – civ. ieškinį, adv. Rima Šmigelskytė, jai už suteiktas paslaugas mokėjo nukentėjusio atstovė pagal įstatymą R. U., todėl iš kaltinamojo priteistina minėtos išlaidos - 522 Lt nukentėjusio atstovės pagal įstatymą R. U. naudai.

Vadovaujantis tuo kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 297str. 302-303 str., 254 str. 5 d.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. pritaikius LR BK 93str. 1 d. 1 p. 3 p. atleisti ir vadovaujantis LR BPK 254 str. 5 d. bylą nutraukti. Vadovaujantis LR BK 93 str. 2 d. BK 82 str. 1 d.5 p. BK 87 str. 2 d. 1p. 2 p. 3d. 1p. skirti auklėjamojo poveikio priemonę, elgesio apribojimą – penkiems (5) mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą bei nuo 22,00 val. iki 6,00 val. būti namuose, (duomenys neskelbtini), ir uždrausti žaisti azartinius žaidimus.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civ. ieškinį, pareikštą nukentėjusio atstovės pagal įstatymą R. U. tenkinti, priteisti iš M. U., o nepilnamečiui neišgalint, subsidariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civ. atsakovės V. O. - 1700 litų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio B. U. naudai.

Civ. ieškinį pareikštą Valstybinės ligonių kasos prie SAM tenkinti visiškai, priteisti iš M. U., o nepilnamečiui neišgalint, subsidariai iš jo atstovės pagal įstatymą ir civ. atsakovės V. O. - 204,25 Lt gydymo išlaidų, Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai.

Priteisti iš M. U. – 522,00 Lt išlaidas už advokato pagalbą, nukentėjusio atstovei pagal įstatymą R. U..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.