- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-21
- Bylos Nr.
- 1S-77/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei,
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. B. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutarties, kuria įtariamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. S. ir M. B. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. šaldytuvo durų viršutinėje lentynėlėje neteisėtai laikė polietileninį užspaudžiamą paketą su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kiekiu baltos spalvos biria, kaip įtariama psichotropine, medžiaga, taip pat spintoje esančioje lentynėlėje neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė baltos spalvos kojinėje paslėptą polietileninį paketėlį su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu kiekiu rusvos spalvos birios, kaip įtariama psichotropinės, medžiagos, spintos apatinėje dalyje laikė tris polietileninius užspaudžiamus paketus, kurių kiekviename yra ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kiekis baltos spalvos birios, kaip įtariama psichotropinės, medžiagos, tos pačios spintos kitame skyriuje, lentynoje laikė baltos spalvos kojinėje paslėptą polietileninį užspaudžiamą paketą su trimis polietileninėmis pakuotėmis, kurių kiekvienoje rusvos spalvos milteliai bei granulės, kaip įtariama, psichotropinės medžiagos, be to, laikė žalios, baltos spalvos pirštinėje paslėptą vieną polietileninį paketėlį su rusvos spalvos milteliais bei granulėmis, kaip įtariama, psichotropinėmis medžiagomis, iki tol, kol 2011-08-24 21.15 val. policijos pareigūnai atlikę kratą, rado ir paėmė jo kartu su bendrininkais A. S. ir M. B. neteisėtai laikomą didelį kiekį baltos ir rusvos spalvos, kaip įtariama, psichotropinės medžiagos, t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 260 straipsnio 3 dalyje.
2011 m. rugpjūčio 25 d. A. B. buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau–BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėliau suėmimo terminas A. B. buvo tęsiamas. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi įtariamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2012 m. vasario 25 d.
Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą teismas motyvavo tuo, kad įtariamasis A. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Be to, teismas konstatavo, kad byla yra sudėtinga.
Šalies argumentai
Įtariamasis A. B. skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę. Teismas nesvarstė kardomosios priemonės – užstato paskyrimo. Suimtasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nurodo, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. A. B. taip pat teigia, kad teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą neatsižvelgė į tai, jog jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su dukra M. B., kuri yra jauno amžiaus, mokosi kolegijoje, jai reikalinga parama ir išlaikymas, dukters motinai buvo apribotos motinystės teisės, globa nustatyta seneliams, kurie šiuo metu jau mirę, todėl jis vienintelis asmuo, kuris ja rūpinasi. Be to, suimtasis nurodo, kad yra laikomas suimtas ilgiau kaip šešis mėnesius, jokie procesiniai veiksmai su juo neatliekami, byla nelaikytina ypatingai sudėtinga ar didelės apimties, kadangi įtariamųjų skaičius ir tiriamų nusikalstamų veikų skaičius nėra didelis.
Teismo posėdyje įtariamojo A. B. gynėja prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo A. B. skundas atmetamas.
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su Šiaulių apygardos teismo išvada, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šie duomenys yra liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, liudytojų D. M., J. V., D. M., įtariamojo A. S. parodymai, duomenys, užfiksuoti kratų, apžiūrų, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro Specialisto išvada Nr.140-(5739)-IS1-1537 bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimo nesprendžia ir įrodymų nevertina. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su Šiaulių apygardos teismo išvada, kad šioje byloje yra pagrindas įtariamajam A. B. pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytais pagrindais.
Apie tikimybę, kad įtariamasis bėgs (slėpsis), sprendžiama vertinant BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimą ar neturėjimą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p.). Šiaulių apygardos teismas atsižvelgė į visas BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes ir jas pagrįstai įvertino kaip visumą, pakankamą suėmimo terminui pratęsti. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. B. yra nevedęs, nedirbantis, t. y. neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų. Skunde nurodytos aplinkybės, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su dukra M. B., kuriai reikalinga parama ir išlaikymas, negali būti vertinamos kaip paneigiančios šio pagrindo buvimą. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad A. B. dukra M. B. yra pilnametė, be to, kaip ji pati nurodė, gauna stipendiją, iš kurios gyvena.
BPK 122 str. 1 d. 3 p. nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 str. 4 d. nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 p.). A. B. yra įtarimas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, kuris patenka į BPK 122 str. 4 d. išvardintų nusikalstamų veikų sąrašą. Be to, inkriminuojamą nusikaltimą A. B. padarė veikdamas bendrininkų grupe su A. S. ir M. B.. Išvardintų aplinkybių visuma leidžia manyti, kad būdamas nesuimtas A. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
BPK 122 straipsnyje nurodyti bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 str. 2 d.). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra sudėtinga, kadangi atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl bendrininkų grupe padarytos nusikalstamos veikos, įtarimai pareikšti trims asmenims – A. S., A. B. ir M. B., kurie įtariami, veikdami bendrininkų grupe, laikę labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų su tikslu jas platinti, byloje atliekama daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, siekiant gauti duomenų apie galimai padarytus nusikaltimus, taikoma daug procesinių prievartos priemonių. Po paskutinio suėmimo termino pratęsimo byloje atlikti šie ikiteisminio tyrimo veiksmai: apklaustas įtariamasis A. S., atliktas kompleksinis cheminis-biologinis-daktiloskopinis-balistinis objektų tyrimas, gauta specialisto išvada, atlikti kiti proceso veiksmai. Įvertinus minėtus ikiteisminio tyrimo veiksmus galima daryti išvadą, jog tyrimas vyksta pakankamai intensyviai, atliktų veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką. Suimtasis teigia, kad yra laikomas suimtas ilgiau kaip šešis mėnesius, tačiau jokie procesiniai veiksmai su juo neatliekami. Pažymėtina, kas ikiteisminis tyrimas įtariamojo A. B. atžvilgiu nėra atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, todėl, sprendžiant ar byla yra sudėtinga ir ar atliktų procesinių veiksmų kiekis pateisina ikiteisminiam tyrimui sugaištą laiką, vertinamas visos ikiteisminio tyrimo medžiagos turinys ir visi toje byloje atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lietuvos apeliacinis teismas sutinka su Šiaulių apygardos teismo išvada, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šioje baudžiamosios bylos tyrimo stadijoje negali būti pasiekti. Siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje, A. B. skunde nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą. Šiaulių apygardos teismas, pratęsdamas įtariamajam A. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skundžiama nutartis iš esmės teisėta ir pagrįsta, todėl ją panaikinti skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo A. B. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.