- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-30
- Bylos Nr.
- 2A-319-123/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06443-2009-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- L. J.
- Ieškovas
- I. J.
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Virginija Nijolė Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-319-123/2012
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. kovo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė Griškevičienė, kolegijos teisėjai Alvydas Žerlauskas, Rimvida Zubernienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės L. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl nuosavybės teisių gynimo ir pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovei I. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė įpareigoti atsakovę L. J. pašalinti užraktus nuo durų, ribojančių patekimą į antrąjį pastato aukštą ir užraktus nuo įėjimo į sandėliuką, plane pažymėtą II-5, ir netrukdyti patekti į pastogę už sandėliuko (plane pažymėtą II-5) antrame aukšte ir į pastogę (palėpę) virš atsakovės mansardinės palėpės. Nurodė, kad patalpa II-5 yra bendra nuosavybė, bet pagal naudojimosi tvarką nustatyta, kad ieškovė naudosis šia patalpa. Jau kurį laiką atsakovė įrengė užraktus, kuriais blokuodama duris, ribojančias patekimą į antrąjį aukštą, apribojo ieškovei, kaip pastato bendraturtei, teisę laisvai patekti į antrą pastato aukštą: pastogę (palėpę), esančią už sandėliuko II-5, ir pastogę (palėpę), esančią virš atsakovės mansardinio aukšto. Minėtos patalpos yra kaip bendro naudojimo patalpos, per kurias galima patekti prie bendrų namo objektų laikančiųjų stogo konstrukcijų, kamino. Be to, šios bendros patalpos pastogės (palėpės) iki šiol buvo naudojamos kaip pagalbinės patalpos skalbinių džiovinimui. 1965 m. pirkimo–pardavimo sutartyje buvo nustatyta bendro naudojimo patalpų naudojimosi tvarka. Tuo metu patalpa II-5 plane pažymėta nebuvo. Žymėjimas II-5 atsirado inventorizacijos metu. II-5 patalpa yra palėpė, o plane įvardyta mansarda. Per šitą mansardą ieškovė patekdavo į sandėliuką, t. y. bendro naudojimo patalpas. Kadangi 2010-10-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad ieškovės I. J. dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) padidėjo 8,46 kv. m ir nustatyta, kad pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovės I. J. dalis sudaro 45/100 dalys, o L. J. dalis sudaro 55/100 dalys, šis ieškovės reikalavimas yra patenkintas, todėl nenagrinėtinas.
Atsakovė priešieškiniu prašė atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybę į dvi dalis, t. y. suformuluoti du atskirus kadastrinius vienetus ir nustatyti servitutą privalomai namo priežiūrai vykdyti. Nurodė, kad norint atidalyti telekomunikacijas ir elektros tinklus ieškovė turi pateikti teismui namo vidaus elektros tinklo schemą ir telefoninio tinklo išvedžiojimo schemą. Atsakovė L. J. patikslintu priešieškiniu prašė teismo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpų trūkstamą atsakovei plotą, kad idealiosios dalys atitiktų realiąją atsakovės nuosavybės dalį pagal VĮ Registrų centro 2009-11-13 projektą (t. 2, b. l. 27–30). Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-08 nutartimi nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo atsakovė privalo patikslinti priešieškinio reikalavimą ir suformuluoti tikslų reikalavimą: ar reiškia priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ar priešieškinį dėl trūkstamos dalies bendrojoje nuosavybėje, teikti tinkamus įrodymus dėl atidalijimo ar trūkstamo ploto apskaičiavimo (t. 2, b. l. 132). 2011-06-30 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2011-09-05. 2011-08-09 atsakovė pateikė į bylą 5-tą priešieškinį. 2011-08-17 nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, nes teismo nuomone, patikslintas priešieškinis užvilkins bylos nagrinėjimą (t. 2, b. l. 141).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-09-19 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo atsakovę L. J. pašalinti užraktus nuo durų, ribojančių patekimą į antrąjį pastato aukštą, ir užraktus nuo įėjimo į sandėliuką, plane pažymėtą II-5, ir netrukdyti ieškovei I. J. patekti į pastogę už sandėliuko (plane pažymėtą II-5) antrame aukšte ir į pastogę (palėpę) virš atsakovės mansardinės palėpės per dešimt kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo priėmimo. Atmetė ieškovės I. J. reikalavimą patvirtinti iki šiol egzistavusią sutartimis 1965 m. rugpjūčio 19 d. ir 1988 m. lapkričio 19 d. nustatytą patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Atmetė atsakovės L. J. priešieškinį ieškovei I. J. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Priteisė iš atsakovės L. J. ieškovei I. J. 229 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl žyminio mokesčio sumokėjimo, 667 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 280 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimą. Nurodė, kad iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra apribojusi ieškovės patekimą į pastato, adresu (duomenys neskelbtini), antrąjį aukštą ir virš jo esančias patalpas. Atsakovė yra uždėjusi spynas, ieškovė į šias patalpas gali patekti tik kai atsakovės nėra namuose. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šios patalpos yra neįskaičiuotos į bendrą patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), plotą, ir neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Kadangi pastogė (palėpė) virš visos pastogės (mansardos) patalpos ir 3 patalpos pastogės (mansardos) prie patalpų II-1, II-2 ir II-5 priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise, jomis bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad atsakovė, pateikdama teismui 5-tą patikslintą priešieškinį, pareiškė naują reikalavimą – dėl servituto nustatymo, kurio atsakovė neapmokėjo Civiliniame kodekse nustatytu žyminiu mokesčiu, t. y. turi formos trūkumų. Kadangi 4-to patikslinto priešieškinio (t. 2, b. l. 27–30) negalima nagrinėti dėl jo turinio trūkumų, jį atmetė kaip nepagrįstą Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-08 nutartyje nurodytais motyvais. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad sutartimis jau yra 1965-08-19 ir 1988-11-19 nustatyta patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, šios tvarkos šalys neginčija, ieškovė tik prašo patvirtinti šią tvarką, todėl nėra teisinio pagrindo teismui tvirtinti tarp šalių sutartimis nustatytą patalpų adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-09-19 sprendimą ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti, kad būtų sudarytos sąlygos bylą nagrinėti iš naujo nuo parengiamojo teismo posėdžio bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas neužtikrino tinkamo teismo proceso, buvo šališkas ir nenusišalino pareiškus nušalinimą, taip pat nepagrįstai atsisakė priimti patikslinto priešieškinio. Teismas nepagrįstai sprendimu įpareigojo per dešimt kalendorinių dienų atlikti veiksmus (pašalinti užraktus nuo durų) nuo teismo sprendimo priėmimo, o teismo sprendimas įsigalioja per 30 dienų nuo paskelbimo. Teismas, atmesdamas naudojimosi tvarkos nustatymą ir nenustatydamas naujos tvarkos, paliko atvirą ginčą, kadangi pagal byloje esančius įrodymus (2010-04-29 Registrų centro išrašą) 4 dalyje nuosavybė įregistruota I. J. 2/5 gyvenamojo pastato dalių, o L. J. 3/5 dalių, nėra įregistruotas juridinis faktas apie nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu. Jei būtų buvęs bendraturčių susitarimas, kuris būtų patvirtintas notariškai ir įregistruotas Registrų centre kaip juridinis faktas, tada jis būtų laikomas privalomu ir kitam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės priešieškinį ieškovei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, žinodamas iš anksto, kad nagrinėja ne tą patikslintą priešieškinį, kurį atsakovė pateikė, vadovaudamasi Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kurios rekomendacijos buvo įvykdytos. Teismas paskutinį patikslintą priešieškinį nepagrįstai atsisakė priimti, nurodydamas, kad tuo būtų buvusi užvilkinta byla. Byla negalėjo būti objektyviai nagrinėjama, nes šalių turimos dalys pakito. Priešieškinio atmetimas yra nemotyvuotas ir užkertantis kelią teisingo sprendimo priėmimui. Padidėjus ieškovės dalims verandos sąskaita, dalys pakito, o ieškovė neteikė specialistų apskaičiavimo, tai atliko atsakovė ir tai yra įrodymas, kad naudojamos dalys neatitinka turimų plotų (2010-03-04 Registrų centro pastato patalpų padalinimo projektas) ir dėl to yra ginčas. Naudojamos dalys bus atitinkančios įregistruotas dalis tik po atidalijimo pagal UAB „Klaipėdos komprojektas“ projektinį pasiūlymą ir 2011-09-21 Registrų centro atliktą patalpų padalinimo projektą (apskaičiavimą). Šio klausimo teismui neišsprendus, paliekamas ginčas. Be to, ieškovei priklausančiose dalyse gyvena asmenys, dėl kurių netinkamo elgesio kyla konfliktai. Ieškovė neužtikrina, kad jai priklausančioje dalyje gyvenantys asmenys elgtųsi tinkamai. Išsprendus priešieškinį, nebūtų buvę prasmės spręsti ieškinio, nes paaiškėtų, kad ieškovei bei jos giminaičiams nėra jokio reikalo lipti į antrą aukštą, kur nėra jiems priklausančių patalpų, taigi nėra ko lipti laiptais, nėra ko reikšti pretenzijas skląsčiui. Ieškovė patikslino, kad nori patekti į neva jai priklausančią palėpę. Tuo tarpu palėpių namas neturi, jos nėra įteisintos, nes neatitinka palėpės standartų pagal 1999-10-30 LR Aplinkos ministro įsakymo Nr.310 „Dėl reglamento str.l.14:01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (Valstybės žinios 1999, Nr. 84-2507). Namas turi pastogę. Nurodė, kad mansardiniame aukšte yra tik laiptotakis, o ne koridorius, kuris neskaičiuojamas į turimą plotą. Šalių ginčo nagrinėjimo metu atsakovė pateikė Registrų centro patalpų padalijimo projektą. Kadangi tik po bylos išsprendimo ieškovė užginčijo šį projektą, o Klaipėdos apygardos teismas nepripažino šio projekto, pateikė UAB „Klaipėdos komprojekto“ sudarytą gyvenamojo namo atidalijimo schemą, projektinį pasiūlymą, kuriuo prašė vadovautis. Nesutikdama naudotis atskirais įėjimais, ieškovė klaidino teismą, kad iš lauko patenkama tiesiai į miegamąjį, nors ten yra pirmiausia veranda, po to koridorius, tik po to miegamasis. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kitiems bendraturčiams neleidžiama ginčyti bendraturčio siekiamos įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktos teisės, susijusios su bendru daiktu; kad bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, kaip tokią, bet jos įgyvendinimo sąlygas ar būdą ir įrodinėti, jog besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 185 straipsnį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai ir neteisėtai nevertino įrodymais grindžiamo atsakovų pasiūlyto Registrų centro patalpų padalijimo projekto, nevisapusiškai išnagrinėdamas byloje esančius įrodymus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. J. prašo atsakovės skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės nurodyti motyvai yra formalūs, paremti teoriniais pamąstymais apie bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, teismų praktiką ir rekomendacijas, nesudarantys realiai egzistuojančių apeliacijos pagrindų, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti naikinamas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo ir netinkamo proceso nepagrįsti realiai egzistuojančiomis aplinkybėmis, galinčiomis sudaryti pagrindą tokiai išvadai, dėl to negali būti laikomi pagrįstais ir turėjusiais įtakos teismo sprendimo teisėtumui. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė pirmosios instancijos teismo netinkamas CK 4.80 str.2d., 4.93 str. l d., Konstitucijos 23 str. aiškinimas ir jų taikymas. Atsakovės nurodytas apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas atėmė atsakovei galimybę netrukdomai naudotis nuosavybe, nepagrįstas ir prieštarauja realiai situacijai. Bendraturčiai daugiau kaip 40 metų naudojosi savo turto dalimis, kol atsakovė nesugalvojo ginti savo neva pažeistos teisės skląsčiais ir užraktais. Taigi ne teismo sprendimas sukūrė trukdymus naudotis nuosavybe, o atsakovė savo neteisėtais veiksmais, dėl to ir kilo ginčas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo šališkas, teismas neužtikrino tinkamo teismo proceso ir nenusišalino pareiškus nušalinimą, tačiau apeliantė tokio vertinimo nepagrindė. Pažymėtina, kad ieškovė galėjo pareikšti nušalinimą teisėjai, tačiau pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (Lietuvos Respublikos CPK 64–66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas gali būti nušalinamas nuo jam priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo nešališkumo. Taip pat pažymėtina, kad šalies nesutikimas su bylą nagrinėjančio teisėjo ar kitų teisėjų procesiniais sprendimais nėra pagrindas savaime abejoti šio teisėjo nešališkumu.
Byloje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei priklauso pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su prie jo esančiais statiniais, žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). Gyvenamojo namo plotas yra 112, 24 kv. m. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 2/5 gyvenamojo namo, tai yra 40/100 dalių, 2/5 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sandėlis), 2/5 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tvora, lauko tualetas, šulinys, kiemo aikštelė, atliekų dėžė), atsakovei nuosavybės teise priklauso 3/5 gyvenamojo namo, tai yra 60/100 dalių, 3/5 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sandėlis), 3/5 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tvora, lauko tualetas, šulinys, kiemo aikštelė, atliekų dėžė) (b. l. 98, t. 1, 14–16, t. 2). 1965-08-19 sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, kurios 1 punktu K. S. pardavė M. J. 3/5 vieno aukšto mūrinio gyvenamojo namo su tos dalies kiemo įrenginiais, sutarties 6 punktu šalys numatė, kad pirkėjas M. J. nupirktus 3/5 gyvenamo namo ir ūkinio pastato valdys: kambarį, plane pažymėtą I-6 (14,08 kv. m), kambarį, plane pažymėtą II-2 (13,4 kv. m), kambarį ,pažymėtą plane II-3 (9,91 kv. m), kambarį, pažymėtą II-4 (10,56 kv. m), virtuvę, plane pažymėtą II-I (12,09 kv. m), prie kambario, plane pažymėto II-2, dvi palėpės iš dešinės to kambario ir iš kairės, dviem koridoriais naudosis bendrai, ūkiniu pastatu iš šiaurės pusės, kiemo įrengimais naudosis bendrai (I tomas, b. l. 62). 2004-11-08 sudaryta dovanojimo sutartis, kuria K. S. ir J. S. padovanojo savo dukrai I. J. jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius 301/602 kv. m žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis pastato – gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2/5 kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 59, t. 1). 1988-11-03 sudaryta dovanojimo sutartis, kuria M. P., V. J. ir G. J. padovanojo 3/5 dalis gyvenamojo namo su mansarda ir veranda, sandėlio ir kiemo įrenginius L. J. ( t. 1, b. l. 60). Pastato patalpų 2009-11-13 padalijimo projekte nurodyta, kad pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 60/100 dalių (dalies plotas 67,28 kv. m) sudaro patalpos, kurių indeksai I-1 (1,15 kv. m), I-6 (14,08 kv. m) I-7 (2,70 kv. m), I-9 (0,92 kv. m), II-2 (13,14 kv. m), II-5 (1,04 kv. m), II-3 (9,61 kv. m), II-1 (11,25 kv. m), II-4 (8,23 kv. m), 1-8 (5,16 kv. m), 40/100 dalis (dalies plotas 44,96 kv. m) sudaro patalpos, kurių indeksai I-2 (10, 20 kv. m), I-3 (13,28 kv. m), I-4 (14,21 kv. m), I-5 (3,97 kv. m), I-8 (3,30 kv. m). Gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra rūsys (pogrindis) po namo pirmuoju aukštu (t. 1, b. l. 57, t. 2, b.l. 75–78), pastogė (palėpė) (t. 2, b. l. 75–78). Duryse, vedančiose iš patalpos I-1 į antrą aukštą, iš vidaus yra įrengtas užsklendžiamas durų užraktas (t. 1, b. l. 6–8, t. 2, b. l. 75–78). Veranda (I-8), esanti prie gyvenamojo namo, pirmą kartą inventorizuota 1977-02-03, verandos statybos metai nurodyti 1970. Verandos projektas, kuris 1970-06-17 buvo suderintas Klaipėdos miesto vyr. architekto, parengtas S. K. K. vardu, verandos įregistravimui kito dokumento be suderinto projekto nereikėjo, įregistravus verandą gyvenamojo namo savininkai susitarimo dėl pastato nuosavybės dalių pakeitimo nepateikė (t. 1, b. l. 161–162). Iš gyvenamojo namo mansardos plano matyti, kad pastogėje (mansardoje) prie patalpos II-2 ir II-1 yra dvi patalpos, prie patalpos II-5 yra viena patalpa, kurios neįskaičiuotos į gyvenamojo namo patalpų plotą (t. 1, b. l. 25). Prie gyvenamojo namo yra lauko tualetas K-4 (t. 1, b. l. 44, 51). 2008-06-25 S. S. įspėtas dėl netinkamo elgesio (t. 1, b. l. 176). 2008-07-15 S. S. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 50 ³ straipsnį už atsakovei priklausančio turto sugadinimą (t. 1, b. l. 65). 2009-04-22 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl S. S. dėl jo netinkamo elgesio, nenustačius nusikalstamų veikų požymių (t. 1, b. l. 177). 2009-06-29 S. S. paskirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 174 straipsnį dėl jo netinkamo elgesio (t. 1, b. l. 64). 2010 m. spalio 14 d. sprendimu teismo buvo pripažinta, kad ieškovės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padidėjo 8,46 kv. m, ir nustatyta, kad pastate – gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovės I. J. dalis sudaro 45/100 dalys, o atsakovės L. J. dalis sudaro 55/100 dalys (ši sprendimo dalis yra įsiteisėjusi).
Civilinėje byloje yra pareikštas ieškinys dėl nuosavybės teisės gynimo, nes prašoma atsakovės pašalinti jos savavališkai pastatytus statinius ir visus daiktus iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Reikalavimo teisę pagal ieškinį dėl ginčijamos nuosavybės teisės gynimo turi savininkas. Kreipdamasis į teismą asmuo turi įrodyti, kad yra savininkas, bet jo teisės pažeidžiamos jas neigiant. Ši teisė nustatyta CK 4.98 straipsnyje, pagal kurį savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. LR CK Patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 d. nurodyta, kad LR CK nuostatos taikomos toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki LR CK įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus. Todėl šioje byloje taikomos dabar galiojančio LR CK nuostatos dėl pastatų teisėtumo.
Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Reikšmingos bylai faktinės aplinkybės (įrodinėjimo dalykas) nustatomos įrodinėjimo priemonėmis, išvardytomis CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos teismo proceso metu, išnagrinėjimu vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 185 straipsnis). Vertindamas kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, teismas, be kita ko, turi nustatyti įrodymo ryšį su byla (įrodymo sąsajumą), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo ar neegzistavo, taip pat, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokią išvadą. Įrodymų sąsajumas (CPK 180 straipsnis) reiškia, kad informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą dėl savo nuosavybės teisės gynimo.
Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 176–185 straipsniuose. Byloje esantys dokumentai (1965-08-19 pirkimo–pardavimo sutartis) patvirtina pradinį bendrosios dalinės nuosavybės atsiradimo momentą, pagal sutartį K. S., nuosavybės teise valdęs visą namą (duomenys neskelbtini), 3/5 šio namo dalis pardavė savo giminaičiui M. J.. Šioje sutartyje buvo apspręstas ir bendru sutarimu nustatytas turto, esančio bendrojoje nuosavybėje, valdymo klausimas. Šios sutarties 6 p. numatyta, kad M. J. nupirktus 3/5 gyvenamojo namo ir ūkinius pastatus valdys: kambarį, plane pažymėtą 1-6 (14,08 kv. m), kambarį, plane pažymėtą II-29 (13,14 kv. m) kambarį, plane pažymėtą 11-3 (9,91 kv. m), kambarį, plane pažymėtą 11-4 (10,56 kv. m),virtuvę, plane pažymėtą 11-1(12,12,09 kv. m), prie kambario, plane pažymėto plane II-2, dvi palėpes iš dešinės ir kairės, dviem koridoriais naudosis bendrai, ūkiniu pastatu iš šiaurės pusės, kiemo įrenginiais naudosis bendrai, žemės sklypu naudosis pusiau. Ši bendrosios nuosavybės valdymo tvarka, atsiradusi 1965 m., nėra pakeista iki šiol. Šio teisminio ginčo šalys yra nustatytos tvarkos perėmėjai. Ginčas tarp šalių kilo dėl patekimo į antrąjį pastato aukštą ir pastogę (palėpę), esančią už sandėliuko II-5, ir pastogę (palėpę), esančią virš atsakovės mansardinio aukšto. Iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė yra apribojusi ieškovės patekimą į pastato, adresu (duomenys neskelbtini), antrąjį aukštą ir virš jo esančias patalpas, yra uždėjusi spynas bei ieškovė į šias patalpas gali patekti tik kai atsakovės nėra namuose. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad šios patalpos yra neįskaičiuotos į bendrą patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), plotą, ir neįregistruotos nekilnojamojo turto registre. Bendraturčiai turi proporcingas jų nuosavybės teisės daliai teises ir pareigas naudotis bendrąja nuosavybe ir ją išlaikyti. Kadangi pastogė (palėpė) virš visos pastogės (mansardos) patalpos ir 3 patalpos pastogės (mansardos) prie patalpų II-1, II-2 ir II-5 priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.82 straipsnis), jomis bendraturčiai turi teisę naudotis bendrai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė pagrįstai buvo įpareigota nedelsiant pašalinti trukdžius naudotis bendrąja nuosavybe kadangi niekas neturi teisės trukdyti savininkui teisėtai ir savo nuožiūra naudotis savo nuosavybe, (CK 4.98 str.).
Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti 5-tą priešieškinį. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė L. J. patikslintu priešieškiniu prašė teismo atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės patalpų trūkstamą atsakovei plotą, kad idealiosios dalys atitiktų realiąją atsakovės nuosavybės dalį pagal VĮ Registrų centro 2009-11-13 projektą (t. 2, b. l. 27–30). Klaipėdos apygardos teismas 2011-06-08 nutartimi nurodė, kad nagrinėjant bylą iš naujo atsakovė privalo patikslinti priešieškinio reikalavimą ir suformuluoti tikslų reikalavimą: ar reiškia priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ar priešieškinį dėl trūkstamos dalies bendrojoje nuosavybėje, teikti tinkamus įrodymus dėl atidalijimo ar trūkstamo ploto apskaičiavimo (t. 2, b. l. 132). 2011-06-30 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje 2011-09-05. 2011-08-09 atsakovė pateikė į bylą 5-tą priešieškinį. 2011-08-17 nutartimi teismas atsisakė priimti atsakovės priešieškinį, nes teismo nuomone, patikslintas priešieškinis užvilkins bylos nagrinėjimą (t. 2, b. l. 141). Teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti priešieškinį, pagal CPK 143 straipsnio 3 dalį atskiruoju skundu neskundžiama. Pažymėtina, kad tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, be to, atsisakymas priimti priešieškinį visiškai netrukdo šaliai pareikšti savarankiško ieškinio.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nutartis atsisakyti priimti 5-tą priešieškinį neskundžiama ir teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka ir ginti savo pažeistas ar ginčijamas teises arba įstatymų saugomus interesus. Taip pat pagrįstai nurodė, kadangi 4-to patikslinto priešieškinio (t. 2, b. l. 27–30) negalima nagrinėti dėl jo turinio trūkumų, todėl atmetė kaip nepagrįstą 2011-06-08 Klaipėdos apygardos teismo 2011-06-08 nutartyje nurodytais motyvais.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, naikintinos ir Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-25 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 149 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011-11-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.