- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- 1S-848-530/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Nuteistasis
- A. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Daivos Jankauskienės,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. A. (toliau – A. A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. spalio 28 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. A..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. A. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d., bausmės pabaiga 2022 m. rugpjūčio 14 d., Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. rugsėjo 12 d. – likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 20 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas taikyti nuteistajam A. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
5.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai nurodė, jog A. A. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę baigė 8 (aštuntą) ir 9 (devintą) klases. Apylinkės teismui buvo pateiktas pažymėjimas, jog nuteistasis įgijo 10 klasių išsilavinimą ir tęsia mokslus toliau, mokosi 11 klasėje. Be to apylinkės teismas klaidingai nurodė, kad A. A. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Nuo 2019 m. liepos mėn. nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Pasak nuteistojo tai rodo, kad nuteistasis stengiasi resocializuotis ir išėjęs į laisvę galėtų dar labiau integruotis į visuomenę ir tapti jos pilnaverčiu nariu.
5.2. Skunde nesutinkama su teismo argumentu, jog nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis. Pasak nuteistojo 2 metų 11 mėnesių 20 dienų bausmės dalis iš nuteistajam paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės nėra didelė. Nei vienas Lietuvos Respublikos teisės aktas neskirsto neatliktų laisvės atėmimo bausmės dalių į pakankamai dideles ar pakankamai mažas. Pasak nuteistojo jis yra atlikęs 4/5 (keturis penktadalius) dalies iš jam paskirtos 15 metų laisvės atėmimo bausmės, kas yra virš 2 metų daugiau nei yra reikalaujama pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnį. Apeliantas pažymi, jog deda pastangas reabilituotis ir pasitaisyti.
5.3. Skunde teigiama, kad teismas atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tik todėl, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių ir labai sunkių nusikalstamų veikų kategorijos yra niekuo nepagrįstas ir iš esmės prieštarauja BVK 157 straipsnio nuostatoms, nes Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai leidžia apysunkes ir labai sunkias nusikalstamas veikas padariusiems nuteistiesiems būti paleistiems lygtinai iš pataisos įstaigos. Visos teigiamos teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės dėl kurių jis gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos detaliai atsispindi asmens bylos Nr. (duomenys neskelbtini) bei komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagose.
5.4. Nuteistasis skunde nurodo, jog netaikant lygtinio paleidimo instituto, jis yra nuteisiamas antrą kartą už tą pati nusikaltimą, už kurį jis jau buvo nuteistas ir jam buvo paskirta auklėjamojo poveikio priemonė. Pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos konstitucijos 31 straipsnį niekas negali būti baudžiamas už tą pati nusikaltimą antrą kartą.
5.5. Apeliantas skunde pažymi, kad komisija susideda iš kvalifikuotų ir didelę darbo patirtį su nuteistaisiais turinčių pareigūnų, kurie tikėtina, kad turi pakankamai kvalifikacijos surašyti pagrįstą ir kvalifikuotą nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ankščiau laiko. Teismo teiginys apie komisijos nutarimo nepagrįstumą prieštarauja LR Teisėjų etikos kodekso 8 straipsnio. „Teisingumo principo“ 4.1 punkto nuostatoms, nes nepelnytai sudaro neigiamą nuomonę apie komisijos darbą.
5.6. Skundo autorius pažymi, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, už gerą darbą, elgesį bei dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje yra 18 kartų paskatintas, atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti ir dirba iki šiol. Darbe apibūdinamas tik labai teigiamai, kaip korektiškas ir nekonfliktiškas, labai stropiai ir kokybiškai atliekantis patikėtą darbą, baigęs 10 klasių. Būdamas laisvėje dirbo, turi gerus socialinius ryšius su drauge bei seserimi. Dalyvauja įvairiose programose bei priemonėse. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika tik 42 balai, kas reiškia, jog pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Užsiima aktyviu laisvalaikiu, skaito, žiūri televizorių, nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais bei nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė nusikalsdamas.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. A. skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.
8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
9. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. A. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą naudojant „OASys“ metodiką nustatyta, jog A. A. priklauso vidutinės rizikos grupei – 42 balai, bei socialinio tyrimo išvadoje pažymima, kad įvertinimas yra ribinis tarp žemos ir vidutinės pakartotinumo nuteistojo rizikos ir yra pastebima pakankama nuteistojo pažanga mažinant riziką nusikasti ateityje. Tačiau sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Iš tiesų A. A. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – dirba, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 18 kartų, paskutinį kartą skatintas 2019 m. liepos 4 d. perkėlimu iš paprastosios grupės į lengvąją grupę (b. l. 18), palaiko socialinius ryšius su drauge, susirašinėja laiškais, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose ir užimtumo programose, lankė psichologo konsultacijas. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) tokia pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, jog nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Šiuo atveju nei vienos iš minėtų sąlygų nėra.
11. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (42 balai pagal „OASys“ metodiką), o per visą bausmės atlikimo laikotarpį ši rizika sumažėjo tik 13 balų. Be to, dar yra išskiriami ir kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, be to tam tikrose situacijose teisės pažeidėjas yra linkęs perdėtai pasitikėti savo sveiku protu ir pernelyg greitai padaryti išvadas. Taip pat nors supranta, kad turi problemų, bet stebimi tam tikri prieštaravimai tarp to kaip jis prisidėjo prie problemos atsiradimo ir savo asmeninės atsakomybės už problemas. Teisėjų kolegijos nuomone, būtent akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pagrindinė ir būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Tokia pažanga turi suponuoti išvadą, kad nuteistasis iš tiesų keičia savo nuostatas, elgesį ir dėl to yra pagrindas manyti, kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų, kad jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
12. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 15 metų laisvės atėmimo bausmę), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. A. A. bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, iš kurių vienas – labai sunkus, negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) ir nors nuteistasis šiuo metu ir charakterizuojamas iš esmės teigiamai, bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau pakartotinio nusikaltimo rizika vis dar yra vidutinė, todėl kolegijos vertinimu, nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šią teismo išvadą sustiprina ir tai, kad nuteistasis net 13 kartų buvo svarstytas drausmės komisijoje, iš kurių 8 kartus jam buvo paskirtos nuobaudos, likusiais kartais buvo apsiribota tik svarstymu. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog A. A. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo pavyzdingas ir nepasižymėjo tokiomis ypatingomis aplinkybėmis, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas, jog nuteistasis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir yra pasiruošęs taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis prieš keletą mėnesių buvo perkeltas į lengvąją grupę, tai rodo, kad įkalinimo sąlygos jam buvo palengvintos atsižvelgiant į jo teigiamą elgesį pataisos namuose. Ir tik praėjus žymesniam laikui, bus galima spręsti ar nuteistasis savo elgesiu pateisino šį paskatinimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad neatliktos bausmės dydis (neatlikta bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 20 dienų, paskirta bausmė – 15 metų laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atliktos bausmės dalis neleidžia daryti išvados, kad nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.
14. Atsakant į kitus skundo argumentus, apygardos teismas sutinka su nuteistojo argumentu, jog jis yra baigęs 10 (dešimt) klasių ir yra įgijęs pagrindinį išsilavinimą (b. l. 28). Bei pažymi, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą, be to, aukštesnės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad lygtinio paleidimo instituto netaikymas nuteistajam, nereiškia jo teisių varžymo ar baudimo antrą kartą už tą patį padarytą nusikaltimą.
15. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nei BVK, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų nepažeidė, nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo A. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.