Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies, nurodė, kad su N. B. kartu gyvena apie 10 metų. Šis įvykis, dėl kurio privalėjo išsikraustyti iš namų, įvyko pirmą kartą per visą laiką. Kartu augina du bendrus vaikus A. ir E.. Kiti vaikai, tai yra, E., M. ir D. yra tik N. B. vaikai. Jų santykiai visada jo akimis būdavo normalūs, kartais pasipykdavo tiek su ja, tiek su vaikais, bet mano, kad tai yra normalu. Vaikams ir jai niekada nieko netrūko ir neturėdavo jokių nusiskundimų. Alkoholį seniau pavartodavo, po darbų išgerdavo alaus. Jo santykiai su D. B. būdavo gana įtempti. Pavyzdžiui jam grįžus iš mokyklos, jis patikrindavo jo elektroninį dienyną ir matydavo, kad jis gavęs ne vieną pastabą iš mokytojų dėl tarkim nepadarytų namų darbų. Paklausdavo jo, dėl ko jis apgaudinėja ir sako, kad padaro namų darbus, būdavo, kad pakeltu tonu pakalba su juo, tai jis dėl to supykdavo ir nueidavo į savo kambarį žaisti telefonu. Jis labai dažnai būna prie telefono, dėl to, jis nueidavo jam iš paskos ir paimdavo telefoną. Tai tada jis jį išvadindavo „gaidžiu“, pasiunčia į visas puses, išvadino kitokiais necenzūriniais žodžiais. Būtent pasitaikius tokioms situacijoms, jis nesusivaldęs trenkdavo delnu per užpakalį. Ir tai vyko bent porą metų tai tikrai, gal nuo 2022 metų. Jis N. B. sakydavo, kad daryk ką nors, pasakyk ką nors D. B., nes negalima taip elgtis. Tai ji tik sakydavo, kad čia jos vaikas ir viskas. Kol buvo gyvas D. B. tėvas, jis taip su juo nesielgė ir jo taip „nekoliojo“, nors pats D. B. labai mažai su savo tėvu bendravo, bet po tėvo mirties, kažkas gal pasikeitė. Nors jis pats D. B. nuveždavo prie tėvo kapo ir visada stengėsi jam būti kaip tėvas, nes augino jį nuo 3 metų. Jis niekada nenaudojo didelės fizinės jėgos prieš vaikus, netrenkdavo nei per veidą, nei per galvą, tik per užpakalį su delnu. Kai jis D. B. trenkdavo, tai jis neverkdavo, o jį vadindavo „tu gaidy, lopas, ožys“ ir panašiai. Tai jis išeidavo iš kambario, susinervinęs nueidavo parūkyti, pasakydavo N. B., kad „eik pati ir aiškinkis su juo“, tai N. B. tik pasakydavo „D., kaip tu šneki“. D. B. po to jo atsiprašydavo, bet taip būdavo iki kito karto, kai vėl kažką pasakydavo griežto D. B., jis supykdavo ir vėl prasidėdavo keiksmai į jo pusę. Kol jis jo nekeikdavo, tai jis tik aprėkdavo jį dėl kažkokių prasižengimų, nepadarytų namų darbų ir panašiai, bet kai prasidėdavo necenzūriniai žodžiai, tada gaudavo per užpakalį. Tai pasitaikydavo gal kartą per mėnesį, gal du kartus per mėnesį. Kiek atsimena, prieš vaikus diržo nenaudodavo. Su A. S. jo santykiai yra labai geri. Jeigu turėdavo tarpusavio konfliktą su juo, tai nebent tik dėl to, kad jis jam primeluodavo ką nors. Dažniausiai jis tik supykdavo, jei gaudavo pastabas dėl nepadarytų namų darbų, kai prieš tai sakydavo, kad padaręs. Bet jam net nereikėdavo jam pliaukštelėti, užtekdavo pakelti balso toną ir jis jau apsiverkdavo. Yra gal kelis kartus tik pliaukštelėjęs per užpakalį, net nepasakys kokiu laikotarpiu tai galėjo būti. Tai, ką jis neva pasakė vaiko teisių rašte, kad po pamokų bijodavo grįžti namo, yra tikra neteisybė. Ne kartą jį yra pasiėmęs iš mokyklos, jis noriai apsirengdavo ir eidavo su kaltinamuoju. Net dabar, kai nebegyvena kartu su N. B. ir vaikais, jis N. B. leidimu pasimato su E. ir su A., A. jam sako, kad yra jo labai pasiilgęs ir nori, kad grįžtų namo. Net D. B. kai vieną kartą paklausė, po gegužės 11 d. įvykio, ar jis ant jo pyksta ir ar nori, kad grįžtų namo, jis sakė „S., viskas gerai, grįžk“. Su vyresniais vaikais su M. ir E. jo santykiai geri, jau daug metų su M. jie labai gerai sutaria, paprašydavo paimti E. iš darželio, visada paimdavo, blogų santykių tikrai nebuvo su ja. Su E. irgi santykiai geri, jis tarnavo kariuomenėje nuo 2023 m. rugsėjo iki 2024 m. gegužės, grįždavo tik savaitgaliais, tai paskutiniu metu namie nebuvo ir negalėjo matyti, kas darosi namie. Mano, kad N. B. pati nuteikia vaikus prieš jį, ji jam net sakė, kad E. negalės iš darželio pasiimti, nes policija uždraudus. Šiuo metu su N. B. bendrauja telefonu apie vaikus, apie jų tarpusavio santykius nekalba nei su juo, nei su savo gimine. Prieš N. B. nėra smurtavęs, yra vieną kartą tik stipriau suėmęs už rankos, bet tai pasakė ir vaiko teisių specialistei. Su M. ir E. būdavo dažnai susirašo, o po šio įvykio jie nebebendrauja su juo, nežino kodėl (2 t., b. l. 44–45).

Papildomos apklausos metu A. S. nurodė, kad kaltę pripažįsta visiškai. Sutinka duoti parodymus be gynėjo. Ankstesnius parodymus prisimena, jie iš esmės visi yra teisingi, tik nori patikslinti kelis dalykus. Jis sutinka su tuo, kad savo sūnui A. S. trenkė diržu ir delnu per sėdmenis, kiek kartų tai galėjo būti, nežino, kokiu laikotarpiu taip pat nepasakys, nes neatsimena. Jis sutinka, kad daugiau nei 20 kartų rankomis, diržu bei šlepete mušė per sėdmenis posūniui D. B., bet tai vykdavo ne šiaip sau, o dėl anksčiau papasakotų konfliktų. Kokiu laikotarpiu tai galėjo būti neatsimena, kiek tiksliai kartų irgi neatsimena. Šiuo metu yra susitaikęs su savo šeima, gyvena visi kartu, nekonfliktuoja, fizinio smurto prieš vaikus nenaudoja. Labai gailisi dėl savo veiksmų (2 t., b. l. 54–56).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusysis D. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad A. S. jo patėvis. Mama su patėviu buvo išsiskyrę, dabar vėl yra susitaikę. Šiuo metu su patėviu sutaria gerai, jis pataria, išklauso, supranta. Jeigu kažkas namuose sulūžta, patėvis sutaiso. Anksčiau buvo blogiau, kadangi patėvis elgdavosi griežčiau, atimdavo telefoną, jeigu gaudavo pastabą iš mokyklos, neleisdavo žiūrėti „teliko“. Taip pat būdavo visokių bausmių iš patėvio. Kiek kartu patėvis padarė, kad nukentėjusiajam skaudėtų, nežino, neskaičiavo, daugiau negu 20 kartų. Šiuo metu nelabai atsimeta. Patėvis jam trenkdavo su „tapke“, ranka, diržu per užpakalį. Patėvis yra trenkęs tik per užpakalį, niekur daugiau. Patėvis du kartus jam trenkė diržu, neatsimena už ką, nes neįsimena tokių dalykų. Tai vyko jo kambaryje, jam buvo 10-11 metų, šiuo metu jo nemuša. Daug kartų buvo, kai patėvis jį mušė su diržu, kai jis buvo mažas. Kai jam trenkdavo diržu jis nelabai jautė skausmą, priprato, žymių nebuvo, nes stipriai netrenkdavo. Vieną kartą netyčia pakišo ranką, todėl patėvis trenkė per ranką, liko raudona žymė, kuri laikėsi porą dienų. Patėvis trenkė tik namuose, visi tai matydavo, tai yra, mama, brolis, sesė, mama stabdydavo. Patėvis per daug gėrė, dažniausiai mušdavo išgėręs, bet kartais būdavo ir blaivus. Nei karto nesikreipė pas gydytojus dėl mušimo. Jį mušdavo, nes jis prisidirbdavo, kažką netyčia sudaužė ir tada mušdavo, bet tai būdavo anksčiau, dabar nemuša. Tris kokius kartus per savaitę gerdavo patėvis ir daug prisigerdavo per tuos tris kartus. Vienas jis negeria, bet kai kaimynas ateidavo. Prieš A. S. patėvis yra smurtavęs, kai jis prisidirbdavo, tai irgi mušdavo A. S. su diržu, su „tapke“, bet dažniausiai su ranka ir per užpakalį, kitur niekur nebuvo trenkęs. A. S. verkdavo, kai jį mušdavo. Jis gindavosi, kai jį mušdavo, su ranka gindavosi, kai buvo mažas, tai verkdavo, bet paskui priprato. Jis turi sesę, bet jos tai nemušė patėvis. Sesės ir brolio, jie jau suaugę ir jų tikrai jis nemuša, tik jį ir A. S. mušė. Kai išsiblaivydavo, patėvis atsiprašydavo ir jis atleisdavo. Dabar jau jis labai geras tapo. Diržas būdavo kelių džinsų diržas, kai patėvis jį paimdavo iš savo spintos, tai būdavo juodos ir rudos spalvos, tai būdavo du diržai, su vienu diržu mušė, tik su rudu diržu mušė, tai yra odinis diržas. Su oda jį mušdavo. „Tapkės“ būdavo patėvio, jis nusiimdavo nuo pėdų ir mušdavo su juodos spalvos „tapkėmis“. Dabar su A. S. nesipyksta, bet anksčiau patėvis konflikto metu su juo, jį vadindavo balvonu, daugiau neatsimena, bet patėvis norėdavo nesikeikdamas įžeisti jį. Ant brolio nebuvo taip, kad kažkaip jį vadindavo. Patėvis jam yra sudavęs per užpakalį ir per ranką tik vieną kartą, o kitus kartus per užpakalį jam yra trenkęs. Kai jį įžeidinėdavo patėvis, jis nekreipdavo į tai dėmesio, jam tai neįdomu būdavo. Patėvio elgesį vertina taip, kad nesako, kad tai yra gerai, tai yra blogas elgesys, už nieką jis nemušdavo, tai yra normalu, nes tai būdavo kaip bausmė, mano, kad yra normalu mušti, jeigu kažką prisidirbi. Nesako, kad mušti yra normalu, bet bausmę gauti yra normalu (1 t., b. l. 145–147).

Nukentėjusysis A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad pasakoti apie tėti nesutinka. Kodėl nesutinka nežino. Jis pajuokavo, sutinka papasakoti. Jis su tėčiu sutaria gerai. Nežino kaip tėtis su juo elgiasi, vidutiniškai. Nėra nieko, kas nepatiktų, kaip tėtis su juo elgiasi. Buvo laikas, kai tėtis negyveno su jais, kodėl taip atsitiko, nežino. Anksčiau nebuvo taip, kad nepatiktų tėčio elgesys, jis nenori sakyti, nėra buvę taip, kad tėtis padarytų, jog skaudėtų. Yra taip buvę, kai jis neklausė tėčio, bet neprisimena ką tėtis darydavo ir sakydavo, kai jis tėčio neklausė. Kaip tėtis sutardavo su broliu D. B. nežino, jis buvo lauke daug kartų, tėtis jį leisdavo į lauką. Nenori atsakyti ar yra buvę, kad brolis verktų po tėčio elgesio ir nenori atsakyti ar yra buvę, kad jis pats verktų nuo tėčio elgesio (1 t., b. l. 148–149).

Liudytoja N. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad šiuo metu gyvena kartu su savo sugyventiniu A. S. bei savo vaikais M. S., E. S., D. B., A. S., E. S.. Su sugyventiniu A. S. kartu gyvena jau apie 10 metų. Jau jiems pradėjus gyventi kartu A. S. dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus, tačiau tai nebuvo daroma nuolatos. Pastovūs ir nuolatiniai išgėrimai ir girtuokliavimai prasidėjo maždaug prieš 2-3 metus. Šiam būnant neblaiviam, tarp jų dažnai kyla įvairūs konfliktai dėl įvairių dalykų. Negali teigti, kad šis nuolatos prieš ją smurtauja, tačiau jiems pradėjus gyventi kartu, buvo vienas atvejis, kurio metu šis ją buvo sugriebęs už gerklės bei vienas kartas, kuomet šis jai buvo išsukęs ranką. Dėl šių dalykų anksčiau į policiją nesikreipė, kadangi šis buvo išgėręs, o galiausiai jie susitaikė. Dėl rankos tuo metu kreipėsi į gydymo įstaigą, tačiau specialistams taip pat nenurodė kokiu būdu susižalojo. Būdamas neblaivus A. S. dažniausiai ją arba vaikus keikia necenzūriniais žodžiais, rėkia, juos tokiu būdu žemina, bando juos paveikti psichologiškai. Su A. S. turi du bendrus vaikus, tai yra, A. S. ir E. S.. Kadangi šie vaikai yra jų, A. S. kabinėdavosi mažiausiai. Labiausiai nuo pastarojo kentėdavo jos sūnus D. B.. Jos nuomone, A. S. D. B. pradėjo nekęsti po konflikto su jos buvusiu vyru. Šis jam užkliūdavo dėl įvairiausių smulkmenų, pastarąjį nuolatos engdavo. Kai D. B. paaugo šis taip pat pradėjo atsikalbinėti, negerbti A. S., dėl to labiausiai užkliūdavo A. S.. Apie tai, kad A. S. fiziškai būtų smurtavęs prieš D. B. pati nėra mačiusi, tačiau, jai būnant kitame kambaryje, ne kartą yra girdėjusi kaip A. S. nueina pas D. B. į kambarį, ko pasėkoje, būdavo girdimas konfliktas, vaiko šauksmas bei riksmai. Tai išgirdus visada nueidavo į kambarį, ramindavo tiek A. S., tiek D. B.. Tuomet D. B. verkdamas, jai sakydavo dėl ko A. S. šio nemėgsta, šiam suduoda per galvą ar į kitas kūno vietas. Jai apžiūrėjus vaiką, ant šio stiprių sumušimų ar mėlynių niekada nėra mačiusi. Vieną ar kelis kartus galbūt yra mačiusi odos paraudimą, tačiau šis po valandos laiko praeidavo. A. S. jį nuolatos keikdavo necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip: „pyderas“, „balvonas“, „duchas“ ir kt. Tiek prieš D. B., tiek prieš kitus vaikus dažniausiai yra naudojamas psichologinis smurtas, A. S. šiuos keikia necenzūriniais žodžiais, juos žemina, ant jų rėkia. Į policiją ar kitus specialistus nesikreipė dėl to, nes tikėjosi, kad A. S. supras, jog elgiasi netinkamai, šio elgesys pasikeis. Po minėtų įvykių, šiam išsiblaivius, jis atsiprašydavo tiek jos, tiek kitų vaikų. Tuo metu vaikai jam taip pat atleisdavo. Apie tai ar A. S. yra pakėlęs ranką prieš M. S. pati neatsimena. Galbūt tai yra buvę kur kas anksčiau, tačiau, kadangi dukra šiuo metu yra vyresnė, su šia A. S. bendrauti ar konfliktuoti vengia. Jos akivaizdoje A. S. ją keikia, aiškina kokia ji tinginė, tačiau prieš ją fizinio smurto nenaudoja, to pati mačiusi nėra. Pati to nematė, tačiau M. S. pasakojo, kad jos akivaizdoje šis paėmęs virtuvinį peilį, pradėjo pjaustytis rankas. Tai padaręs, šis jai buvo atsiuntęs nuotrauką. Prieš jos sūnų E. S. šis niekada nėra pakėlęs rankos, su šiuo bendrauja vangiai. Kadangi jos sūnus santūresnis, šis į konfliktus paprastai nesikišdavo, stengdavosi vengti. Kadangi šiuo metu sūnus atlieka tarnybą kariuomenėje, namuose būna gana retai. Dažniausiai leidžia laiką su savo mergina, vyksta pas jos mamą arba į kaimą, būna atskirai. Paskutiniu metu A. S. pradėjo užkliūti ir jų bendras vaikas A. S.. Paskutiniu metu jis keikdavo vaiką, sakydavo jam, kad: „tu durnelis“, „duchas“, „aš tave uždarysiu į internatą“ ir pan. Bendraujant su vaiku, jis yra papasakojęs, kad A. S., būdamas neblaivus, jam yra sudavęs per užpakalį. Jos akivaizdoje A. S. niekada nėra sudavęs nei vienam jos vaikui. Tai paprasčiausiai išgirsdavo iš vaikų. Tai, kad namuose tarp jo ir vaikų kyla konfliktų, yra pati girdėjusi, todėl bandydavo raminti A. S., ko pasėkoje, šis užsipuldavo ir ją. Yra ne kartą buvę atvejų, kai po šių konfliktų, A. S. būnant neblaiviam, tekdavo važiuoti nakvoti pas jos draugę. 2024 m. gegužės 11 d. buvo paskutinis kartas, kuomet tarp jos ir A. S. kilo konfliktas. Diena prieš šis išvažiavo išgerti pas savo draugus. A. S. 2024 m. gegužės 11 d. turėjo dar išeiti į darbą, tačiau atsikėlusi pamatė, kad jis grįžęs nebuvo, visi darbiniai daiktai yra namuose, todėl paskambino jo draugui bei pasiteiravo kur yra A. S., kuris ją patikino, kad išgėręs miega. Tą dieną jai gaminant valgyt, namo grįžo ir A. S., kuris buvo stipriai neblaivus. Šiam grįžus, vėl elgėsi gana agresyviai, rėkavo, jai sakė: „supratau, mandra, tai nesikalbi“ ir pan. Į šio rėkavus stengėsi nekreipti dėmesio. Vėliau, išėjus į balkoną pakalbėti telefonu, pamatė, kad namuose nebėra A. S., todėl paklausė E. S. kur jis dingo. Sūnus jai pasakė, kad nuvežė A. S. iki (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“, kad namuose būtų ramiau. Po to, dienos eigoje, jos pagalbos paprašė kaimynė, pas kurią ir užėjo. Jai būnant pas vieną kaimynę, šiai prasitarė, kad A. S. neišėjo į darbą, grįžo visas girtas, ko pasėkoje, kaimynė taip pat paskambino A. S. šį sudrausminti. Telefonu girdėjo, jog A. S. ją pasiuntė „nachui“, sakė, kad jam neaiškintų ir padėjo ragelį. Vėliau pas kaimynę užėjo ir kita kaimynė iš 9 aukšto. Kadangi ši matė, kad yra nervuota ir įsitempusi, pakvietė pas ją atsigerti šampano. Kadangi namuose buvo ir mažamečių vaikų, pasiteiravo ar namuose būdamas pilnametis sūnus E. S. prižiūrės vaikus, kol bus pas kaimynę. Sūnus patikino, kad pabus namuose su vaikais ir gali eiti pas kaimynę. Minėtą dieną užėjus pas kaimynę, su šiomis kartu išgėrė šampano. Jai būnant pas kaimynę, išgirdo stiprų beldimą į duris. Kadangi nieko blogo nepagalvojo, kaimynė atidarė buto duris bei laiptinėje pamatė A. S.. Šis pradėjo laiptinėje rėkauti, keikti necenzūriniais žodžiais, viską trankyti. Šiam būnant laiptinėje, A. S. ją pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais: „suka, kad už 20 minučių būtum namuose“, „užmušiu“ ir pan. Kadangi išsigando tokio A. S. elgesio, užsirakino duris. Kai išgirdo, kad jis viską laiptinėje tranko, daužo tiek sienas, tiek duris, paskambino skubios pagalbos telefonu 112. Atvykus policijos pareigūnams bei nuėjus su šiais bendrauti, A. S. ir toliau ją plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais bei grasinimais, sakydamas: „suka, tave užmušiu“, „dabar tai tu sau prisidarei iki gyvenimo galo“ ir pan. Vėliau, kartu su pareigūnais nuėjo iki šių automobilių, kur atsakė į pareigūnų klausimus bei šie nurodė, kad A. S. bus išduotas Smurto artimoje aplinkoje orderis bei negalės 15 dienų artintis jų adresu. Pareigūnai kartu su A. S. užėjo iki jų buto, kad šis susirinktų daiktus, o jos paprašė nueiti pas kaimynę, kad vaikų akivaizdoje nekiltų daugiau konfliktų. Vėliau, po kokių 20 minučių, jai paskambino sūnus, kuris nurodė, kad prie durų stovi A. S. draugas, nori su ja pasikalbėti pasiaiškinti. To pasėkoje, nusileido iki namų, kur susitiko su A. S. draugu bei nuėjo į jos buto balkoną pasikalbėti. Kadangi tuo metu buto durys buvo neužrakintos, į namus atėjo ir A. S., kuris toliau pradėjo ant jos rėkauti, šaukti, sakydamas: „suka, tave užmušiu“, „žertva, dabar tai prisidarei sau“ ir pan. Kadangi namuose buvo vyriausias sūnus bei kartu su ja atėjusi draugė, šie pradėjo A. S. raminti. Šis rėkaudamas pradėjo trankyti galvą į sieną, save taip sužalodamas. Yra tikra, kad tai matė ir jos sūnus D. B.. Kiti vaikai, tuo metu, savo kambariuose miegojo. Tuomet E. S. pradėjo skambinti 112, bet tai išgirdęs A. S. su draugu iš buto pasišalino. Nuo tos dienos A. S. iki namų grįžęs nebuvo, tačiau kasdien skambino tiek jai, tiek vaikams, atsiprašinėjo, teigė, kad šiuo metu yra pasikeitęs, nieko panašaus daugiau nebebus, kad eina gydytis, nebegeria ir pan. Po šio įvykio žada nutraukti santykius su A. S.. Pati su visais vaikais palaiko gerą bei artimą ryšį. Šiais rūpinasi, domisi kaip jiems praėjo diena, su šiais atlieka paskirtus namų darbus, bendrauja apie viską. Domisi kaip jiems sekasi su draugais bei mokykloje. Jeigu su vaikais kyla konfliktai, tai tik tuo atveju, kai šiuos sudrausmina dėl jų netinkamo elgesio. Pati prieš vaikus niekada nebuvo pakėlusi rankos. Dėl A. S. elgesio bijo, kadangi išgėręs yra neprognozuojamas, yra ne kartą grasinęs padegti ir jos automobilį (1 t., b. l. 86–89).

Liudytoja V. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) mokykloje, esančioje Kaune, (duomenys neskelbtini), socialine pedagoge. Apie mokyklos mokinius, tai yra, D. B., kuris mokosi mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje, ir A. S., kuris mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, nieko blogo papasakoti negali, vaikai mokykloje elgiasi drausmingai, tinkamai. Vaikai yra prižiūrimi, turi visas mokymosi priemones, jų mama palaiko be tarpišką ryšį su mokykla. Abu vaikai pamokų be pateisinamų priežasčių nepraleidinėja, mokykloje su kitais vaikais sutaria gerai, jokių nusiskundimų niekada girdėti neteko. A. S., lyginant su kitais vaikais, galbūt yra lėtesnis, bet jokių nederamo elgesio apraiškų niekada nematė. Nei vienas iš berniukų, nėra linkę pasakoti išgalvotas istorijas, niekada niekuo nesiskundė. Apie smurto apraiškas šeimoje girdėti neteko. Jokių smurto žymių ant nei vieno iš berniukų niekada nepastebėjo, vaikai yra prižiūrėti, tvarkingi. Nei vienas iš vaikų niekada nesiskundė, kad nenori eiti namo ar panašiai, apie jokius konfliktus šeimoje niekada net neužsiminė. Apie probleminius santykius su savo patėviu taip pat niekada nekalbėjo (1 t., b. l. 92–95).

Liudytoja M. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad šiuo metu gyvena kartu su savo mama N. B. bei savo broliais E. S., D. B., A. S. ir E. S.. Šiuo metu su jais mamos sugyventinis A. S. nebegyvena po paskutinio įvykio, kuriame buvo atvykę policijos pareigūnai bei vaiko teisių specialistai. Kokia tiksliai buvo diena nepamena. Minėtą dieną atsimena, kad A. S. beveik visą dieną nebuvo namuose. Šis grįžo vakare namo būdamas stipriai neblaivus kartu su savo draugu, žino, kad jo vardas yra I.. Grįžęs namo pamatė, kad namuose nėra mamos, todėl pradėjo rėkauti, keiktis bei nuėjo ieškoti kur yra mama. Tuo metu mama buvo užlipusi į viršutinį aukštą pas draugę. Kas vyko tuo metu laiptinėje ji nežino, išėjusi nebuvo, negirdėjo. Po kiek tiksliai laiko šis atėjo nežino, tačiau grįžo namo, lydimas policijos pareigūnų. Kartu su pareigūnais šis, jos žiniomis, užėjo susirinkti savo daiktų. Rinkdamasis daiktus toliau rėkavo, buvo labai nepatenkintas bei vėliau iš namų išėjo su pareigūnais. Po kiek laiko namo grįžo ir mama. Šiai grįžus, į butą užėjo ir A. S. draugas I., kuris nuėjo kalbėtis su mama, kad ši susitaikytų su A. S.. Ką jie tiksliai kalbėjo ji negirdėjo. Po kiek laiko į namus sugrįžo ir A. S.. Šis namuose toliau rėkavo, kėlė konfliktus, grasino mamai ir kitiems. Ką tiksliai šis sakė pasakyti negali, kadangi nelabai norėjo klausytis girto A. S. kalbų. Šiam konfliktuojant namuose, jis pradėjo savo galvą trankyti į sieną, ko pasėkoje, jam pradėjo bėgti kraujas. Šį konfliktą matė tik ji ir E. S.. Kiti broliai ir sesė tuo metu miegojo. Kas tiksliai vėliau įvyko nepamena, tačiau žino, kad A. S. kartu su draugu iš buto pasišalino. Nuo to laiko A. S. namo grįžęs nebuvo. Po to, į namus buvo atvykę ir vaiko teisių specialistai, su kuriais bendravo ji. Šiems papasakojo, kad A. S. yra smurtavęs tiek prieš ją, tiek prieš kitus šeimos narius. Paskutiniu metu iš A. S. smurto patyrusi nebuvo, paskutinis toks kartas buvo maždaug prieš 5-6 metus. Kiek pati atsimena, jis yra jai sudavęs ranka arba „tapke“ per kojas ar kitas įvairias vietas. Šis dažnai keikdavo necenzūriniais žodžiais, rėkdavo. Apie tai, kad šis ją mušdavo, pati mamai sakius nėra. Ar dėl to likdavo kokios mėlynės ar sužalojimai taip pat pasakyti negali, neatsimena, kadangi tai buvo senai. Nuo tada, kai paaugo, negali pasakyti ar dėl to, kad pradėjo labiau A. S. klausyti ar tiesiog šis prie jos mažiau lindo, tačiau smurto patyrusi nebuvo. Šis prie jos dažniausiai nelįsdavo, jeigu pykdavo, konfliktuodavo labiau su mama. Paskutiniu metu daugiausiai smurto patirdavo jos brolis D. B.. Kadangi su šiuo dalinasi vieną kambarį, jeigu A. S. ateidavo ir pasakydavo broliui ką nors padaryti, o šis to nedarydavo, brolis sulaukdavo tiek užgauliojimų, tiek fizinio smurto. A. S. brolį keikdavo įvairiais žodžiais, tokiais kaip: „debilas“, „dalbajobas“ ir pan. Po to, brolį mušdavo rankomis, kojomis, jeigu po ranka pasitaikydavo laidas ar „tapkė“, suduodavo ir šiais daiktais. Naudodamas smurtą, šis suduodavo į D. B. į įvairias vietas kaip galvą, kojas, rankas ir pan. Šie konfliktai kildavo dėl įvairių priežasčių, paprastai dėl to, kad brolis A. S. neklausydavo ar padarydavo viską ne taip, kaip A. S. nori. Ar broliui nuo mušimo likdavo mėlynės pasakyti negali, į tai nelabai kreipė dėmesį. Tokį A. S. elgesį matydama ji stengdavosi į tai nesikišti, kadangi žinojo, kad tai nepadės, o gali tik labiau pakenkti. Tokie konfliktai įvykdavo dažnai, bent kartą per savaitę. Tokio pačio elgesio sulaukdavo ir mažesnis brolis A. S., tačiau rečiau. Kad A. S. muštų A. S., pati nėra mačiusi, tačiau yra girdėjusi. Būnant savo kambaryje girdėdavo kaip kitame kambaryje A. S. ant A. S. rėkia, šį taip pat keikdavo panašiais necenzūriniais žodžiais kaip: „debilas“, „dalbajobas“ bei prieš jį pakeldavo ranką, tačiau pati to tiksliai nėra mačiusi. Prieš jauniausią sesę E. S. niekada nėra mačiusi ar girdėjusi, kad A. S. būtų pakėlęs ranką ar kitaip ant jos rėkęs. Šie konfliktai vyksta nuolatos dėl menkiausių dalykų, kurie A. S. nepatinka. Kadangi buvo pripratusi prie nuolatinių A. S. konfliktų, dėl šio elgesio nepergyveno, kartu gyventi baisu nebuvo (1 t., b. l. 98–101).

Liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad šiuo metu gyvena kartu su savo mama N. B. bei savo broliais D. B. ir A. S. bei sesėmis E. S. ir M. S.. Kartu su jais gyveno ir mamos sugyventinis A. S., tačiau šiuo metu minėtu adresu jis negyvena nuo paskutinio įvykio, kuriame dalyvavo ir policijos pareigūnai. Tai galėjo būti apie 2024 m. gegužės 11 d. Minėtą dieną namuose buvo kartu su savo drauge S. bei visais kitais šeimos nariais. Kiek žino prieš tai mama su A. S. labai susipyko dėl to, kad diena prieš jis naktį išvažiavo pas draugą gerti, o išgėręs neišėjo į darbą. Minėtą dieną A. S. namo grįžo apie pietus, maždaug apie 14 val. Pastarasis namo grįžo būdamas stipriai neblaivus bei iš kart pradėjo kelti konfliktus su mama. Konflikto metu girdėjo kaip galimai išsigandusi mama užsidarė ir užsirakino tualete, o A. S. priėjęs prie durų šias pradėjo trankyti, grasinti mamai, liepė jai išeiti. Kadangi mama durų neatidarė ir neišėjo, šis vėliau išėjo į lauką parūkyti. Būdamas kieme jam paskambino į telefoną bei paprašė manęs šį nuvežti pas jo draugą I.. Kadangi pagalvojo, jog namuose gal bus ramiau jeigu jis išvažiuos, automobiliu A. S. pavežė iki parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančios (duomenys neskelbtini), Kaunas, gatvėje kur A. S. pasitiko jo draugas I.. Ši nuvežus ir palikus pas draugą, pats grįžo namo. Jam sugrįžus mama pasakė, kad nori nueiti pabūti pas draugę bei paprašė, ar jis su savo drauge galėtų pabūti namuose ir prižiūrėti vaikus. Mama taip pat paprašė, kad jeigu namo grįš A. S., šiam nesakytų kur ji yra. Jis sutiko pabūti su vaikais, o mama išėjo pabūti pas draugę, kuri gyvena tame pačiame name. Vėliau vakare, apie 22-23 val., namo grįžo A. S.. Šiam sugrįžus namo, jis pasiteiravo kur yra mama, tačiau jis jam nurodė, kad nežino. Tada jis paskambino galimai savo draugui, bei visas piktas, sakydamas „jai dabar bus pyzdą“ išėjo lauk iš buto. Kiek girdėjo šis užlipo į viršų galimai ieškodamas mamos, tačiau kur ir kaip viskas vyko, pasakyti negali, nematė. Maždaug po 5-10 minučių šis dar kartą parėjo namo, pasiėmė kelis daiktus bei vėl išėjo į lauką. Vėliau pro balkoną matė, kad į kiemą atvyko policijos pareigūnai, su kuriais bendravo ir A. S., tačiau šiems prisistatė kitu vardu. Kiek žino vėliau mama informavusi pareigūnus apie tai, kad A. S. pasišalino, pareigūnai jį vis tiek pagavo. Po kiek laiko policijos pareigūnai užėjo į butą, pasiteiravo kas nutiko, o jis šiems papasakojo viską kas nutiko. Pabendravus su pareigūnais šie išėjo lauk. Po kiek laiko A. S. vėl grįžo namo kartu su policijos pareigūnais. Šis buvo stipriai neblaivus, šis būdamas namuose rėkavo, keikė visus aplinkui. Būdamas namuose šis pasiėmė porą maišų su savo daiktais bei išėjo kartu su policijos pareigūnais. Pareigūnai jį taip pat informavo, kad jam šiuo metu uždrausta grįžti namo ir jo neįsileistų. Po kiek laiko į duris pabeldė A. S. draugas I., kuris paprašė, kad nori pasikalbėti su mama, pasiaiškinti kas čia nutiko. Apie tai paskambino ir pasakė savo mamai, kuri kartu su savo drauge atėjo iki apačios. Mama kartu su I. ir savo drauge nuėjo į jų bute esantį balkoną bei ten kalbėjosi. Jis tuo metu liko kambaryje. Kadangi buvo nepastebėję, kad neužrakintos buto durys, tuo metu į butą įsiveržė ir A. S.. Šiam įėjus į butą, šis iš kart pasiteiravo kur yra mama. Pamatęs, kad šie balkone, jis bandė iškart eiti iki balkono, tačiau nenorėjo, kad šis eitų į balkoną, todėl užstojo jam kelią. Šis jam pradėjo grasinti, kad „pisk į šoną arba ir tau bus blogai“. Tuo metu bandė jį raminti, o iš balkono išėjo ir I., kuris irgi pradėjo A. S. raminti. Po to iš balkono išėjo ir mamos draugė, kuriai A. S. pradėjo grasinti sakydamas, kad čia viskas per ją ir „palauk tau tuoj bus“. Iš balkono tuo pat išėjo ir jo mama. Jiems raminant A. S., šis vėliau pradėjo trankyti galvą į sieną, ko pasekoje, šiam pradėjo bėgti kraujas. Bandydamas jį nuraminti ir norėdamas pabūti malonus, dar padavė šiam popieriaus nusivalyti kraują. Po to iš namų išstūmė A. S. ir I. bei užrakino buto duris. Kartu su mama ir jos drauge dar pažiūrėjo pro balkoną, kad jie abu tikrai pasišalintų. Minėto konflikto kiti broliai ir sesės nematė išskyrus M. S., kuri viską matė. Kadangi paskutiniu metu dėl karinės tarnybos nebūdavo namuose, išskyrus savaitgalius, tačiau savaitgaliais būnant namuose pastebėdavo, kad A. S. savaitgaliais nuolatos būdavo girtas, keldavo namuose konfliktus tiek su mama, tiek su kitais šeimos nariais. Pats apie tai, kad A. S. muštų jo mamą N. B. nėra matęs. Tarp šių paprastai vykdavo žodiniai konfliktai. Mama apie tai, kad patirtų smurtą iš A. S. taip pat nėra sakius. Apie tai, kad šis smurtautų prieš mažesnius jo brolius yra matęs ir girdėjęs. Paskutinis kartas kuomet matė kaip šis muša D. B. buvo maždaug praeitų metų žiemą. Pats yra matęs kaip A. S. šiam suduoda ranka, koja, pastoviai šį užgaulioja ant jo puola dėl įvairių menkniekių. Konfliktų metu nuolatos atimdavo telefoną iš D. B., šį keikdavo necenzūriniais žodžiais. Jeigu A. S. matydavo, kad D. B. nenusileidžia, liepdavo jam eiti tvarkytis su broliu bei sakydavo „eik su juo aiškintis tu, nes kitaip užmuš jis jį“. Kiek tiksliai tokių atvejų buvę negali pasakyti, tačiau žino, kad tai vyksta dažnai. Taip pat yra matęs kaip buvo mušamas jo jaunesnis brolis A. S.. Kiek kartų ir kaip mušdavo, šiuo metu pasakyti negali, tačiau tai vykdavo taip pat dažnai, tačiau rečiau nei su D. B.. Šį taip pat keikdavo necenzūriniai žodžiais. Taip pat yra matęs kaip šis ne kartą yra sudavęs per nagus ar užpakalį ir jauniausiai sesei E. S.. Tai nebūdavo stiprūs smūgiai, tačiau yra jai sudavęs. Jeigu sesė pradėdavo verkti, šis mamai sakydavo „pasiimk ją, nes jau užpiso mane“. Apie tai, kad A. S. muštų kitus šeimos narius matęs nėra. Taip pat nori pabrėžti, kad būnant namuose matydavo, kad jam grįžtant namo arba kam nors paskambinus į buto duris, jaunesni broliai iš kart išsigąsdavo manydami, kad namo grįžta A. S.. Jo manymu šie A. S. tikrai bijo ir tai matydavo jų elgesyje (1 t., b. l. 104–108).

Iš 2024 m. gegužės 15 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikto Vaiko situacijos aptarimo su A. S. akto nustatyta, kad A. S. pasakoja, jog įvykio dieną tėtis pradėjo daužyti stalą, daužė galvą į sieną, todėl mama iškvietė policiją. A. S. pasakoja, kad tėtis kartais muša mamą, taip pat jį su diržu per užpakalį. Tėtis jį yra mušęs ne vieną kartą. A. S. išsako, kad tėtis labai dažnai geria. Berniukas teigia, kad su mama sutaria gerai, visur kartu važiuoja, smagiai leidžia laiką, mama jo neskriaudžia. Vaiko teigimu, tėtis su mama sutaria „per vidurį“, dažnai pykstasi (1 t., b. l. 15–68).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš mažametį asmenį ar kankinant nukentėjusįjį asmenį laiko pavojingesne veika.