- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-29
- Bylos Nr.
- 2A-665-275/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Andžej Maciejevski, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- D. N., A. N.
- Ieškovas
- Vilniaus kolegijos
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Gitana Butrimaitė Procesinio sprendimo kategorija 45.5.; 54.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. liepos 29 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų D. N. ir A. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus kolegijos ieškinį atsakovams D. N. ir A. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas Vilniaus kolegija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisi iš atsakovų D. N. ir A. N. solidariai 11 702,18 Lt skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2001-08-24 Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. 1230 Dėl Buivydiškių aukštesniosios žemės ūkio mokyklos reorganizavimo į Vilniaus kolegijos Buivydiškių žemės ūkio studijų centrą, ieškovas buvo priverstas perimti šios mokyklos prievolinius įsipareigojimus ir tiekti komunalines paslaugas atsakovams, gyvenusiems (duomenys neskelbtini), pagal su atsakovu A. N. 1997-12-08 sudarytą Komunalinių patarnavimų sutartį. Iki 2006-07-04 ieškovas atsakovams tiekė šildymo, šalto vandens, šiluminių mazgų aptarnavimo, šiukšlių išvežimo paslaugas. 2006-07-04 ieškovas perdavė visą šilumos ūkį UAB „Pagirių komunalininkas“, kuris vėliau reorganizuotas į UAB „Nemenčinės komunalininkas“. Nuo 2006-07-04 ieškovas teikė atsakovams tik šalto vandens paslaugas. Dar 2004 m. atsakovams ne kartą pranešta apie įsiskolinimą. 2007-11-16 atsakovai butą pardavė, įsipareigodami už visą naudojimosi juo laikotarpį apmokėti mokesčius už komunalines paslaugas, tačiau liko skolingi ieškovui 11 702,18 Lt. Įsiskolinimas susidarė nuo 2001 m. gruodžio mėn. iki 2007 m. lapkričio vidurio. Ieškovas taip pat nurodė, kad sudarant Patarnavimų sutartį, joje dėl paslaugų kainos nebuvo susitarta, nes kainas kiekvieną mėn. nustatinėjo Vilniaus rajono savivaldybė. Apšildymas bei šiluminių mazgų aptarnavimas buvo skaičiuojami pagal buto plotą, šaltas vanduo bei šiukšlių išvežimas - pagal gyventojų skaičių, taikant ieškovo nustatytus tarifus. Šalto vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo kaina buvo nustatyta Vilnius rajono savivaldybės valdybos 1997-10-06 sprendimu. Kainos už patarnavimus buvo tvirtinamos kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į Vilniaus rajono savivaldybės valdybos kasmetinius sprendimus dėl centralizuotos šilumos energijos ir sistemų eksploatavimo kainų. 1997 m. pinigai buvo mokami Mokyklos kasoje, sąskaitos buvo pateikiamos tik klientams pageidaujant, o mokesčių apskaičiavimai būdavo iškabinami lentoje prie mokyklos kasos. Ieškovui perėmus butą, skola jau buvo susidariusi. Tada pradėti siųsti raginimai, įspėjimai. Atsakovai į juos nereagavo, buvo ieškomi, tačiau bute rasti tik nauji savininkai, kurie pateikė buto pirkimo-pardavimo dokumentus. Atsakovai paslaugomis naudojosi ir turėjo suvokti, kad turi už jas mokėti. Ilgą laiką naudodamiesi paslaugomis jie žinojo, kad jas teikia ieškovas. Atsakovai elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai, nes net gaudami įspėjimus dėl skolos, nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, o kilus neaiškumui, jų nesiaiškino. Teisingumo principas reikalauja ginti sąžiningą šalį.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2009-11-13 sprendimu ieškovo ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovų D. N. ir A. N. solidariai 11 702,18 Lt ieškovo Vilniaus kolegijos naudai.
Teismas konstatavo, kad įsiskolinimo dydžiui pagrįsti ieškovas į bylą pateikė patarnavimų įkainius nuo 2001 m. spalio mėn. iki 2006 m. balandžio mėn., taip pat 1997-10-06 Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimą Dėl komunalinių paslaugų tarifų patvirtinimo, sprendimus dėl 2001-2006 m. šildymo sezono šilumos energijos ir sistemų priežiūros kainų bei 1999-12-23 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Dėl centralizuotos šilumos kainų taikymo Vilniaus rajone. Teismas atsakovus laikė neįrodžiusiais, kad įsiskolinimo apskaičiavimas yra nepagrįstas. Iš į bylą pateiktos patikslintos įsiskolinimo apskaičiavimo lentelės matyti, kad ieškovas, apskaičiuodamas atsakovų įsiskolinimą, vadovavosi nustatytais įkainiais. Atsakovai neįrodinėjo, kad kurie nors konkretūs ieškovo apskaičiavimai neatitinka nustatytų įkainių, Vilniaus rajono savivaldybės bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos tarifų. Teismas padarė išvadą, jog ieškovo pateiktas įsiskolinimo apskaičiavimas yra pagrįstas ir teisingas.
Iš atsakovų į bylą pateiktos Seimo kontrolieriaus 2004-06-08 pažymos matyti, kad Seimo kontrolierių įstaigoje 2004-04-23 buvo gautas (duomenys neskelbtini) gyventojų skundas dėl nekokybiško geriamojo vandens tiekimo Buivydiškių k. gyventojams, kuris pripažintas pagrįstu. Remdamiesi šia pažyma atsakovai įrodinėjo, kad jiems teikiamos komunalinės paslaugos buvo nekokybiškos, dėl ko jie turėjo teisę sustabdyti savo prievolės vykdymą ar nutraukti sutartį. Atsakovai savo teisę sustabdyti prievolės vykdymą grindė CK 6.58 str. Teismas motyvavo, kad šio straipsnio 1 d. numato galimybę sustabdyti prievolės vykdymą tik tuo atveju, jei prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys. Tuo tarpu Seimo kontrolierių pažymoje nurodyta, jog geriamajame vandenyje nebuvo nustatyta patogeninių mikroorganizmų ir toksinių medžiagų, galinčių kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai, todėl nebuvo sustabdytas geriamojo vandens tiekimas gyventojams. Vadinasi, ieškovas savo prievolę tiekti komunalines paslaugas atsakovams vykdė. CK 6.58 str. 7 d. numato, kad teise sustabdyti prievolės vykdymą šalys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Atsakovai nepateikė įrodymų apie tai, kad kreipėsi į ieškovą su reikalavimu tinkamai vykdyti prievolę ar siekdami įspėti apie sutarties vykdymo sustabdymą, sutarties nutraukimą. Teismas nurodė, kad esant nustatytoms aplinkybėms, negalima daryti išvados, jog jie sąžiningai ir protingai naudojosi teise sustabdyti savo prievolės vykdymą. Tuo tarpu CK 6.59 str. neleidžia vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę.
Atsiliepimas
Atsakovams nurodžius, kad nesant sąskaitų išvis neįrodyta, kad paslaugos jiems teiktos, teismas sprendė, kad toks argumentas negali būti laikomas pagrįstu. Motyvavo, kad ginčydami paslaugų kokybę, atsakovai patys patvirtino jų teikimo faktą. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas nesiuntė sąskaitų už paslaugas, negali paneigti paslaugų teikimo fakto. Atsakovai, net gaudami įspėjimus dėl susidariusio įsiskolinimo, nesidomėjo savo teisėmis ir pareigomis, jų nesiaiškino. Teismui nepateikta įrodymų apie tai, kad atsakovai kreipėsi į ieškovą ir reikalavo pateikti jiems ataskaitas už suteiktas paslaugas, sąskaitas pagal sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovų negalima laikyti sąžiningais ir rūpestingais, o jų atsisakymą vykdyti prievolę – pagrįstu ir teisėtu. Vien tai, kad atsakovams nebuvo pateikiamos paslaugų ataskaitos ir sąskaitos už jas, negali būti laikoma pakankama aplinkybe, pašalinančia atsakovų pareigą atsiskaityti už jiems teiktas paslaugas, nes atsakovai nevykdė CK numatytos pareigos bendradarbiauti ir nereikalavo iš ieškovo šių dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
Savo atsikirtimus į ieškinį atsakovai taip pat grindė aplinkybe, kad ieškovas išvis neturėjo teisės teikti komunalinių paslaugų. Teismas su šiuo argumentu nesutiko. Motyvavo, kad pats atsakovas pasirašė sutartį dėl paslaugų teikimo su Buivydiškių aukštesniąja žemės ūkio mokykla, nekvestionuodamas jos teisių teikti komunalines paslaugas bei prisiėmė pareigą už jas mokėti. Vėliau ši mokykla buvo prijungta prie ieškovo Vilniaus kolegijos ir tapo jos padaliniu. Ieškovas buvo įpareigotas vykdyti su atsakovu A. N. sudarytą Patarnavimų sutartį, o atsakovai turėjo už patarnavimus ieškovui mokėti. Atsakovų skola už komunalinius patarnavimus Buivydiškių aukštesniajai ŽŪM tapo skola ieškovui. Byloje yra įrodymai apie tai, kad ieškovas aktyviai stengėsi perduoti jam nebūdingų prievolių vykdymą Vilniaus rajono savivaldybei. Šilumos ūkis perduotas 2006-07-04. Tačiau byloje nėra jokių domenų apie tai, kad kartu perduotos teisės ir į susidariusias skolas už komunalines paslaugas. Atsakovai laikomi neįrodžiusiais, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į skolą ir nėra tinkamu ieškovu byloje.
III. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovai D. N. ir A. N. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-11-13 sprendimą. Priteisti iš ieškovo apeliantų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog tai paslaugų teikimo santykiai ir nesivadovavo CK 6.386 str. 1 d. nuostatomis, pagal kurias parduodamos energijos kokybė turi atitikti sutarties bei kokybės standartų, kitų energijos kokybę reglamentuojančių norminių dokumentų nustatytus reikalavimus. Pagal to paties straipsnio 2 d., jeigu energijos tiekimo įmonė pažeidžia energijos kokybės reikalavimus, tai abonentas turi teise atsisakyti už tokią energiją mokėti. Apeliantai pateikė įrodymus (Seimo kontrolieriaus 2004-06-08 pažymą), kuri patvirtina, kad ieškovo parduodama energija (vanduo) buvo netinkamos kokybės. Todėl teismo išvada, kad ieškovas teikė komunalines paslaugas ir tai nesuteikė apeliantams teisės atsisakyti už netinkamos kokybės energiją mokėti, yra nepagrįsta. Teismas neatsižvelgė į tai, jog Buivydiškių aukštesnioji žemės ūkio mokykla, o vėliau ir Vilniaus kolegija, perėmusi šios mokyklos įsipareigojimus nuo 2001-09-01, apskritai neturėjo teisės tiekti vandens bei šilumos energijos, neturėjo išduotos šilumos tiekimo licencijos, kurią įsigyti įpareigoja Šilumos ūkio įstatymo 28 str. nuostatos. Ieškovas teismui pateikė Vilniaus rajono savivaldybės tarybos nutarimus, kuriais nustatytos 1 kwh kainos, suderintos su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija. Tačiau apeliantai pažymi, kad ieškovas apskaičiuodamas skolos dydį ir mokėtiną sumą už šilumą taikė kainą, kuri buvo nustatyta už 1 kv.m. Ši kaina buvo nustatyta ieškovo vienašališkai, nesuderinta nei su Vilniaus rajono savivaldybės taryba, nei su Valstybine kainų ir energetikos komisija. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog nustatydamas atsakovams tarifą už suteiktą šilumos energiją laikėsi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytų metodikų. Kiekvieną mėnesį vienašališkai keisdamas mokėtinas kainas ieškovas pažeidė teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina, jog šilumos ir šilumos tinklų aptarnavimo kainos apskaičiuojant skolos dydį atsakovams, buvo nustatytos netinkamai, pažeidžiant atsakovų, kaip vartotojų, teises ir įstatymų saugomus interesus. Be to ieškovas, nepateikė teismui ir atsakovams jokių įrodymų, pagrindžiančių parduotos energijos kiekį. Todėl negalima teigti, kad ieškovas įrodė susidariusio skolos dydį. Kadangi apeliantai pripažintini vartotojais, tarp šalių susiformavusiems teisiniams santykiams turėjo būti taikomos CK 6.350-6.370 str. nuostatos, reglamentuojančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus. CK 6.188 str. 2 d. 12 p. numato, jog nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus, tai yra suteikia teisę pardavėjui ar paslaugų teikėjui prekių perdavimo ar paslaugų teikimo metu vienašališkai nustatyti jų kainas arba teisę vienašališkai padidinti kainą be vartotojo teisės atsisakyti sutarties, jeigu galutinė kaina yra didesnė už sutartyje nustatytąją. Ieškovas pripažino, jog kainos būdavo nustatomos vienašališkai ir teismui pateikė ieškovui pavaldžios katilinės viršininko bei komunalinio ūkio vedėjo pasirašytus dokumentus, kuriuose nustatyti įkainiai. Jie suderinti tik su ieškovu, todėl akivaizdu, jog kainos už tiekiamą energiją buvo nustatinėjamos vienašališkai. Teismas privalėjo į tai atsižvelgti ir pareikalauti pateikti įrodymus, jog kainos už apeliantams teikiamą energiją buvo protingos ir pagrįstos, tačiau to nepadarė. Todėl teismas neteisingai nusprendė, jog visa ieškovo reikalaujama suma yra protinga ir pagrįsta. Apeliantai, būdami turto savininkais, nuolat žodžiu kreipdavosi į paslaugas teikiančią katilinę, mokyklą, jos vadovus ir kitus atsakingus asmenis, prašydami pateikti sąskaitas už suteiktas paslaugas ir pagrįsti, kuo remiantis buvo nustatyti įkainiai. Kadangi bute nebuvo įrengti energijos apskaitos prietaisai, atsakovų nuomone ieškovas nepagrįstai piktnaudžiavo ir atsakovams nustatydavo protingumo ir sąžiningumo principų neatitinkančią kainą už netinkamos kokybės energiją ir paslaugas. Atsakovai, būdami rūpestingi, gindami savo interesus, nuolat reikalavo pateikti informaciją apie teikiamas paslaugas ir jų kokybę, žodžiu įspėjo ieškovo darbuotojus, jog nepateikus informacijos sustabdys savo įsipareigojimų vykdymą. Atsakovai, negavę jokios informacijos iš ieškovų pagrįstai atsisakė mokėti ieškovui, kol nebus pateikti įrodymai, pagrindžiantys skolos dydį.
Atsiliepimas
Ieškovas Vilniaus kolegija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009-11-13 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad aplinkybėmis, esą ieškovas apskaičiuodamas skolos dydį ir mokėtiną sumą už šilumą taikė kainą, kuri buvo nustatyta vienašališkai, nesuderinta nei su Vilniaus rajono savivaldybės taryba, nei su Valstybine kainų ir energetikos komisija, apeliantai vadovaujasi tik apeliaciniame skunde. Apeliantai neteisingai interpretuoja Seimo kontrolieriaus 2004-06-08 pažymą, teigdami, kad ji patvirtina, jog ieškovo parduodamas vanduo buvo netinkamos kokybės. Priešingai, minėtoje pažymoje yra nurodyta, kad geriamame vandenyje nebuvo nustatyta patogeninių mikroorganizmų ir toksinių medžiagų, galinčių kelti pavojų žmonių sveikatai, todėl ir nebuvo sustabdytas geriamojo vandens tiekimas gyventojams. Apeliantai tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu, tiek apeliaciniame skunde vadovaujasi vien formaliomis aplinkybėmis, kurios negali būti vertinamos kaip pakankamos, kad teismas netenkintų ieškinio ar tenkintų apeliacinį skundą. Apeliantai nurodo, kad nesant sąskaitų, nebuvo teikta ir paslaugų. Tačiau paslaugų suteikimo faktą rodo visa eilė kitų rašytinių įrodymų, tame tarpe atsakovų į bylą pateikta minėta Seimo kontrolieriaus pažyma, 2007-11-16 Buto pirkimo-pardavimo sutartis ir kt. Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad jie nuolat žodžiu kreipdavosi į paslaugas teikiančią katilinę, mokyklą, jos vadovus ir kitus atsakingus asmenis, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Tuo tarpu iš ieškovo pusės į bylą yra pateikti įrodymai, ne tik pagrindžiantys paslaugų įkainių apskaičiavimą, tame tarpe ir Vilniaus rajono savivaldybės valdybos sprendimai, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas Dėl centralizuotos šilumos kainų taikymo Vilniaus rajone, bet ir kreipimasis raštu į atsakovus dėl įsiskolinimo apmokėjimo. Be to, kaip sprendime akcentavo pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.384 str. 1 p., energijos sutartys, jeigu vartotojas yra fizinis asmuo, naudojantis energiją savo reikmėms, laikomos sudarytos nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Kaip jau minėta, vartotojas buvo sudaręs Komunalinių patarnavimų sutartį, todėl teigti, kad vartotojui neatsirado pareigos apmokėti skolą tuo pagrindu, jog vartotojas negavo sąskaitų, o Vilniaus kolegija negalėjo teikti paslaugų, nėra jokio teisinio pagrindo, kaip ir nėra pagrindo teigti, kad teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo CK skirsnio „Energijos pirkimo-pardavimo sutartys“ nuostatais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Skundas dalinai tenkintinas.
Ieškovo vienu iš reikalavimų byloje buvo prašymas priteisti iš atsakovų už patiektą karštą ir šaltą vandenį, ieškinyje nenurodant, kokios sumos būtent už šią paslaugą ieškovas prašo priteisti iš atsakovų. Iš patiekto prie ieškinio skolos paskaičiavimo lentelės nuorašo (b. l. 15-16) matyti, kad laikotarpyje nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2007 m. lapkričio mėn. ieškovas priskaičiavo mokėti atsakovams kiekvieną mėnesį po 22,05 Lt už šaltą vandenį, o atskiro mokesčio už karštą vandenį lentelėje nenurodė. Iš to darytina išvada, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovų 1565,55 Lt už patiektą šaltą vandenį. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, kokį sprendimą turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau iš nurodytų argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas prašo, jog ieškovo reikalavimai būtų atmesti.
Dalyje dėl skolos priteisimo už patiektą šaltą vandenį skundas tenkintinas dalinai, pripažinus, kad teismas, nustatęs, jog ieškovo tiekiamas vanduo atsakovams neatitiko kokybės reikalavimų, netaikė įstatymo, kurį turėjo taikyti ( LR CK 6.386 straipsnio 1 dalis), todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl aplinkybės, ar atsakovai turi apmokėti ieškovui už patiektą netinkamos kokybės vandenį. Byloje nustatyta, kad 2004-04-23 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje buvo gautas Š. R., gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundas dėl netinkamos geriamo vandens kokybės, kuris pasitvirtino, todėl darytina išvada, kad ieškovas ir į atsakovų butą tiekė netinkamos kokybės vandenį iki 2004-05 mėn., nes pakartotinai patikrinus geriamojo vandens kokybę, nebuvo nustatyti kokybės trūkumai, kurie rasti tiriant gyventojo skundą Vilniaus apskrities valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Kolegija daro išvadą, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja mokėti už tiektą šaltą vandenį laikotarpyje nuo 2002 m. sausio mėn. iki 2004 m. gegužės mėn., nes tiekė nekokybišką vandenį, todėl atsakovas įgijo teisę atsisakyti mokėti už tokią paslaugą. Kadangi atsakovas patiekė įrodymus dėl nekokybiško vandens tiekimo iki 2004 m. gegužės mėn., ieškovas turėjo pareigą įrodinėti, kad iki tam tikro laikotarpio vandens kokybė atitiko reikalavimus. Nesant tokių įrodymų, teismas priima atsakovo paaiškinimą dėl netinkamos kokybės vandens tiekimo nuo paslaugos teikimo pradžios iki pakartotinio vandens kokybės tyrimo ( nuo 2002m. sausio mėn. iki 2004 m. gegužės mėn. ). Už šį laikotarpį priskaičiuota skola atsakovams už šaltą vandenį 617,40 Lt, todėl šia suma mažintina iš atsakovų priteista suma, teismui netinkamai taikius materialinės teisės normas (LR CPK 330 str. ).
Kitoje dalyje skundas atmestinas.
Ta aplinkybė, kad ieškovas galimai neturėjo išduotos vandens ir šilumos tiekimo licenzijos, negali suteikti teisės atsakovams nemokėti už faktiškai gautą paslaugą. Atsakovai, gaudami paslaugą, nesiekė, kad ieškovas turėtų licenzijas, todėl vien paslaugas gavimas ir priėmimas sukelia pareigą apmokėti už gautą tinkamos kokybės paslaugą.
Atsakovui teigiant, kad ieškovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, nustatydamas tarifą už suteiktą šilumos energiją, ieškovas byloje pateikė Vilniaus rajono savivaldybės sprendimus (b.1.86-94), pagal kuriuos skaičiavo šilumos energijos kainas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas šilumos tiekimo kainas skaičiavo pagal nustatytus įkainius, o atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, kuo remiantis toks skaičiavimas buvo nepagrįstas, nenurodė, kad skaičiuojant buvo nesilaikoma nustatytų įkainių. Atsakovas, teigdamas, kad įkainiai buvo nustatyti netinkamai, turėjo pateikti argumentus ir skaičiavimus, kokie, jo nuomone, turėjo būti įkainiai. Nesant tokių įrodymų, teismas pagrįstai priėmė ieškovo pateiktus įrodymus ir skaičiavimus už suteiktą paslaugą kaip teisingus.
Tai, kad ieškovui už suteiktas paslaugas apmokėdavo kiti jas gaudavę butų savininkai, leidžia daryti išvadą, kad gyventojams buvo pranešama apie kainas, kurias jie turi mokėti. Sąskaitų bepateikimas būtų sąlyga, dėl kurios ieškovas neturi teisės reikalauti delspinigių, tačiau apmokėti už suteiktą paslaugą jas gavęs asmuo turi pagal tai, kiek paslaugų jam buvo suteikta.
Sumažinus priteistą sumą iki 11084,78 Lt, mažintina ir priteistų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai suma iki 166,27 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. sprendimą pakeisti.
Sumažinti priteistą iš atsakovų D. N. ir A. N. ieškovo – Vilniaus kolegijos naudai sumą iki 11084, 78 Lt.
Priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą valstybės naudai iš kiekvieno iš atsakovų sumažinti iki 166,27 Lt.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus kolegijos 18,46 Lt žyminio mokesčio išlaidų dalinį atlyginimą i atsakovui A. N.
Priteisti iš atsakovų D. N. ir A. N. po 5,50 Lt valstybės naudai pašto išlaidų, turėtų procesinių dokumentų išsiuntimui apeliacinės instancijos teisme, įpareigojant atsakovus sumokėti šią sumą ir kitų priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.