Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. H. (G. G. H.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. A. ir E. A. ieškinį atsakovui G. G. H. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo ir pagal atsakovo G. G. H. priešieškinį ieškovams R. A. ir E. A. dėl permokėto nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas G. G. H. pareiškė priešieškinį ieškovams, prašydamas pripažinti, kad 2006 m. kovo 16 d. nuomos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo R. A. kaltės, priteisti iš ieškovų solidariai 3372,80 Lt permokėtą sumą atsakovo naudai, įpareigoti ieškovus per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti visą atsakovo turtą, buvusį bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo sąskaita apmokant visas su turto iškeldinimu, saugojimu bei grąžinimu susijusias išlaidas, įskaitant vykdymo išlaidas, priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą pagal priešieškinį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2006 m. kovo 16 d. nuomos sutarties 1.2 punkte šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio – 550 Lt. Nuomos sutartyje nebuvo aptarta nuomos mokesčio keitimo tvarka, nebuvo nuomininko sutikimo leisti keisti nuomos mokestį vienašališkai nuomotojui. Šalys nebuvo sudarę jokių papildomų susitarimų dėl nuomos mokesčio keitimo, bet E. A. 2009 metų kovą nuomos mokestį nurodė 800 Lt. Ieškovai nepateikė atsakovui konkrečių paskaičiavimų, kaip atsirado įsiskolinimas. Didesnio nei sutartas nuomos mokesčio reikalavimas iš nuomininko laikytinas neteisėtu ir nesąžiningu elgesiu. Atsakovui iš ieškovų priteistina 3372,8 Lt suma CK 6.237 straipsnio 1 dalies pagrindu. Siekiant gauti tariamą skolą už nuomą, atsakovui buvo sudaromos kliūtys patekti į nuomojamą butą, kuriame buvo jo daiktai ir dokumentai, dėl ko atsakovas net kreipėsi į policiją. Ieškovas 2010 m. vasario 2 d., nurodydamas tiesos neatitinkantį pagrindą, kreipėsi į AB Rytų skirstomuosius tinklus, prašydamas nutraukti elektros tiekimą išnuomotam butui, tuo pažeisdamas sutartį ir atsakovo teises. Elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2010 m. vasario 4 d., dėl ko atsakovas negalėjo toliau gyventi ginčo bute, todėl išsikėlė. Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovo R. A. kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo G. G. H. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.

Byloje nustatyta, kad ieškovė E. A. ir atsakovas G. G. 2006 m. kovo 16 d. sudarė neterminuotą nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 75-77). Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti 550 Lt nuomos mokestį bei papildomus mokesčius už telefoną, elektrą, dujas, kabelinę arba satelitinę televiziją, vandenį ir kitas komunalines paslaugas pagal atitinkamo tiekėjo joms nustatytas kainas ir pateiktas sąskaitas (sutarties 1.3-1.4 p.). Ieškovai, remdamiesi CK 6.614 ir 6.611 straipsniais, ieškiniu prašė teismo nutraukti nuomos sutartį ir atsakovą iškeldinti iš nuomojamo buto (pastarojo reikalavimo bylos nagrinėjimo eigoje atsisakė) bei priteisti iš atsakovo 3787,62 Lt skolą, susidariusią nuo 2009 metų liepos mėnesio imtinai iki ieškinio teismui padavimo dienos (2010 m. kovo 8 d.). Ieškovai ieškinį grindė tuo, kad atsakovas nemoka nuomos ir papildomų mokesčių, pateikė teismui atsakovui adresuotus įspėjimus dėl nuomos sutarties nutraukimo, įmokų pagal atsiskaitymo knygelę kvitus. Pirmosios instancijos teismas šalių nuomos sutartį nutraukė ir priteisė 3787,62 Lt skolą bei procesines palūkanas, bylą dalyje dėl atsakovo iškeldinimo nutraukė, ieškovams atsisakius nuo šio reikalavimo. Teismas konstatavo, jog ieškovai pagrįstai ir teisėtai reikalauja nutraukti nuomos sutartį, kadangi atsakovas buvo laiku ir tinkamai įspėtas apie sutarties nutraukimą, jis geruoju neišsikėlė iš ginčo buto, nemokėjo ieškovams nuomos bei komunalinių mokesčių, todėl yra pagrindas nuomos sutartį nutraukti tiek CK 6.614 straipsnio, tiek ir CK 6.611 straipsnio pagrindu. Kadangi atsakovas netinkamai mokėjo nuomos mokestį nuo 2009 m liepos iki ieškinio pateikimo teismui dienos, teismas priteisė ieškovui R. A. ir prašomą 3787,62 Lt skolą. Be to teismas atmetė atsakovo priešieškinį, kuriuo atsakovas prašė nuomos sutartį nutraukti dėl ieškovo kaltės ir priteisti iš ieškovų 3372,80 Lt permokėtą nuomos mokestį bei įpareigoti ieškovus grąžinti atsakovui visą bute buvusį turtą, apmokant su turto saugojimu bei iškeldinimu susijusias išlaidas. Apeliantas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliacinės instancijos teismo prašo sprendimą panaikinti. Tačiau teisėjų kolegija ieškovo apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, kadangi jame nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo.

Atsakovas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė reikalavo iš atsakovo mokėti didesnį nei šalys sutarė nuomos sutartyje nuomos mokestį, todėl ir susidarė tariama atsakovo skola. Šias aplinkybes, apelianto įsitikinimu, patvirtina tai, kad abiejuose įspėjimuose dėl nuomos sutarties nutraukimo nurodyta atsakovo skola nesutampa su ieškovų ieškinyje prašoma priteisti iš atsakovo skola, taip pat tai įrodo ieškovės atsakovui 2009 m. gruodžio 21 d. siųstas elektroninis laiškas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė, vadovaudamasis vien subjektyviais ir vienašališkais ieškovų skolos paskaičiavimais. Nė viena iš ginčo šalių nepateikė mokėjimus patvirtinančių dokumentų, iš kurių objektyviai galima būtų nustatyti, kokio dydžio nuomos mokestį mokėjo nuomininkas ir kaip atsirado tariama skola, todėl įrodinėjimo našta nepagrįstai perkelta vien tik atsakovui.

Tačiau pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama. Taigi ieškovams nurodant, jog atsakovas nuo 2009 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2010 m. kovo mėn.) netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir nemokėjo ieškovams nuomos bei kitų sutartimi sulygtų mokesčių, priešingas aplinkybes, t.y. kad visus mokesčius sumokėjo ir ieškovams nėra skolingas, turi įrodyti atsakovas. Tuo tarpu atsakovas nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog pirmiau nurodytu laikotarpiu tinkamai vykdė 2006 m. kovo 16 d. nuomos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus kiekvieną mėnesį mokėti ieškovams nuomos bei kitus mokesčius (sutarties 1.3-1.4 p.) ir ieškovams nėra skolingas. Nors nuomos sutartyje ir neaptartas atsakovo prievolės mokėti mokesčius įvykdymo būdas, tačiau atsakovas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, kad ieškovams grynais, ar pavedimu sumokėjo nuomos ir kitus mokesčius už laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Savo teiginiais, kad ieškovė reikalavo iš atsakovo mokėti didesnį nuomos mokestį, nei buvo nustatytas nuomos sutartyje, atsakovas iš esmės ginčija tik nuomos mokesčio dydį, tačiau neneigia savo sutartimi prisiimtos prievolės mokėti nuomos mokestį ir mokėti jį tokį, koks yra nustatytas sutartyje (550 Lt per mėnesį), o apie prievolę mokėti papildomus mokesčius (už komunalines paslaugas ir kt.) apskritai nieko nekalba. Nuomos sutarties sąlyga dėl atsakovo prievolės kiekvieną mėnesį mokėti 550 Lt nuomos ir kitus mokesčius yra galiojanti, dėl jos ginčo byloje iš esmės ir nėra.

Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog atsakovas 2009 m. rugpjūčio 10 d. rašte savo parašu patvirtino, ir ieškovai su tuo sutinka, kad atsakovas su ieškovais yra atsiskaitęs iki 2009 m. liepos mėnesio. Ieškovai teismo prašė priteisti skolą už laikotarpį nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2010 m. kovo mėnesio. Nurodė, jog šiuo laikotarpiu atsakovas ieškovams turi sumokėti 4400 Lt buto nuompinigių ir 1187,62 Lt už komunalinius patarnavimus, iš viso 5587,62 Lt, tačiau sumokėjo tik 1800 Lt, todėl ieškovams liko skolingas 3787,62 Lt. Ieškovai pateikė 2009 m. rugpjūčio 10 d. raštą, 1800 Lt sumokėjimą patvirtinančius įrodymus bei įmokų pagal atsiskaitymo knygelę kvitus už aštuonis mėnesius (b.l. 7-26). Atsakovas, kaip jau minėta, įrodymų apie tai, kad pilnai atsiskaitė su ieškovais ir sumokėjo likusią skolą už nuomą bei komunalinius mokesčius, teismui nepateikė. Todėl pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė prievoles pagal nuomos sutartį, nemokėjo nuomos mokesčio ir liko skolingas ieškovams. Tiek įspėjimai atsakovui dėl nuomos sutarties nutraukimo, tiek ieškovės 2009 m. gruodžio 21 d. elektroninis laiškas atsakovui, neįrodo, jog ieškovė E. A. reikalavo mokėti didesnį nuomos mokestį nei buvo nustatytas nuomos sutartyje. Bylos duomenys tvirtina, kad šie įspėjimai dėl nuomos sutarties nutraukimo buvo rašomi skirtingu laikotarpiu – įspėjimas Nr.1 2009 m. rugpjūčio 7 d., o įspėjimas Nr.2 2010 m. vasario 2 d., dėl to skolos sumos juose nesutampa nei tarpusavyje, nei su ieškinyje nurodyta atsakovo skola ieškovams dėl objektyvių priežasčių. Įspėjime Nr.1 minimas 400 Lt dydžio nuomos mokestis, tačiau šis įspėjimas surašytas dar iki 2009 m. rugpjūčio 10 d. rašto, kuriuo buvo suvestas skolos balansas su atsakovu. Įspėjime Nr.2 apskirtai joks nuomos mokestis – nei didesnis, nei mažesnis, nei nustatytas nuomos sutartyje, neminimas. Ieškovės E. A. atsakovui 2009 m. gruodžio 21 d. siųstame elektroniniame laiške (b.l. 79) laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėnesio taip pat nenurodytas didesnis nei nustatytas nuomos sutartyje nuomos mokestis. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šie duomenys, priešingai nei teigia apeliantas, nepatvirtina, kad ieškovė reikalavo iš atsakovo mokėti didesnį nei sutartyje nustatytas nuomos mokestį. Tačiau net ir tuo atveju, jei ši aplinkybė byloje būtų įrodyta, tai nepaneigtų atsakovo prievolės mokėti nuomos sutartyje nustatytą nuomos mokestį.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi vien subjektyviais ir vienašališkais ieškovų skolos paskaičiavimais. Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovas, turėdamas pareigą įrodyti, kad tinkamai vykdė prievoles ieškovams pagal nuomos sutartį ir mokėjo nuomos bei papildomus mokesčius, kaip buvo sutarta sutartyje, įrodinėjo nuomos mokesčio permoka ir pateikė teismui tik savo paties laišką ieškovams (b.l. 122-130) su savo paties paskaičiavimais. Šie duomenys, kolegijos vertinimu, neįrodo, jog atsakovas yra atsiskaitęs su ieškovais, kadangi šiuose paskaičiavimuose nurodytos sumos nepagrįstos jų sumokėjimo faktą įrodančiais dokumentais. Be to šiame laiške nurodyti duomenys nesutampa su 2009 m. rugpjūčio 10 d. rašte, kuriuo buvo suvestas balansas tarp atsakovo mokėjimų ir įsiskolinimo, paties atsakovo nurodyta aplinkybe, kad iki 2009 m. liepos mėnesio su ieškovais yra atsiskaityta ir jokios skolos nėra.

Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas buvo tinkamai įspėtas apie nuomos sutarties nutraukimą, yra nepagrįsta, kadangi atsakovas nepamena, kad jam būtų įteikti įspėjimai, įspėjimai nebuvo išversti į vokiečių kalbą, be to po pirmojo įspėjimo tarp šalių vyko kalba dėl nuomos sutarties sąlygų tikslinimo, o ne dėl jos nutraukimo. Tačiau teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip neįrodytus. Civilinėje byloje esantys aktai apie atsakovo atsisakymą priimti įspėjimą dėl nuomos sutarties nutraukimo tvirtina, kad abu įspėjimai buvo išversti į vokiečių kalbą, įspėjimai atsakovui buvo įteikti, jis juos perskaitė, bet atsisakė pasirašyti dėl jų gavimo. Šiuos aktus pasirašė 72 GNSB pirmininkė, vyr. buhalterė bei advokatė D.Jaudegienė. Šios aplinkybės byloje nebuvo paneigtos, pagrindo aktuose nurodytomis aplinkybėmis netikėti teisėjų kolegija neturi. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas 2009 m. rugpjūčio 7 d. buvo tinkamai įspėtas apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą vėliausiai nuo 2010 m. vasario 7 d. bei pakartotinai įspėtas 2010 m. vasario 2 d.

Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos ir teisingos išvados, jog ieškovų reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo yra pagrįstas, kadangi atsakovas apie neterminuotos nuomos sutarties nutraukimą buvo įspėtas raštu prieš 6 mėnesius (CK 6.614 str. 1 d.), atsakovas nesilaikė nuomos sutarties sąlygų, nemokėjo buto nuompinigių ir mokesčių už komunalines paslaugas (CK 6.611 str.). Atsakovui nepateikus įrodymų, kad tinkamai įvykdė įsipareigojimus mokėti nuomos ir kitus mokesčius pagal nuomos sutartį, teismas pagrįstai ieškovui priteisė skolą iš atsakovo.

Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas priešieškinis. Kaip jau anksčiau minėta, atsakovas neįrodė, jog permokėjo nuomos mokestį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį reikalavimą atmetė kaip neįrodytą. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad šalių nuomos sutartis nutrūko dėl ieškovo kaltės, kadangi ieškovo R. A. iniciatyva į nuomojamą butą buvo nutrauktas elektros tiekimas, dėl ko buvo neįmanoma butu naudotis. Civilinės bylos duomenys tvirtina, jog liudytojos - 72 GNSB pirmininkė L. R. ir buhalterė V. S. nurodė, kad dėl atsakovo kaltės buvo užpiltas vandeniu butas Nr.19, esantis po nuomojamu butu, dėl ko į jas kreipėsi to buto gyventoja, kuri patyrė žalą; atsakovas nenorėjo įsileisti į butą ieškovo, kad šis apžiūrėtų nuomojamą butą, įsitikintų, iš kur bėga vanduo, vėliau bute buvo atjungta elektra, kuri buvo pasijungta nelegaliai. 2010 m. vasario 2 d. buvo surašytas susitarimo aktas, dalyvaujant ieškovui, atsakovui bei 72 GNSB pirmininkei L. R. ir buhalterei V. S., kuriuo buvo susitarta, jei reikia, pataisyti vandentiekio vamzdžius bei armatūrą ginčo bute, peržiūrėti inžinierinius tinklus, o atsakovo paprašyta užtikrinti priėjimą prie minėtų tinklų, tačiau atsakovas nurodė, kad neturi tam laiko ir susitarimo akto nepasirašė. Ieškovas siuntė paštu laišką atsakovui (b.l. 91, 92), kuriuo prašė leisti atlikti elektros ir vandentiekio tinklų patikros darbus, nurodė, kad elektra yra atjungta, siekiant išvengti elektros srovės nutekėjimo, nes skalbimo mašina buvo pajungta atsakovo neteisingai. Ši laiškas atsakovui įteiktas nebuvo. 2010 m. balandžio 7 d. buvo surašytas aktas dėl neteisėto prisijungimo prie bendro namo apšvietimo (b.l. 93), kuriuo konstatuota, kad atsakovas neteisėtai prisijungė prie namo bendro apšvietimo, bendrijos nariai reikalauja, kad buto savininkas R. A. per 5 dienas atsijungtų nuo bendro elektros įvado. Iš AB Lesto pranešimo (b.l.131) matyti, jog elektros energijos tiekimas bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas 2010 m. vasario 4 d., atnaujintas 2010 m. liepos 15 d., elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas R. A. prašymu (b.l. 132). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad elektros energijos tiekimo nutraukimą sąlygojo paties atsakovo veiksmai, kuriais jis pažeidė CK 6.200 straipsnio 2 dalyje numatytą šalių prievolę, vykdant sutartį, bendradarbiauti ir kooperuotis. Neįleisdamas ieškovo R. A. į butą, atsakovas pažeidė jo teisę tikrinti, ar atsakovas tinkamai naudojasi išsinuomotu butu (CK 6.489 str. 5 d.). Nurodyta aplinkybė paneigia atsakovo teiginį, kad išjungus elektros tiekimą, išsinuomotas butas tapo netinkamas naudoti pagal paskirtį. Todėl atsakovo reikalavimas pripažinti, kad nuomos sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šio reikalavimo tenkinti.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovus per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti visą atsakovo turtą, buvusį bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savo sąskaita apmokant visas su turto iškeldinimu, saugojimu bei grąžinimu susijusias išlaidas, įskaitant vykdymo išlaidas, kadangi atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie minėtą turtą, jo buvimo vietą, išlaidų sumas ir pan., todėl šis atsakovo reikalavimas yra nekonkretus ir nepagrįstas bei neįrodytas (CPK 178 str.). Be to jis gali būti išspręstas ne ginčo tvarka. Duomenų, kad atsakovas kreipėsi šiuo klausimu į ieškovus, į bylą nepateikta.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.