Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-03-03 · Civilinė byla Nr. 2S-183-440/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-03
Bylos Nr.
2S-183-440/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-01527-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Valantienė
Suinteresuotas asmuo
N. Š.
Pareiškėjas
J. S.
Skolininkas
J. Š.
Kategorijos
  • 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-183-440/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01527-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 75.6.2; 75.8; 121.14; 122.4 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. Š. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-695-632/2014 pagal pareiškėjos J. S. prašymą skolininkui J. Š., suinteresuotiems asmenims N. Š., antstolei R. A. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja J. S. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su prašymu nustatyti, kad skolininkui J. Š. priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine N. Š., o idealiąją dalį atitinkanti realioji dalis sudaro 1/2 suinteresuoto asmens N. Š. mėnesinio darbo užmokesčio, pripažįstant suinteresuotam asmeniui N. Š. nuosavybės teisę į likusią dalį jos darbo užmokesčio. Nurodė, kad 2014-07-29 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0037/11/00262 antstolė R. A. pateikė jai siūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko J. Š. turto dalies, esančios bendra nuosavybe su kitais asmenimis – sutuoktine N. Š. – nustatymo. Pažymėjo, kad skolininkas registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti 19870,59 Lt išlaikymo skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą, neturi, pajamų negauna, todėl iš asmeninio J. Š. turto skolos išieškoti nėra galimybės, tuo tarpu skolininko sutuoktinė dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pajamas, kurios pagal įstatymą yra bendroji jungtinė nuosavybė ir kurių dalis priklauso skolininkui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2014-10-15 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino -nustatė, kad skolininkui J. Š. priklauso 1/2 pajamų, kurias kaip darbo pajamas, gauna jo sutuoktinė N. Š.. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad antstolės R. A. kontoroje yra vykdomas išieškojimas J. S. naudai pagal 2006-11-08 Šiaulių miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą civilinėje byloje Nr. 2-9-1187/98 (skolininkas J. Š.). Antstolės R. A. patvarkymu pasiūlyta išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, kadangi skolininkas J. Š. registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti 19870,59 Lt išlaikymo skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimą, neturi, tuo tarpu skolininko sutuoktinė N. Š. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna pajamas. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 3.87 straipsnio, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, teismas sprendė, kad turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalintas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu bei, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės, intelektinės veiklos. Atsižvelgęs į minėtas įstatymo nuostatas, į tai, kad sandoris, kurio pagrindu atsirado prievolė grąžinti skolą, buvo sudarytas šeimos interesais, teismas pripažino, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas, nustatant, kad J. Š. priklauso 1/2 jo sutuoktinės N. Š. gaunamų pajamų.

III. Atskirojo skundo esmė

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo N. Š. nurodė, kad su 2014-10-15 nutartimi nesutinka ir prašo teismo, kol J. Š. yra nedirbantis, leisti jam daryti įnašus po 800,00 Lt kas mėnesį, neatskaitant iš jos darbo pajamų. Nurodė, kad jos sutuoktinis šiuo metu laikinai nedirba, 2013-07-12 jam buvo endoprotezuotas kairysis klubo sąnarys. Šešis mėnesius buvo nedarbingas ir vėliau atleistas iš darbo. Iki tol skolos išieškojimas buvo vykdomas per antstolės R. A. kontorą. 2014 m. rugpjūčio mėnesį J. Š. norėjo atidaryti dukroms asmenines sąskaitas ir visą įsiskolinimą padengti iškart, tačiau išieškotoja J. S. neleido. Nuo 2014-08-11 buvo daromi įnašai įsiskolinimui dengti: 2014-08-11 – 950,00 Lt, 2014-09-04 – 800,00 Lt, 2014-10-03 – 800,00 Lt.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0037-11-00262 dėl 19870,59 Lt išlaikymo skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko J. Š. išieškotojos J. S. naudai pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-11-08 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-9-1187/98. Antstolė R. A. nustačiusi, kad J. Š. registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, pajamų negauna, iš jo asmeninio turto skolų išieškoti nėra galimybės, patikrino ir nustatė, jog skolininko sutuoktinė N. Š. gauna pajamas (dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolė pasiūlė išieškotojai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (4 b.l.). 2014-10-15 skundžiama nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismas remdamasis LR CK 3.87 straipsnio, 3.117 straipsnio 1 dalies ir 3.88 straipsnio 1 dalies5 punkto nuostatomis, išieškotojos prašymą tenkino ir nustatė, jog skolininkui J. Š. priklauso 1/2 pajamų, kurias, kaip darbo pajamas, gauna jo sutuoktinė N. Š..

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis bei sprendžia, kad konkrečiu atveju apeliantė nepateikė jokių teisiškai reikšmingų argumentų, kuriuos įvertinus skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis galėtų būti pripažinta nepagrįsta ir neteisėta.

Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CPK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, t. y. bendrąja sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Tuo atveju, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje LR CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. LR CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (LR CPK 667 straipsnio 3 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (LR CPK 667 straipsnio 4 dalis), nes dalys turi būti nustatytos taip, kad būtų įmanoma išieškoti, kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. LR CK 4.80 straipsnio 3 dalis, taip pat nustato, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko dalį, kad būtų galima išieškoti. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad už asmeninę sutuoktinio prievolę, kuri nėra vykdoma iš bendro abiejų sutuoktinių turto, skolininkas atsako savo asmeniniu turtu ir turima turto dalimi bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Todėl išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (LR CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantė nepateikė jokių įrodymų, pagrįstų argumentų, patvirtinančių, jog apeliantės gaunamos pajamos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taip pat apeliantė nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą išvadai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas bei nepagrįstai nustatė skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi skolininko sutuoktinės gaunamos pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (kaip minėta, priešingų duomenų apeliantė teismui nepateikė), pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pripažinti 1/2 šių pajamų skolininko nuosavybe ir leisti nukreipti išieškojimą į šias pajamas. Duomenų, kad skolininkas yra pilnai padengęs įsiskolinimą, byloje nėra pateikta

Dėl apeliantės pateikto prašymo leisti jos sutuoktiniui išlaikymo skolą mokėti dalimis po 800,00 Lt per mėnesį, neatskaitant iš jos darbo užmokesčio, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks prašymas turėtų būti teikiamas skolos išieškojimą vykdančiam antstoliui bei sprendžiamas vykdymo procese, atsižvelgiant tiek į išieškotojos, tiek į skolininko ir jo sutuoktinės interesus. Paminėtina, kad LR CPK 625 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti. Vadovaujantis LR CPK 643 straipsniu, skolininkas turi teise vykdymo procese reikšti prašymus, sudaryti taikos sutartis. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad konkrečiu atveju su prašymu dėl išlaikymo skolos mokėjimo dalimis, skolininkas bei jo sutuoktinė turi teisę kreiptis į antstolių kontorą, nurodydami visas šio prašymo tenkinimui reikšmingas aplinkybes (pateikti duomenis apie skolininko sveikatos būklę, atliktus mokėjimais bei kita).

Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė