- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- I-3790-596/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02339-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus
- Atsakovas
- R. R.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Ryčio Krasausko ir Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus prašymą atsakovei R. R. dėl permokos grąžinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrius (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovės R. R. 226,42 Eur išmokėtą socialinės pašalpos permoką.
Nurodo, jog Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 89144 atsakovei paskyrė socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. po 1 243,32 Lt (360,09 Eur) per mėnesį. Socialinių išmokų skyrius 2012 m. spalio 11 d. pranešimu Nr. 109025 „Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ informavo atsakovę apie paskirtą socialinę pašalpą ir apie piniginės socialinės paramos gaunančio asmens pareigą per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba jos dydžiui.
Paaiškina, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Fondo valdyba) 2013 m. kovo 13 d. duomenimis, nustatė, kad atsakovės vyras A. B. nuo 2012 m. spalio 11 d. dirba, o atsakovė Socialinių išmokų skyriaus per mėnesį apie šias naujai paaiškėjusias aplinkybes pareiškėjo neinformavo. Todėl Socialinių išmokų skyrius 2013 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 17-38/304 „Dėl permokos nustatymo“ atsakovei nustatė 1 372,80 Lt (397,59 Eur) permoką už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. Socialinių išmokų skyrius 2013 m. balandžio 2 d. raštu Nr. A740-2414-(2.11.4.1-SR7) „Dėl neteisėtai teiktos piniginės socialinės paramos nustatymo ir išskaičiavimo“ informavo atsakovę apie nustatytą socialinės pašalpos permoką ir tai, jog neteisėtai gauta 397,59 Eur suma nuo 2013 m. sausio 1 d. bus išskaičiuojama po 20 procentų per mėnesį iš atsakovei mokėtinos socialinės pašalpos. Pasibaigus socialinės pašalpos mokėjimui, iš atsakovės liko neišskaičiuota 781,76 Lt (226,42 Eur) dydžio socialinės pašalpos suma, todėl Socialinių išmokų skyrius 2014 m. sausio 15 d. raštu Nr. A740-282/14-(2.11.4.1-SR7) „Dėl permokėtos socialinės pašalpos sumos grąžinimo“ informavo atsakovę apie likusią neišskaičiuotą sumą.
Pažymi, jog apie likusią negrąžintą 226,42 Eur dydžio socialinės pašalpos permokos sumą, jos grąžinimo būdus, terminą bei negrąžinimo teisines pasekmes atsakovė pakartotinai buvo informuota Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. A740-2398/18-(2.11.4.1-SR7) „Dėl socialinės pašalpos permokos grąžinimo“.
Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė (b. l. 22–24).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl 226,42 Eur išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos priteisimo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (redakcija, galiojanti nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. kovo 1 d., toliau – ir Įstatymas), kurio 6 straipsnyje įtvirtinta, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Kreipdamasis dėl piniginės socialinės paramos, asmuo pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos formos prašymą-paraišką ir jos priedus ir prašyme-paraiškoje nurodo piniginės socialinės paramos skyrimui ir apskaičiavimui būtinus duomenis apie: 1) save ir bendrai gyvenančius asmenis; 2) veiklos pobūdį; 3) turimą turtą ir šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 6–11 punktuose ir 2 dalyje nurodyto turto vertę; 4) gaunamas pajamas; 5) kitą piniginei socialinei paramai gauti būtiną informaciją (Įstatymo 20 str. 2 d.). Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas įtvirtina pareigą piniginę socialinę paramą gaunančiam nepasiturinčiam gyventojui per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui.
Nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis (Įstatymo 26 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu, iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.
Iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad gyventojams, gaunantiems piniginę socialinę paramą, yra nustatyta pareiga pranešti būtent apie tokias pasikeitusias aplinkybes, kurios turi įtakos pačios teisės į piniginę socialinę paramą turėjimui arba tokios paramos dydžiui, t. y. susijusias su turimo turto verte, pajamomis, Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų atitikimu, o šios pareigos neįvykdžius, gali būti taikomos, be kita ko, Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos.
Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, jog atsakovė 2012 m. spalio 9 d. pateikė prašymą–paraišką Socialinių išmokų skyriui dėl socialinės pašalpos gavimo nuo 2012 m. spalio 1 d. (b. l. 6–7).
Socialinių išmokų skyrius 2012 m. spalio 11 d. sprendimu Nr. 89144 atsakovei skyrė socialinę pašalpą mokėti laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. po 1 243,32 Lt per mėnesį (b. l. 8). Apie paskirtą socialinę pašalpą ir, be kita ko, apie piniginės socialinės paramos gaunančio asmens pareigą per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba jos dydžiui, atsakovė buvo informuota Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. spalio 11 d. pranešimu ,,Dėl socialinės pašalpos skyrimo“ Nr. 109025 (b. l. 9).
Pareiškėjas, remdamasis Fondo valdybos duomenis, kad atsakovės vyras A. B. nuo 2012 m. spalio 11 d. dirba (b. l. 10), 2013 m. kovo 20 d. sprendimu ,,Dėl permokos nustatymo“ Nr. 17-38/304 atsakovei nustatė 1 372,80 Lt permoką už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. (b. l. 11). Socialinių išmokų skyrius 2013 m. balandžio 2 d. raštu ,,Dėl neteisėtai gautos piniginės socialinės paramos nustatymo ir išskaičiavimo“ Nr. A740-2414/14-(2.11.4.1-SR7) informavo atsakovę apie jai neteisėtai išmokėtą 1 372,80 Lt sumą, nurodydamas, kad ši suma, vadovaujantis Įstatymo 26 straipsniu, nuo 2013 m. sausio 1 d. išskaičiuojama po 20 procentų per mėnesį iš atsakovei mokėtinos socialinės pašalpos sumos (b. l. 12–13).
Socialinių išmokų skyrius 2014 m. sausio 15 d. raštu „Dėl permokėtos socialinės pašalpos sumos grąžinimo“ Nr. A740-282/14-(2.11.4.1-SR7) informavo atsakovę, kad pasibaigus socialinės pašalpos mokėjimui liko neišskaičiuota laikotarpiu nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. išmokėta 781,76 Lt suma, kurią paprašė per 30 kalendorinių dienų nuo šio rašto gavimo dienos grąžinti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos banko sąskaitą. Taip pat informavo atsakovę, kad neteisėtai gautą sumą galima grąžinti visą arba dalimis, pageidavimą dėl permokėtos sumos grąžinimo būdo pateikiant pareiškėjui (b. l. 14).
Socialinių išmokų skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. raštu Nr. A740-2398/18-(2.11.4.1-SR7) „Dėl socialinės pašalpos permokos grąžinimo“ atsakovė pakartotinai informuota apie likusią neišskaitytą 781,76 Lt (226,42 Eur) socialinės pašalpos permokos sumą, jos grąžinimo būdus, terminą bei jos negrąžinimo teisines pasekmes (b. l. 15).
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, kurios šioje byloje nėra kvestionuojamos, t. y. kad atsakovei neinformavus pareiškėjo apie tai, kad jos vyras nuo 2012 m. spalio 11 d. dirba, t. y. nuo 2012 m. spalio 11 d. pasikeitė aplinkybės, turinčios esminę įtaką teisei į piniginę socialinę paramą arba jos dydžiui, pareiškėjas jai išmokėjo 1 372,80 Lt socialinės pašalpos sumą už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d., daro išvadą, jog už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. yra susidariusi 1 372,80 Lt (397,59 Eur) socialinės pašalpos permoka. Įvertinus tai, kad socialinės pašalpos permoka susidarė dėl atsakovės kaltės, t. y. jai neįvykdžius Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte nustatytos pareigos pranešti apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba jos dydžiui, kad jos vyras nuo 2012 m. spalio 11 d. pradėjo dirbti, konstatuotina, kad pareiškėjas įgijo teisę reikalauti iš atsakovės (kalto asmens) priteisti neteisėtai jos gautą piniginę socialinę paramą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė socialinės pašalpos permoką būtų sumokėjusi.
Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 226,42 Eur socialinės pašalpos permokos likutis susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos nevykdymo, bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 226,42 Eur sumos, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai iš R. R. priteistina 226,42 Eur socialinės pašalpos permoka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus prašymą tenkinti.
Priteisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (j. a. k. 188710061) iš atsakovės R. R. (a. k(duomenys neskelbtini) 226,42 Eur (dviejų šimtų dvidešimt šešių eurų keturiasdešimt dviejų centų) socialinės pašalpos permoką.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.