- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Bylos Nr.
- 1-433-441/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Joana Dumbliauskaitė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. P., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, be pastovios gyvenamosios vietos, teistas:
1977-12-14 Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;1980-09-22 Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 16 str., 151 str. 3 d. laisvės atėmimu 5 m.;1985-08-20 Šiaulių rajono teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 147 str. 3 d., 212 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 m. su turto konfiskavimu;1993-11-30 Šiaulių miesto teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 146 str. 2 d., 147 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 m., Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 26 str. 2 d. pagrindu pripažintas ypatingai pavojingu recidyvistu;1999-09-28 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 112 str. 2 d., 272 str. 3 d. laisvės atėmimu 7 m. su viso turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 26 str., pripažintas ypatingai pavojingu recidyvistu; 1999-12-01 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis panaikintas ir byla perduota tirti iš naujo; 2000-06-05 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 112 str. 2 d. nuteistas laisvės atėmimu 3 m., pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 272 str. 3 d. išteisintas; pritaikius Lietuvos Respublikos 2000-04-11 įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 1 d. 1 p. bausmė sumažinta 1/3, t.y. 1 m., galutinė bausmė – 2 m. laisvės atėmimo;2002-03-22 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 105 str. 11 p. laisvės atėmimu 12 m.; remiantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 43 str. 1, 3 d. prijungta neatlikta bausmė (2 mėn.) pagal 2000-06-05 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį, galutinė bausmė – 12 m. 2 mėn. laisvės atėmimo; 2002-05-29 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 43 str. pagrindu prijungta 2 mėn. laisvės atėmimo; galutinė bausmė – 12 m. laisvės atėmimo; 2003-07-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir paskirta 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; bausmę atliko 2009-12-29, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. P. 2010-03-09 apie 23 val. 30 min. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, trenkė vieną kartą ranka nukentėjusiajam A. R. į veidą, peiliu perrėžė jo kairį skuostą ir vieną kartą dūrė peiliu A. R. į pilvo sritį, padarė kiauryminę durtinę - pjautinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su kepenų kairės skilties sužalojimu - sunkų sveikatos sutrikdymą.
R. P. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad iš karto po Naujųjų metų susipažino su L. J. ir pradėjo kartu gyventi. 2010 m. sausio mėnesį, tikslios dienos nepamena, su L. J. atėjo pas O., pavardės nežino, buto numerio nežino, ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ten susipažino su jos sugyventiniu A., pavardę sužinojo perskaitęs įtarimą - R.. 2010 m. vasario pabaigoje su L. atėjo pas O. tuo metu A. R. nebuvo. L. pradėjo pyktis su buto, kurį nuomojosi (duomenys neskelbtini), šeimininkais, apsigyveno pas O. Po to vėl pasirodė A., O. su A. gyveno viename buto kambaryje, o jis su L. kitame. Iki pat įvykio dienos viskas buvo gerai, su A. sutarė. Visi buvo pasiskirstę pareigomis, tvarkėsi bendrai. Kol gyveno kartu, O. vis primindavo A., kad ji nelabai nori su juo gyventi, kad A. apkalbėjo L. dėl vagystės ir yra ją smaugęs. Jis pats stengėsi nekreipti dėmesio į tas kalbas, nes ankščiau L. nepažino. 2010-03-08 apie 11.00-12.00 val. O.atsikėlė, pasišaukė A. ir pasakė, kad nebenori su A. gyventi ir pasiūlė išeiti, tą pačią dieną A. paliko O. butą. 2010-03-09 buvo O. gimtadienis, su L. išėjo į turgų pirkti O. gėlių, šampano. Apie 15.00 val., eidami link Saulės miesto, sutiko seną draugą, jo anketinių duomenų nežino, kartu kalėjo. Šiam reikėjo patekti į Sodo gatvę, jam pasakė, kad galės parodyti ir apie 18.00 val. kartu grįžo pas O. į butą, ją pasveikino, įteikė gėlės, šampaną, deginę. Draugas kartu negėrė, palikę moteris abu išėjo, nes norėjo parodyti, kur yra Sodo gatvė. Ėjo pėsčiomis, kai grįžo pas O., buvo jau tamsus laikas. Bute pas O. neberado L., O. pasakė, kad nesulaukusios jo su L. išgėrė šampaną. Pasiėmė degtinės butelį ir išėjo pas kaimynus ieškoti L. O. buto nenurodė, tik pasakė, kaip nueiti. Ten jam pasakė, kad L. nėra. Grįždamas, laiptinėje pirmame aukšte pamatė gulintį A. Jo paklausė, gal matė L., jis atsakė, kad matė su buteliu degtinės, pavaišino jį, gėrė ant laiptų ir parodė buto duris, kur ji užėjo. Pagalvojęs, kad L. gali gerti su A. ant laiptų, įsiuto. Padaužė duris, kurias nurodė A., atidarė pagyvenęs vyriškis, jo paklausė, ar yra L., atsakė, kad ne. Grįžo į butą pas O. Ji pasakė, kad L. grįžo, prašė nepykti. Paklausė, kur ji buvo, kodėl be jo išgėrė degtinę, atsakė, kad laukė, bet nesulaukė. Supykęs pasakė, kad, jeigu ji viena geria laiptinėje su A. iš kakliuko, tai ir jis dabar eina gerti. Turėjo nusipirkęs du butelius degtinės. Išėjęs į laiptinę pamatė, kad A. nebėra. Atsisukęs pamatė ateinančią ir L.. Tada vėl pabeldė į tas duris, kurias buvo nurodęs A., šis ir atidarė. Įėjo į butą, A. uždarinėjo duris, o L. durys užsidarė palei veidą. L. supyko ant A., tarp jų kilo žodinis konfliktas, ji pyko, kad A. pas svetimą žmogų uždarinėja duris, nebūdamas buto šeimininku. A. atrodė apsvaigęs. Įėjęs į kambarį jis pastatė du butelius ant stalo ir pasakė, kad vaišina. Šeimininką matė pirmą kartą, jis sutiko išgerti. L. su A. toliau ginčijosi, tačiau taip pat gėrė alkoholį. Pradėjus gerti antrą butelį, L. toliau konfliktavo su A. Tuo metu visi jau buvo girti. Tarp L. ir A. kilo grubus ginčas, A. L.daug kartų įžeidinėjo, laikė sugniaužęs kumščius, bet jai nesudavė. Supykęs jis pats pašoko nuo kėdės, priėjo prie A. ir delnu trenkė į veidą, pasakydamas, kad skaitytųsi su žodžiais ir neįžeidinėtų L.. A. atsistojo ir pasakė, kad nedovanos ir bus blogai, bus lavonas. Buvo girdėjęs, kad A. gali padaryti bet ką. Ant stalo kambaryje buvo peilis, paėmė jį už geležtės, kad liktų mažas peilio galiukas, priėjo prie A. ir peilio smaigaliu perrėžė A. skruostą. Perrėžęs skruostą, norėjo dar peiliu pagąsdinti ir pridėjo jį A. prie pilvo. A. stojosi ir peilis įsmigo jam į pilvą, nors to net nepajuto, pats nesmūgiavo. Peilį laikė paėmęs už geležtės ir A. taip sužaloti nenorėjo. A. jam įvykio metu smūgių nesudavė, abu stovėjo vienas prieš kitą, A. laikė sugniaužęs kumščius ir grasino, kad bus blogai. Kadangi jis kalėjęs, tai ir suprato, kad gali būti blogai. Tai įvyko vakare, tikslaus laiko nežino, bute buvo apšvietimas, degė lempa, kitų asmenų tuo metu nebuvo. Ar buvo kas užėjęs į butą iš pašalinių, nežino, buvo labai supykęs, įsiaudrinęs ir nepastebėjo, ką daro kiti. A. sužalojo gindamas L.ir bijodamas, kad ją gali sužaloti, kažkodėl manė, kad A. gali turėti kišenėje peilį ir manė, kad jis gali subadyti. Iš karto po dūrio sukosi prie L. ir jai pasakė „o gal tu ir gėrei su juo laiptinėje“, nesusitvardęs peilio galiuku vos perrėžė L.i skruostą. Kur padėjo peilį po dūrio, nebepamena. Po to pamatė, kad A. susigriebęs už pilvo, kruvinas, paprašė L. iškviesti greitąją. Kas vyko toliau, nelabai prisimena, nes buvo susinervinęs, suprato, kad vėl gresia kalėjimas. Kai A. pagrasino, jis suprato, kad iš šio buto nebeišeis. Savo kaltę pilnai pripažįsta.
R. P. savo kaltę buvo pilnai pripažinęs ir ikiteisminio tyrimo metu, ką patvirtina jo apklausų protokolai bei 2010-03-19 įtariamojo R. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis nurodė vietą ir įvykio aplinkybes, kur ir kaip įvykdė nusikalstamą veiką.
Nukentėjęs A. R. ikiteisminio tyrimo teisėjui papasakojo, kad paskutiniu metu gyveno (duomenys neskelbtini) pas savo sugyventinę O. B.. Dieną iki įvykio su ja susipyko ir išėjo iš namų. Paskutiniu metu, apie dvi savaites, pas O. gyveno jos draugė L. su savo draugu R. P.. Jį ankščiau pažinojo tik iš matymo, nes kažkuriuo momentu teko kartu kalėti, tačiau nebendravo ir draugais nebuvo. Su L. susipažino gyvendamas pas O., o su R. P. geriau susipažino, kai L. jį atsivedė pas O. Kol visi keturi gyveno 30 bute, visų santykiai buvo geri, nesutarimų nebuvo. 2010-03-09 vakare laiptinėje sutiko du nepažįstamus vyriškius, su jais kažką kalbėjo, lygtai konfliktavo, dėl girtumo nelabai prisimena įvykio aplinkybes. Tą dieną vartojo alkoholį ir vakare buvo girtas. Prisimena, kad ėjo pas L. B., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) antroje laiptinėje, pirmame aukšte, durys tiesiai. L. B. sutiko prie jo namų durų. Pats turėjo alkoholio, L. B. taip pat buvo išgėręs, pasiūlė kartu išgerti. Iš pradžių buvo dviese, po to nelabai ką pamena, nes buvo girtas. Kai 2010-03-15 grįžo iš ligoninės, L. B. papasakojo, kad jį sužalojo R. P.. Klausė, kaip šis atsirado pas jį namuose, L. B. atsakė, kad pats nežino. L. B. pasakė, kad su R. P. kilo kažkoks konfliktas ir jo metu R. P. paėmė ant stalo gulėjusį L. B. peilį ir dūrė į pilvą. Sakė, kad dar bute buvo ir L. Kaip L. su R. P. atsirado pas L. B. bute, koks konfliktas kilo su R. P., ką jis padarė, kaip sužalojo, dėl girtumo nieko neprisimena. Atsipeikėjo ligoninėje, apie įvykio aplinkybes žino iš L. B. ir O. B.. Kol gulėjo ligoninėje, manė, kad jį sužalojo laiptinėje prieš tai sutikti du nepažįstami asmenys.
2010-03-10 įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta vieta (duomenys neskelbtini), kur buvo padarytas nusikaltimas.
Specialisto išvadoje Nr. G 329/10(04) nurodyta, kad įvykio metu A. R. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kiauryminės durtinės pjautinės pilvaplėvės ertmės žaizdos su kepenų kairės skilties sužalojimu.
2010-03-16 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kaip liudytojas L. B. atpažįsta peilį, pažymėtą Nr. 3, kuris 2009-03-09 buvo jo namuose (duomenys neskelbtini) ant stalo, kilus konfliktui tarp A. R. ir R. P..
2010-03-17 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad įtariamasis R. P. atpažįsta peilį, pažymėtą Nr. 2, kuriuo perrėžė skruostą nukentėjusiajam A. R. ir vieną kartą įdūrė jam į pilvo sritį.
Visuma surinktų įrodymų patvirtina, kad R. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d.
R. P. peiliu sužalojo A. R., ne tik perpjaudamas jam kairį skuostą, bet ir įdūrdamas į pilvo sritį, taip padarydamas kiauryminę durtinę - pjautinę pilvaplėvės ertmės žaizdą su kepenų kairės skilties sužalojimu - sunkų sveikatos sutrikdymą. Nei kaltinamasis, nei nukentėjęs sužalojimo aplinkybių pilnai neprisimena. Nors kaltinamasis ir neigia smūgiavęs į pilvą, tačiau jis laikė peilį prispaudęs prie nukentėjusiojo ir šiam toje vietoje buvo padaryta žaizda. Bylos medžiaga nepatvirtina kaltinamojo versijos, kad nukentėjęs besistodamas būtų pats persidūręs pilvą ir taip susižalojęs.
Teismas, skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, įvertina tai, kad padarytas smurtinis sunkus tyčinis nusikaltimas, paties kaltinamojo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
R. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis yra tai, kad pilnai prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi, be to, ėmėsi priemonių suteikti nukentėjusiajam skubią pagalbą; atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (2,32 promilės).
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikaltimas padarytas iš dalies ir dėl galimai neteisėtų paties nukentėjusiojo veiksmų.
R. P. teistas, bausmę atlikęs 2009-12-29, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, yra psichiatrijos ligoninės pacientų registre dėl nestabilaus tipo asmenybės sutrikimo, teismo psichiatrinė ekspertizė nereikalinga, savo vardu įregistruoto nekilnojamo turto neturi.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 27 str. nuostatomis, R. P. laikomas pavojingu recidyvistu, kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 56 str., už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. Kitokia bausmė pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik šio kodekso 62 straipsnyje numatytais pagrindais.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes (savo noru pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, o visiškai ar iš dalies atlyginti arba pašalinti padarytą turtinę žalą neturėjo objektyvios galimybės dėl turtinės padėties bei suėmimo), bausmė R. P. gali būti mažesnė nei vidurkis (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 62 str. 1 d.).
Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį dėl 2223,45 Lt, sumokėtų už A. R. gydymą, priteisimo.
Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115 str. nurodyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.246 str. nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
6.248 str. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas.
Žalą Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas skiria į turtinę ir neturtinę.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.251 str. nurodyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.
Dėl kaltų R. P. veiksmų Valstybinė ligonių kasa prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos patyrė žalą.
Motyvuojamoji dalis
Pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-308 str., teismas
nusprendžia:
R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. ir nubausti laisvės atėmimu penkiems metams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžia laikyti nuosprendžio paskelbimo dieną – 2010-06-10.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 65, 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2010-03-10 iki 2010-06-10 laiką.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Patenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį ir priteisti jai iš R. P. 2223,45 Lt už A. R. gydymą.
Daiktinius įrodymus: įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), rastą ir paimtą peilį nuosprendžiui įsiteisėjus gražinti L. B., kruviną medžiagos gabalą, įtariamojo R. P. ir nukentėjusiojo A. R. kraujo pavyzdžius sunaikinti kaip beverčius.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.