- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-26
- Bylos Nr.
- ATP-395-531/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00073-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Kategorijos
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm. byla Nr. ATP-395-531/2016Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00073-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.26.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2016 m. liepos 26 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinį teisės pažeidimų protokolą surašiusios institucijos – Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Utenos rajono agentūros (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimo, V. N., a.k. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu V. N. nubaustas pagal LR administracinės teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 51¹⁴ str. 2 d., taikant ATPK 30¹ str. 30 Eur dydžio bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini) k., Utenos sen., Utenos r. sav., V. N. nuosavybės teisės priklausančiuose žemės sklypuose, kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. gruodžio 1 d. neįvykdė jam 2015 m. rugsėjo 30 d. pakartotiniame privalomajame nurodyme Nr. (11-KE)-60 nustatytų reikalavimų, t.y. iki 2015 m. gruodžio 1 d. iš V. N. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo surinkti ir sutvarkyti juodąjį ir spalvotąjį metalą, nenaudojamą buitinę techniką, nenaudojamas ir išardytas transporto priemones, sunkiąją žemės ūkio techniką ir kitas atliekas, neįvykdė Utenos rajono agentūros pateikto Aplinkos atkūrimo priemonių plano dėl išankstinio pritarimo gavimo ir aplinkos atkūrimo priemonių taikymo ir tokiu būdu pažeidė 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 18 straipsnio 2, 4 punktų nuostatas.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2016-06-10 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir priimti naują nutarimą paskiriant V. N. nuobaudą ATPK 51¹⁴ str. 2 d. sankcijos ribose. Institucijos nuomone, apylinkės teismas netinkamai įvertino Pažeidėjo asmenybę ir jį charakterizuojančius duomenis, parinkdamas nuobaudos dydį neįvertino visų susijusių aplinkybių. Skiriant nuobaudą teismas privalėjo atsižvelgti į tai, kad V. N. per pakankamai ilgą laiką (nuo 2015-03-30 iki 2015-12-10) nesiėmė priemonių nustatytiems pažeidimams pašalinti, taip byloje nėra duomenų pagrindžiančių Pažeidėjo sveikatos būklę ar sunkią jo materialinę padėtį, kas lėmė nepagrįstą ATPK 30¹ str. nuostatų taikymą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė protingumo ir teisingumo kriterijų neatitinkantį nutarimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje ginčo dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo kvalifikacijos pagal ATPK 51¹⁴ str. 2 d. ir pažeidimo fakto nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi priežasčių abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 51¹⁴ str. 2 d. Apeliaciniame skunde yra keliamas nuobaudos individualizavimo ir ATPK 30¹ str. nuostatų taikymo klausimas. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalies numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.
ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.
Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, paskirdamas V. N. nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, rėmėsi nuobaudos individualizavimui reikšmingais faktais, t.y. dėl padaryto pažeidimo žala gamtai nepadaryta, jokių pasekmių nekilo, privalomus nurodymus vykdė pagal galimybes. Teismas taip pat nurodė, kad Pažeidėjas gailisi padaręs pažeidimą bei teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties ir tai pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, dėl to nusprendė pritaikyti ATPK 30¹ straipsnį ir skirti jam mažesnę nei ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią bausmę.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas švelnesnę nei sankcijos ribose nuobaudą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė skundžiamame nutarime paminėtoms aplinkybėms, kurios apeliacinės instancijos teismo požiūriu nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis taikyti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalies sankcijoje. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (LAT byla Nr. 2AT-42-2013), t.y. kai konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma rodo, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos LR ATPK 30¹ straipsnio nuostatos (LAT byla Nr. 2AT-41-2014).
Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmos instancijos teismas, neįžvelgia faktinių aplinkybių komplekso, leidžiančio vertinti jas asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. V. N. asmenybė nesuteikia esminio prioriteto svarstant LR ATPK 30¹ straipsnio taikymo klausimą. Priešingai, iš administracinės teisės pažeidimo bylos matyti, kad V.N. (duomenys neskelbtini) k., Utenos r., V. N. nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose vykdančiam ūkinę veiklą, remiantis 2015-03-30 patikrinimo aktu Nr. (X-1) buvo surašyti privalomieji nurodymai Nr. (X-2) ir (X-3). Kadangi privalomasis nurodymas iki nustatyto laiko (su pratęsimais iki 2015-06-30) nebuvo įvykdytas (2015-09-28 Patikrinimo aktas Nr. (Y), V. N. už privalomojo nurodymo neįvykdymą skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 51¹⁴ str. 1 d. ir 2015-09-30 duotas pakartotinis privalomas nurodymas Nr. (X-4), kuriame nurodytą pažeidimą turėjo pašalinti iki 2015-12-01. Institucija 2015 m. gruodžio 15-23 dienomis atlikusi patikrinimą, akte Nr. (M) pažymėjo, jog Pažeidėjas neįvykdė jam 2015-09-30 duotame pakartotiniame privalomajame nurodyme Nr. (Y) nurodytų reikalavimų, nes pilnumoje nesurinko juodojo ir spalvotojo metalo, nenaudojamos buitinės technikos, išardytų ir nenaudojamų transporto priemonių, sunkiosios žemės ūkio technikos ir kitų atliekų. Nors nagrinėjant administracinę bylą teisme Institucijos pareigūnas R. M. nurodė, jog bylos nagrinėjimo dienai (teismo posėdis vyko 2016-06-07) didžioji dauguma atliekų ir kitų agregatų iš aptariamų sklypų yra pašalinti, tačiau privalomas nurodymas turi būti pilnai įvykdytas, o ne dalinai (b.l. 76). Iš to seka, jog laikotarpyje nuo 2015-03-30 iki 2016-06-07 V. N. privalomųjų nurodymų neįvykdė ir nepašalino visų nurodytų metalo laužo ir kitų metalo gaminių, ką ir pats pripažino teismo posėdžio metu (b.l. 76), nors teigia, jog nurodymų negalėjo įvykdyti esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms. Tačiau vertinant laikotarpį per kurį turėjo būti įvykdyti nurodymai, akivaizdu jog Pažeidėjas nepateisinamai delsė, nesiimdamas reikiamų priemonių pažeidimams pašalinti.
Pagrindiniai argumentai, nulėmę apylinkės teismo sprendimą V. N. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jam mažesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali, buvo tai, kad V. N. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, o tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad ši aplinkybė reikšminga ir į ją atsižvelgiama parenkant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jos tikrai nepakanka ATPK 30¹ str. nuostatų taikymui. Tuo tarpu kita apylinkės teismo nurodyta aplinkybė – teisės pažeidimas padarytas dėl labai sunkios kaltininko materialinės padėties, apygardos teismo vertimu, nelaikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, iš tiesų administracinėje byloje nėra duomenų, kad Pažeidėjo materialinė padėtis yra sunki. Byloje esančios pažymos (b.l. 13; 14; 15) taip pat nepatvirtina galimai sunkios materialinės padėties buvimą, nes V. N. nuo 2008-03-12 dirba UAB “ (duomenys neskelbtini)“, o VĮ Registro centro duomenimis, yra vienintelis jos akcininkas ir vadovas (b.l. 16-17), kurio veiksmai ir lemia UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, ekonominius rodiklius, o taip pat darbo užmokesčio dydį. Tai kad V. N. dirba, turima technika kasa prūdus (tvenkinius), patvirtino ir jis pats administracinę bylą nagrinėjant pirmos instancijos teismo posėdyje (b.l. 76). Byloje taip pat nėra įrodymų pagrindžiančių Pažeidėją sergant sunkia onkologine liga. Todėl ši lengvinanti aplinkybė iš nutarimo aprašomosios dalies šalintina.
Aukštesnysis teismas sprendžia, kad V. N. paskirta švelnesnė nuobauda negu numatyta LR ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalies sankcijoje yra neproporcinga teisės pažeidimui ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių, arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, jog tai, kad paskirta nuobauda sukels tam tikrų nepatogumų asmeniui, kuriam ji paskirta, savaime nelaikoma išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Įvertinęs visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, aukštesnysis teismas sprendžia, kad ATPK 51¹⁴ str. 2 d. tik sankcijoje numatyta minimali nuobauda pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė ATPK 30¹ str. ir Pažeidėjui paskyrė mažesnę nuobaudą nei ATPK 51¹⁴ straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Tokiu būdu apylinkės teismo nutartis keistina dėl netinkamo ATPK 30¹ str. taikymo.
Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismas gali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens padėtį, kai yra institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundas, todėl, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas administracinės nuobaudos paskyrimo dalyje keičiamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimą pakeisti: panaikinti ATPK 30¹str. nuostatų taikymą ir V. N. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 51¹⁴ str. 2 d., padarymą paskirti 289 (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur dydžio baudą.
Kita nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.