- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-31
- Bylos Nr.
- 2A-128-253/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- UAB ,,Pamario žuvis“
- Atsakovas
- V. B., V.
- Kategorijos
- 43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjos Aušra Maškevičienė, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Martynui Šimkevičiui, dalyvaujant ieškovo UAB ,,Pamario žuvis“ direktoriui V. O., atsakovo V. B. pramogų įmonės atstovui K. V., kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. B. pramogų įmonės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pamario žuvis“ ieškinį atsakovui V. B. pramogų įmonei dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10 000 Lt negrąžintų piniginių lėšų, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2004-09-05 ir 2004-09-29 šalys pasirašė sutartis. Ieškovas su atsakovu susitarė, kad atsakovas reorganizuos savo individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę ir susijungs su UAB „Pamario žuvis“. Sutarties tikslas buvo verslinės žvejybos išsiplėtimas Baltijos jūroje bei Kuršių mariose. Įmonės reorganizacijos darbams atlikti ieškovas paskolino atsakovui 10 000 Lt piniginių lėšų. Vėliau atsakovas atsisakė vykdyti sutartį, bet pinigų negrąžino. Kadangi atsakovas ieškovo sąskaita nepagrįstai įgijo 10 000 Lt piniginių lėšų, todėl privalo grąžinti ieškovui šias lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovo ieškovui 10 000 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog aiškindamas sutartį, teismas pirmiausia nagrinėja tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remiasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Atsižvelgdamas į šalių pasirašytų sutarčių turinį, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi sutartys yra susijusios: V. B., atstovaudamas V. B. individualią įmonę, minėtomis sutartimis įsipareigojo reorganizuoti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė ir pasiskolintų 10 000 Lt negrąžino. Teismas atmetė atsakovo argumentą, kad sutartys buvo sudarytos ne tarp juridinių asmenų, bet tarp dviejų fizinių asmenų, remdamasis paties atsakovo civilinėje byloje Nr. 2-91-676/2006 pareikštu priešieškiniu ir šios bylos nagrinėjimo metu paties atsakovo duotais paaiškinimais. Kadangi iki sprendimo priėmimo atsakovas negrąžino gautų 10 000 Lt ieškovui, ieškinys buvo tenkintas visiškai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. B. individuali įmonė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė materialinės teisės normas dėl ko buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Nurodo, jog teismas netinkamai pritaikė ir aiškino CK 6.193 straipsnį, kuris reglamentuoja sutarčių aiškinimą. Teismas sprendime nurodė, jog atsakovo atsakomybė kyla iš 2004-09-05 ir 2004-09-29 sutarčių, tačiau tokia teismo išvada neatitinka CK 6.193 straipsnyje įtvirtintų sutarties aiškinimo principų bei LAT suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad neliktų neišaiškinta nei viena sutarties sąlyga ir kiekvienai iš jų būtų suteikta kokia nors reikšmė. 2004-09-05 rašytiniame pakvitavime nurodyta, kad teisinis santykis vyko tarp dviejų fizinių asmenų. Šiame dokumente neminimi jokie juridiniai asmenys, todėl teismas padarė klaidingą išvadą, kad prievoliniai santykiai atsirado tarp dviejų juridinių asmenų. Analogiškai teismas išaiškino ir 2004-09-29 sutartį.
Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.242 straipsnį. Nurodo, jog ieškovas savo ieškinį grindžia būtent CK 6.242 straipsnio nuostatomis. CK 6.242 straipsnis, reglamentuojantis nepagrįstą praturtėjimą, numato šio straipsnio taikymo pagrindus: 1) atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; 2) atsakovo praturtėjimą turi atitikti ieškovo turto sumažėjimas; 3) priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo: 4) atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas; 5) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais būdais; 6) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, turėjo nustatyti aplinkybes, ar atsakovas praturtėjo dėl ieškovo veiksmų. Kadangi byloje nėra jokių įrodymų, kad 10 000 Lt būtų pasiekę atsakovą V. B. įmonę, būtų joje užpajamuoti ar panaudoti jos veikloje, nėra, taip pat nėra įrodymų, kad šiame sandoryje buvo panaudoti ieškovo UAB „Pamario žuvis“ pinigai, todėl nėra atskleista bylos esmė, kas nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
2. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, kadangi bylą išnagrinėjo visapusiškai ir objektyviai neištyręs visas svarbias aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus (CPK 195 str., 183 str. 3 d.). teismas nenustatė, kam priklauso ginčo pinigai – fiziniams ar juridiniams asmenims, tuo pačiu neišsprendė ieškovo ir atsakovo tinkamumo klausimo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriami įrodymai, dėl kurių teismas pasisako sprendime. Prie ieškinio nebuvo pridėti rašytiniai įrodymai – ginčo sutartys, LAT nutartis. Ieškiniu ieškovas prašė prie nagrinėjamos bylos pridėti anksčiau tarp šalių išnagrinėtos bylos medžiagą. Tokiam prašymui neprieštaravo ir atsakovas. Tačiau bylos nagrinėjimo metu, dokumentų, kuriuos prašė pridėti ieškovas, nebuvo ir teismas jų bylos nagrinėjimo metu netyrė, kadangi teismas nebuvo išsprendęs dokumentų pridėjimo prie civ. bylos Nr. 2-448-83/2009 klausimo. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovo motyvų, jog ieškinys pareikštas ne to ieškovo ir ne tam atsakovui, tuo pažeisdamas procesinės teisės normas, reglamentuojančias reikalavimus, keliamus teismo sprendimo turiniui.
3. Yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Šioje byloje fizinis asmuo V. B. buvo teisinio santykio, kurio pagrindu kilo teisminis ginčas, dalyvis, tačiau jo, kaip dalyvio į procesą neįtraukė nei ieškovas, nei teismas, nors atsakovas nurodė tokį būtinumą. Todėl laikytina, kad teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė sprendimą, kurio pagrindu V. B. gali atsirasti teisinės pasekmės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu ieškovas UAB „Pamario žuvis“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog apeliantas apeliaciniame skunde neteisingai interpretuoja faktines bylos aplinkybes, tuo pačiu siekia išvengti prievolės įvykdymo. 2004 m. sutarties sąlygos buvo aptartos tarp dviejų juridinių asmenų vadovų. Todėl mano, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Apeliantas taip pat klaidina teismą, jog nebuvo tirti rašytiniai įrodymai, kadangi nagrinėjant šią civilinę bylą buvo pridėta anksčiau iškelta ir išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-616-47/2009, kurioje buvo visi ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nustatyta, kad 2004 m. rugsėjo 5 d. V. O. ir V. B. pasirašė dokumentą, kuriame V. B. nurodė, kad „gavau rankpinigius už UAB steigimą prekybinės įmonės, iš V. O. sumoje 1 000 Lt“. 2004 m. rugsėjo 29 d. UAB „Pamario žuvys“ direktorius V. O. ir V. B. pasirašė sutartį, kurioje nurodyta: „Aš, V. B., individualios įmonės savininkas <..> įsipareigoju reorganizuoti įmonę į UAB ir jungtis į UAB „Pamario žuvis“. Pasiskolinau pinigų iš akcininko V. O. 9 000 Lt ir įsipareigoju sutvarkyti visus reikiamus dokumentus per du mėnesius“. Įsipareigojimai pagal sutartis nebuvo įvykdyti, todėl kilo ginčas dėl perduotų pinigų grąžinimo.
Vertindama šalių sudarytas sutartis, teisėjų kolegija iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jos iš dalies kvalifikuotinos kaip paskolos sutartys, nes V. O. paskolino V. B. 10 000 Lt. Ginčo sutartys priskirtinos rizikos sutarčių rūšiai, nes šalys sudarydamos sutartį konkrečiai nenustatė, todėl nežinojo, kokią turtinę naudą jos turės ir kokias teises bei pareigas įgis po savo įmonių reorganizavimo. Dėl to spręstina, kad tuo laikotarpiu, kol šalys iki galo nenustato visų esminių būsimo sandorio sąlygų, vyksta derybos ir kiekviena šalis turi teisę apsispręsti kitaip. CK 6.181 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad jeigu derybų metu viena iš šalių pareiškia, kad sutarties ji nelaikys sudaryta tol, kol nebus sutarta dėl tam tikrų sąlygų, sutartis laikoma nesudaryta tol, kol šalys dėl tų sąlygų nesusitaria. Taip yra ir ginčo atveju. Tačiau vertinant abiejų sutarčių turinį ir tikruosius jų šalių ketinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2004 m. rugsėjo 29 d. sutartis laikytina preliminariąja sutartimi, nes turi požymius, nustatytus CK 6.165 straipsnyje: 1) sutarties šalys siekė ateityje pasirašyti naujos, reorganizuotos įmonės (juridinio asmens) steigimo dokumentus, t. y. sudaryti naujos, reorganizuotos įmonės steigimo sutartį; 2) sutartyje šalys nurodė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti (dviejų mėnesių laikotarpiu parengti dokumentus). CK 6.165 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia.
CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Susitarimas dėl pinigų perdavimo kitai šaliai yra už preliminariosios sutarties ribų CK 6.165 straipsnio 1 dalyje pateikiama siaurąja jos sampratos reikšme. Pinigai pagal preliminariąją sutartį perduodami tam tikram tikslui – nagrinėjamu atveju ieškovo atsakovui perduoti pinigai buvo skirti atsakovo įmonės pertvarkymui siekiant reorganizuoti įmones prijungimo būdu. Kadangi ginčo sutarčių tikslas nebuvo pasiektas, t. y. įmonės nebuvo reorganizuotos, laikytina, kad atsakovo pagal ginčo sutartis gauti pinigai buvo gauti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama pagal CK 6.237 straipsnį.
Įvertinus šalių tą patį mėnesį sudarytas sutartis, jų turinys aiškintinas ne atskirai, o kaip visuma. V. O., 2004 m. rugsėjo 29 d. sutartyje pasirašė kaip UAB „Pamario žuvys“ direktorius. V. B. 2004 m. rugsėjo 5 d. sandoryje pažymėjo, kad gavo pinigus UAB steigimui, 2004 m. rugsėjo 29 d. sutartyje nurodė, kad jis yra individualios žvejybos įmonės savininkas ir įsipareigoja reorganizuoti įmonę į UAB ir jungtis prie UAB „Pamario žuvys“. Konstatuotina, kad šių sutarčių tikslas buvo vieningas ir V. B. perduoti pinigai buvo skirti reorganizuoti įmones prijungimo būdu. V. O. yra vienintelis UAB „Pamario žuvys“ akcininkas, o V. B. – individualios įmonės savininkas, abu yra juridinio asmens organai ir turi teisę atstovauti juridinius asmenis bei jų vardu sudaryti sandorius (CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.133 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes vertintina, kad pinigai buvo perduoti ne fizinio asmens fiziniam asmeniui asmeniškai, o UAB „Pamario žuvys“ akcininko V. B. individualios įmonės savininkui, kad jo įmonė būtų prijungta prie bendrovės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad materialiniu teisiniu santykiu buvo siekiama sukurti teises ir pareigas dviems juridiniams asmenims, todėl ir procesinio teisinio santykio dalyviai atitinkamai yra juridiniai asmenys. Apelianto argumentai dėl dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėties tinkamumo atmestini kaip nepagrįsti.
Ieškovas nagrinėjamu atveju prašė priteisti pinigus iš atsakovo kaip įgytus be teisėto pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pinigus priteisė vadovaudamasis paskolų teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Kadangi ginčo sutartys turi tiek paskolos, tiek preliminariosios sutarties dėl įmonių reorganizavimo prijungimo būdu elementų, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CK 6.156 straipsnio 3 dalis, CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.