Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, dalyvaujant institucijos atstovams R. B. ir J. O., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą, kurioje S. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatas, kadangi susitarė su I. R. dėl darbo bendrovėje koloristės-kirpėjos pareigose nuo 2013-04-02, darbo užmokesčio, darbo vietos- grožio salone adresu Gedimino pr. 35/1, Vilniuje, nepasirašius su ja darbo sutarties. Patikinimo metu taip pat nustatyta, kad buvusi administratorė V. B. susitarė su bendrovės vadovu S. K. dėl darbo grožio salone 2013 m. kovo 26, 27 ir balandžio 3,4 dienomis, administratorės- vadybininkės pareigose, darbo laiko. Nustatyta, kad S. K. už darbą 2013 m. kovo 25-26 ir balandžio 3-4 dienomis sumokėjo 170 litų grynais. Šiais savo veiksmais S. K., būdamas darbdaviu, laiku nesudarė su I. R. ir V. B. darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą, t.y. I. R. laikotarpiu nuo 2013-04-02 iki 2013-04-24 ir V. B. laikotarpiu nuo 2013-03-26 iki 2013-04-04 leido dirbti savo vadovaujamoje bendrovėje.

S. K. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad V. B. buvo atostogose iki 25 dienos kovo. Ji buvo parašiusi prašymą išeiti iš darbo. Po 25 dienos ji nebedirbo. Ji sakė, kad rašė prašymą nuo balandžio 6 dienos, parašė jos neatleisti. Jis ją atleido, nes ši nedirbo įmonėje. Jis nusprendė atleisti, nes neorėjo mokėti mokesčių iki balandžio 6 dienos, jai neleido dirbti, nors prašymas atleisti buvo parašytas nuo balandžio 6 dienos. Jis galvojo, kad kovo 25 dieną prašymas parašytas, todėl ir atleido. Su V. B. Išsiskyrė geruoju, viską jai sumokėjo. Nepamena, ar 170 litų mokėjo po to, kai šią atleido.

I. R. atėjo ir paprašė išforminti, nes Darbo biržoje norėjo kompensaciją gauti. Su ja nutraukė darbo santykius, kad ši pateiktų Darbo biržai duomenis ir gautų pašalpą. Po to buvo pakartota įdarbinimo procedūra. Ji pradėjo fiziškai darbą dirbti ir buvo įforminta, tai reiškia, kad dirbo. Sodrai buvo pranešta. Jis per klaidą galėjo nepasirašyti su ja darbo sutarties, kurią buhalterė siuntė. Pranešta „Sodrai“ buvo, kad Inga nedirba. Jis parašė buhalterei, kad atšauktų įdarbinimą. Jis galvojo, kad su Ingos įdarbinimu a viskas gerai. Jie visą pareigūnams pateikė, tik darbo sutarčių nebuvo pateikta, nes buhalterija atostogavo tuo metu. Darbo sutartis jis atspausdino iš kompiuterio. Jis nežino, ar pasirašė darbo sutartį I. R.. Buhalteriją tvarko samdoma įmonė.

Iš Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad atlikus patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini), kurios vadovas yra S. K., nustatyta, kad I. R., dirbanti salone koloristės-kirpėjos pareigose, nuo 2013-04-02 dirba nesudariusi darbo sutarties su vadovu, apie jos valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešta tik 2013-04-02. Be to, buvusi bendrovės administratorė V. B. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2012-06-01 iki 2013-04-07, tačiau patikrinus SODROS duomenų bazėje esančią informaciją, nustatyta, kad V. B. dirbo nuo 2012-06-01 iki 2013-03-25, t.y. darbo sutartis su ja buvo nutraukta 2013-03-25. V. B. nurodė, kad už darbą 2013 m. kovo 25,26,27 ir balandžio 3,4 dienomis bendrovės vadovas jai sumokėjo 170 litų grynais. Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovės direktorius grožio salone grynais pinigais 2012 m. birželio- spalio mėn. išmokėjo darbuojamas 77566, 88 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų, kurių, siekdamas išvengti mokestinių prievolių, neapskaitė apskaitos dokumentuose bei jų registruose, be to, šios sumos nedeklaravo teikdamas Vilniaus apskrities VMI (b. l. 7-8).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios darbo sutarties matyti, kad 2013-03-29 darbo sutartis su I. R., pagal kurią ji pradeda dirbti bendrovėje 2013-04-02 kirpimo meistrės-koloristės pareigose, nėra šalių pasirašyta (b. l. 12-13).

Iš „Sodros“ duomenų išrašo matyti, kad V. B. dirbo bendrovėje nuo 2012-06-01 iki 2013-03-25, I. R. nuo 2013-04-02 iki 2013-06-27 (b.l. 14).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimas, pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, apie I. R. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2013-04-02 pateiktas 2013-04-24 d. 8.24 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą (b. l. 15).

Teismui S. K. pateikė darbo sutartis, pasirašytas 2012-05-31 su V. B. (darbo pradžia nuo 2013-06-01) ir 2013-03-29 su I. R. (darbo pradžia nuo 2013-04-02), V. B. 2013-04-02 prašymą atleisti iš pareigų nuo balandžio 8 d. (pieštuku taisyta į kovo 25 d.), pranešimų apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią duomenis ir jų tikslinimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. nelegaliu darbu pripažįstamas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš įstatymo numatytų požymių, t. y. darbas esant nustatytiems darbo sutarties požymiams dirbamas nesudarius darbo sutarties, arba dirbamas kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, arba darbą dirba užsienio valstybės piliečiai ar asmenys be pilietybės, kurie įdarbinti nesilaikant teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtinta darbo sutarties sąvoką, nurodyti esminiai darbo sutarties požymiai, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojo įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą ar eiti tam tikras pareigas, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai ir darbdavio įsipareigojimas suteikti sutartyje nustatytą darbą, mokėti aptartą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose nurodė, kad esminiai darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, reikšmingi asmens veiką kvalifikuojant pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnį, yra šie: darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus, asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eina tam tikras pareigas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant DK 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių (DK 99 str.).

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė, kad S. K. būdamas įmonės vadovu leido dirbti kaip įmonės darbuotojai I. R. nuo 2013-04-02 teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybiniam socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jos priėmimą į darbą, dėl ko I. R. laikotarpiu nuo 2013-04-02 iki 2013-04-24 dirbo nelegaliai. Tokią aplinkybę patvirtina ofiacialųs duomenys iš „Sodros“ bazės ir pranešimas apie I. R. valstybinio socialinio draudimo pradžią, kuris buvo pateiktas 2013-04-24 d. 8.24 val. per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, t. y. pavėluotai. S. K. kaip įmonės vadovas nebuvo rūpestinga ir neužtikrino, kad jo įmonėje dirbtų tik tie asmenys, su kuriais darbo sutartis yra sudaryta įstatymo numatyta tvarka ir apie tai tinkamai informuotas Valstybinio socialinio draudimo teritorinis skyrius. Darbas, dirbamas kai darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, pripažįstamas nelegaliu, todėl teismas pripažįsta S. K. kaltu dėl šio pažeidimo.

Be to, įvertinus operatyvaus patikrinimo pažymoje konstatuotas aplinkybes, minėtus „Sodros“ duomenis apie tai, kad V. B. oficialiai dirbo įmonėje nuo 2012-06-01 iki 2013-03-25, S. K. pateiktą originalų V. B. prašymą atleisti ją iš pareigų nuo balandžio 8 dienos, V. B. paaiškinimą, kurį ji teismui nurodė rašiusi laisva valia, tyrimo metu apie jos dirbtą darbą kovo 25-27 d. ir balandžio 3-4 d. bei gautą atlygį už tai, S. K. pateiktos darbo sutarties su V. B. trūkstamus duomenis 4-tame lape apie darbo sutarties nutraukimą, kuris patvirtinamas darbdavio ir darbuotojo parašais – teismas pripažįsta, kad S. K. bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ leido nelegaliai dirbti V. B. laikotarpiu nuo 2013-03-26 iki 2013-04-04 ir kaip įmonės vadovas yra kaltas dėl to. Teisme V. B. pripažino, kad su S. K. sutarė, jog bus dirbanti įmonėje iki balandžio 8 d., jos prašyme pieštuku atlikti pataisymai nėra teisiškai pagrįsti.

Remiantis aukščiau minėtų duomenų visuma teismas pripažįsta, kad S. K. kaip įmonės savininko veika šioje dalyje teisingai kvalifikuota kaip teisės pažeidimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d., nes jis kaip įmonės vadovas ir darbdavys, būdamas atsakingas už bendrovėje dirbančius asmenis, jų priėmimą į darbą, privalėjo rūpintis tuo, kad bendrovėje nedirbtų asmenys, apie kuriuos nebūtų teisės aktų nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, taip pat asmenys, su kuriais darbo sutartis oficialiai nutraukta.

Išnagrinėjus bylą S. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas nuobaudas S. K. už padarytą teisės pažeidimą, teismas atsižvelgia į nustatytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kruopščiai įvertina padaryto pažeidimo turinį, trukmę, darbdavio kaltės turinį ir teisės aktų suvokimą. Atsižvelgiant į tai teismas pripažįsta, kad nuobaudos tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti paskiriant minimalias sankcijoje numatytas pinigines baudas už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. (dėl nelegalaus V. B. darbo), skirti 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą.

S. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. (dėl nelegalaus I. R. darbo), skirti 3000 (trijų tūkstančių) litų dydžio baudą.

Galutinę šiuo nutarimu S. K. už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., paskirtą nuobaudą nustatyti 6000 (šešių tūkstančių) litų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui.