- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- e2-10-302/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00444-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos, Šilutės rajono savivaldybei
- Ieškovas
- individualios įmonės V
- Trečiasis asmuo
- Šilutės rajono savivaldybės taryba ir uždaroji akcinė bendrovė „Sveikatos darna“
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės individualios įmonės V. Prielgausko šeimos gydytojo kabineto ieškinį atsakovėms Šilutės rajono savivaldybei ir Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl viešo konkurso ir jo rezultatų pripažinimo negaliojančiais bei panaudos sutarties nutraukimo, tretieji asmenys Šilutės rajono savivaldybės taryba ir uždaroji akcinė bendrovė „Sveikatos darna“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė individuali įmonė (toliau – IĮ) V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetas pateikė ieškinį, kuriuo prašo pripažinti 158,12 kv. m ploto patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), viešo nuomos konkurso paskelbimą ir 2018 m. liepos 9 d. viešo konkurso rezultatus negaliojančiais; pripažinti 2017 m. liepos 17 d. įspėjimą dėl 2014 m. gegužės 8 d. Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties Nr. R5-(8.1.11)-378 nutraukimo nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. ir panaudos sutarties nutraukimą negaliojančiu.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - iki bus išnagrinėta byla uždrausti atsakovei priiminėti sprendimus dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties Nr.R5-(8.1.11)-378 nutraukimo bei nuomos sutarties su UAB „Sveikatos darna“ pagal viešo konkurso rezultatus sudarymo.
Žemesnės instancijos teismas
3. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovei Šilutės rajono savivaldybei priiminėti sprendimus dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties Nr.R5-(8.1.11)-378 nutraukimo bei nuomos sutarties su UAB „Sveikatos darna“ pagal viešo konkurso rezultatus sudarymo.
4. 2018 m. rugsėjo 17 d. ieškovė pateikė prašymą pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: 1) vietoj taikyto draudimo sudaryti su UAB ,,Sveikatos darna“ nuomos sutartį pagal viešo konkurso rezultatus sustabdyti 2018 m. liepos 17 d. Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. R5-(4.1.5)-537, sudarytos tarp Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės UAB ,,Sveikatos darna“, galiojimą ir vykdymą iki bus išnagrinėta ši byla; 2) patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis nurodant, kad uždraudžiama ne tik Šilutės rajono savivaldybės administracijai, bet ir Šilutės rajono savivaldybės tarybai priiminėti sprendimus dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties Nr.R5-(8.1.11)-378 nutraukimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi pakeitė laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi, ir vietoj taikyto draudimo sudaryti su UAB ,,Sveikatos darna“ nuomos sutartį pagal viešo konkurso rezultatus sustabdė 2018 m. liepos 17 d. Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. R5-(4.1.5)-537, sudarytos tarp nuomotojos Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės UAB ,,Sveikatos darna“, galiojimą ir vykdymą iki byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas. Taip pat teismas patikslino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis, nurodydamas, kad uždraudžiama ne tik Šilutės rajono savivaldybės administracijai, bet ir Šilutės rajono savivaldybės tarybai priiminėti sprendimus dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties Nr.R5-(8.1.11)-378 nutraukimo.
6. Teismas nurodė, kad dėl to, jog byloje nėra tikslios informacijos apie 2018 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties nutraukimą, siekiant laikinai stabilizuoti susidariusią situaciją bei atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė naujus duomenis apie tai, jog nuomos sutartis su viešo konkurso laimėtoja UAB ,,Sveikatos darna“ buvo sudaryta 2018 m. liepos 17 d., teismo nuomone, tikslinga Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį pakeisti ieškovės nurodomu būdu - sustabdyti 2018 m. liepos 17 d. Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. R5-(4.1.5)-537, sudarytos tarp nuomotojos Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės UAB ,,Sveikatos darna“, galiojimą ir vykdymą iki byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas
7. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl atsakovių specifiškumo jų funkcijų ir kompetencijos prasme, tam tikrus veiksmus bylos kontekste gali atlikti ir Šilutės rajono savivaldybės taryba, teismas tenkino ieškovės prašymą patikslinti Klaipėdos 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis, nurodant, kad uždraudžiama ne tik Šilutės rajono savivaldybės administracijai, bet ir Šilutės rajono savivaldybės tarybai priiminėti sprendimus dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties Nr.R5-(8.1.11)-378 nutraukimo.
8. Įvertinęs tai, kad prašoma tik pakeisti / patikslinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones jų nekeičiant iš esmės, teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra tikslinga iš naujo svarstyti klausimą dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir ieškovės prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Su skundu pateikia Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. T1-1131 ir aiškinamąjį raštą. Nurodo šiuos esminius nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus:
9.1 Pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta neįvertinus ieškovės privataus intereso naudotis neatlygintinai savivaldybei priklausančiomis patalpomis ir viešojo intereso santykio. Patalpos būtinos nepertraukiamai pirminės asmens sveikatos priežiūros veiklai vykdyti visą parą. Būtent ginčo patalpų išnuomojimas ir nuomininko jose vykdoma veikla sudaro sąlygas atsakovei nepertraukiamai užtikrinti visuomenei būtinų viešųjų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, nes ieškovė vykdyti tos veiklos nuo 2018 m. spalio 1 d. nebeturi teisinio pagrindo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, susidaro neapibrėžta situacija, nes nėra žinoma, kiek truks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir kiek laiko savivaldybė negaus už jai priklausantį turtą nuompinigių. Šiuo atveju viešasis interesas dėl savivaldybės turto efektyvaus naudojimo nusveria ieškovės privatų interesą gauti pajamų. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės ir netaps neįmanomas, nes ginčo konkurso rezultatai bus panaikinti ir šalys grąžintos į pradinę padėtį.
9.2 Ieškovė nepagrįstai šioje byloje trečiuoju asmeniu nurodo Šilutės rajono savivaldybės tarybą. Draudimas savivaldybės tarybai priiminėti sprendimus taip pat yra visiškai nepagrįstas. Šilutės rajono savivaldybės taryba neturi civilinio teisinio subjektiškumo, todėl apskritai negali būti bylos dalyvis, negali savo vardu turėti ir turėti teisių bei pareigų. Visi ieškinyje reikalavimai reiškiami dėl savivaldybės administracijos veiksmų, savivaldybės tarybai jokių reikalavimų nėra reiškiama, todėl jos atžvilgiu negalėjo būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės. Savivaldybė – tai įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijoje įtvirtintą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas institucijas. Ieškovės reikalavimas dėl jos privačių interesų uždrausti savivaldybės tarybai priimti jos išimtinei kompetencijai priskirtus sprendimus yra neproporcinga priemonė.
9.3 Teismo motyvas, kad šiuo metu nėra tikslios informacijos apie panaudos sutarties nutraukimą, todėl būtina stabilizuoti situaciją, yra nepagrįstas. Savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą Nr. T1-1131 nutraukti su ieškove sudarytą ginčo patalpų panaudos sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d ir pripažino netekusiu galios 2014 m. balandžio 24 d. savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-2084 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetui“. Taigi, priimant skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad sprendimas, kurio priėmimui ieškovė siekė užkirsti kelią laikinųjų apsaugos priemonių keitimu, buvo priimtas prieš kelias dienas.
9.4 Pasikeitus aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo nevertino ieškinio preliminaraus pagrįstumo.
Atsiliepimas
10. Ieškovė IĮ V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1 Kol bus išnagrinėta ši byla, ieškovė turi teisę naudotis ir naudojasi jai panaudos teise suteiktomis ginčo patalpomis, kuriose teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, todėl atsakovės pareiga užtikrinti visuomenei tokių paslaugų teikimą nėra pažeidžiama.
10.2 Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, susidarytų dviprasmiška situacija, nes galiotų dvi sutartys (su ieškove sudaryta panaudos sutartis ir sutartis su konkurso laimėtoja) dėl tų pačių patalpų. Kadangi ieškovė tebesinaudoja ginčo patalpomis, tokia situacija sudarytų prielaidas naujiems ieškiniams reikšti.
10.3 Byloje atsakovė yra Šilutės rajono savivaldybė, o savivaldybės taryba yra savivaldybės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Vykstant teismo procesui, Šilutės rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą nutraukti su ieškove sudarytą patalpų panaudos sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. ir pripažino netekusiu galios 2014 m. balandžio 24 d. savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-2084 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetui“, todėl buvo pateiktas papildomas reikalavimas dėl šio tarybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu. Priimdama 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, apeliantė, nelaukdama, kol teismas išspręs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, elgėsi nesąžiningai. Nors 2018 m. rugsėjo 27 d. (dar iki skundžiamos nutarties priėmimo) ir buvo priimtas sprendimas nutraukti panaudos sutartį, tačiau, matant apeliantės nesąžiningumą, tikslinga palikti galioti jau pakeistas laikinąsias apsaugos priemones, kad taryba negalėtų priiminėti dar kokių nors sprendimų, susijusių su panaudos sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl naujų rašytinių įrodymų
13. Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. T1-1131, kuriuo 2018 m. rugsėjo 30 d. nuspręsta nutraukti 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutartį, ir aiškinamąjį raštą.
14. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
15. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės teikiamas rašytinis įrodymas yra susijęs su nagrinėjamu klausimu, bei į tai, kad priešingai šaliai šis rašytinis įrodymas yra žinomi, kadangi buvo išsiųstas kartu su atskiruoju skundu susipažinti, jis prijungtinas prie bylos ir vertintinas visų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų kontekste.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo / neteisėtumo
16. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis - užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė IĮ V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetas teismo prašo: 1) pripažinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. birželio 28 d. įsakymą Nr. A1-914 „Dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės rajono savivaldybėje, nuomos“, kuriuo paskelbtas viešas nuomos konkursas ir 2018 m. liepos 9 d. konkurso rezultatus, įformintus Šilutės rajono savivaldybės administracijos Nuolatinės materialiojo turto nuomos konkurso komisijos 2018 m. liepos 9 d. posėdžio protokolu Nr. 3 negaliojančiais; 2) pripažinti 2017 m. liepos 17 d. įspėjimą dėl 2014 m. gegužės 8 d. Šilutės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto panaudos sutarties Nr. R5-(8.1.11)-378 nutraukimo nuo 2018 m. rugsėjo 30 d. ir panaudos sutarties nutraukimą negaliojančiu.
18. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi iki galutinio teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įsiteisėjimo dienos uždraudė atsakovei Šilutės rajono savivaldybei priiminėti sprendimus dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties Nr.R5-(8.1.11)-378 nutraukimo bei nuomos sutarties su UAB „Sveikatos darna“ pagal viešo konkurso rezultatus sudarymo.
19. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartyje išaiškino, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartyje nustatyti įpareigojimai galioja Šilutės rajono savivaldybės administracijai.
20. Skundžiama nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos - vietoj taikyto draudimo sudaryti su UAB ,,Sveikatos darna“ nuomos sutartį pagal viešo konkurso rezultatus teismas sustabdė jau sudarytos 2018 m. liepos 17 d. Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. R5-(4.1.5)-537 tarp nuomotojos Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės UAB ,,Sveikatos darna“ galiojimą ir vykdymą iki bus išnagrinėta ši byla bei patikslino Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartis, nurodydamas, kad uždraudžiama ne tik Šilutės rajono savivaldybės administracijai, bet ir Šilutės rajono savivaldybės tarybai priiminėti sprendimus dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties Nr.R5-(8.1.11)-378 nutraukimo.
21. Bylos medžiaga patvirtina, kad, atsižvelgdama į atsakovės veiksmus, 2018 m. spalio 25 d. patikslintu ieškiniu, kuris priimtas 2018 m. spalio 26 d. rezoliucija, ieškovė papildomai prašo pripažinti negaliojančiu Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. T1-1131 ,,Dėl Šilutės rajono savivaldybės Tarybos 2014-04-24 sprendimo Nr. T1-2084 ,,Dėl nekilnojamo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetui“ pripažinimo netekusiu galios.
22. Taigi tarp šalių yra kilęs ginčas dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties, sudarytos tarp ieškovės ir Šilutės rajono savivaldybės, atstovaujamos Šilutės rajono savivaldybės administracijos, kurios pagrindu ieškovė iki šiol naudojosi ginčo patalpomis, nutraukimo teisėtumo ir 2018 m. liepos 17 d. naujos nuomos sutarties, sudarytos su viešo nuomos konkurso laimėtoja UAB „Sveikatos darna“, teisėtumo.
23. Kaip ir buvo minėta, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, būtina įvertinti jų taikymo sąlygų egzistavimą konkrečiu atveju.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimų preliminarus pagrįstumas buvo įvertintas, priimant 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nepasisakė šiuo aspektu.
25. Bet kuriuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje suformuotus reikalavimus pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentais, pateikė nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, o ieškinio (patikslinto ieškinio) forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, todėl nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai negalimi galimai pažeistų teisių gynimo būdai. Pažymėtina, kad tai, ar iš tiesų egzistuoja ieškovės reikalavimų tenkinimo sąlygos, įvertinus ginčo objekto teisinio režimo specifiką (savivaldybei priklausantis nekilnojamasis turtas), yra bylos nagrinėjimo dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
26. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad ieškinio prima facie (preliminarus) pagrįstumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmoji sąlyga, šiuo atveju egzistuoja, todėl toliau pasisakytina dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo.
27. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principais, taip pat būtina įvertinti tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis proceso šalių interesų pusiausvyros bei viešojo intereso.
28. Nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių - nesustabdžius 2018 m. liepos 17 d. Savivaldybės materialiojo turto nuomos sutarties Nr. R5-(4.1.5)-537, sudarytos tarp nuomotojos Šilutės rajono savivaldybės administracijos ir nuomininkės UAB ,,Sveikatos darna“, vykdymo iki byloje bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ir neuždraudus atsakovei priiminėti sprendimus dėl 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties Nr.R5-(8.1.11)-378 nutraukimo, ieškinio tenkinimo atveju suinteresuotų šalių sugrąžinimas į pradinę padėtį užsitęstų ir taptų komplikuotas. Atsakovei pradėjus vykdyti naują nuomos sutartį, sudarytą su nauja nuomininke UAB „Sveikatos darna“, ieškovė būtų priversta išsikraustyti iš ginčo patalpų ir jomis pradėtų naudotis nauja nuomininkė. Tiek nauja nuomininkė, tiek apeliantė, atsižvelgiant į tai, jog kiekvienas nuomininkas patalpas prisitaiko savo individualiems poreikiams, dėl išsikėlimo / įsikėlimo į ginčo patalpas patirtų finansines, laiko bei žmogiškųjų išteklių sąnaudas.
29. Pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kol nebus išnagrinėta byla, ginčo patalpomis ir toliau 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties pagrindu naudotųsi ieškovė, o atsakovė bylos nagrinėjimo laikotarpiu negalėtų vykdyti nuomos sutarties, sudarytos su nauja nuomininke, ir gauti nuomos mokesčio.
30. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad pagrindą atsisakyti taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones sudaro ir viešasis interesas, kad atsakovė nepertraukiamai užtikrintų įstatyme įtvirtintos piliečių teisės į asmens sveikatos priežiūros užtikrinimą įgyvendinimą. Pastebėtina, kad ginčo patalpose ieškovė būtent ir teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, todėl, laikinųjų apsaugos priemonių pagalba suteikus ieškovei ir toliau galimybę naudotis ginčo patalpomis, atsakovės pareiga užtikrinti tokių paslaugų teikimą visuomenei nebūtų pažeista.
31. Taigi šiuo atveju, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimą, tarpusavyje konkuruoja keli interesai: viešasis interesas, kad savivaldybės valdomomis patalpomis būtų naudojamasi teisėtai, savivaldybės ekonominis interesas, taip pat ieškovės interesas ir toliau naudotis ginčo patalpomis, kuriose teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.
32. Tarpusavyje konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai ginama turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala. Tai reiškia, kad jeigu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, jų taikymas neatitiktų ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-421-381/2018).
33. Kaip ir buvo minėta, šiuo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismui pripažinus ieškinį pagrįstu, teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas dėl šalių grąžinimo į prieš pažeidimą buvusią padėtį, be to, tokia situacija galimai sąlygotų naujus teisminius ginčus dėl nuostolių atlyginimo. Tuo tarpu palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, vieninteliai atsakovės patiriami nuostoliai būtų negauti nuompinigiai už ginčo patalpas.
34. Nurodytų argumentų pagrindu, spręstina, kad, atsižvelgdamas į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / netaikymo pasekmes, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai šiuo atveju prioritetą suteikė viešajam interesui, kad savivaldybės valdomomis patalpomis būtų naudojamasi teisėtai, o ne atsakovės ekonominiam interesui.
35. Be to, atskirajame skunde tvirtinama, kad teismo procesinis sprendimas uždrausti priiminėti sprendimus Šilutės rajono savivaldybės tarybai yra nepagrįstas, nes savivaldybės taryba neturi juridinio asmens statuso, todėl negali savo vardu įgyti jokių teisių ir prisiimti pareigų.
36. Valstybė ir savivaldybės įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per atitinkamas valstybės ir savivaldybių valdymo institucijas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.36 straipsnio 2 dalis).
37. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą, kuri sudaro jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Už savivaldos teisės įgyvendinimą savivaldybės bendruomenės interesais atsakingos institucijos: 1) savivaldybės atstovaujamoji institucija – savivaldybės taryba, turinti vietos valdžios ir viešojo administravimo teises ir pareigas; 2) savivaldybės vykdomoji institucija (vykdomosios institucijos) – savivaldybės administracijos direktorius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (pavaduotojai) (kai ši (šios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos) ir kai šiai (šioms) pareigybei (pareigybėms) suteikiami vykdomosios institucijos įgaliojimai), turintys viešojo administravimo teises ir pareigas (Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).
38. Viena iš išimtinių savivaldybės tarybos kompetencijų yra sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad, vykstant teismo procesui, būtent Šilutės rajono savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. priėmė sprendimą nutraukti su ieškove sudarytą ginčo patalpų panaudos sutartį nuo 2018 m. rugsėjo 30 d ir pripažino netekusiu galios 2014 m. balandžio 24 d. savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-2084 „Dėl nekilnojamojo turto perdavimo pagal panaudos sutartį individualiai įmonei V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetui“.
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tiek Šilutės rajono savivaldybės administracijai, tiek Šilutės rajono savivaldybės tarybai, kaip Šilutės rajono savivaldybės institucijoms, per kurias Šilutės rajono savivaldybė įgyvendina savo teises ir prisiima pareigas, uždraudė priimti bet kokius sprendimus, susijusius su 2014 m. gegužės 8 d. panaudos sutarties nutraukimu.
40. Pažymėtina, kad tai, ar Šilutės rajono savivaldybės taryba pagrįstai į bylą buvo įtraukta trečiuoju asmeniu, nėra susiję su sprendžiamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisėtumu, todėl šiuo aspektu nagrinėjamo bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
41. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartis paliktina nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.