- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-21
- Bylos Nr.
- eI2-1407-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03990-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Maxima LT
- Atsakovas
- Narkotikų, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Vėgelienė
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Maxima LT“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimą „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas).
Pareiškėja skunde paaiškino, kad Departamentas pareiškėjos atžvilgiu 2020 m. spalio 2 d. surašė protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas), kuriuo nustatė, jog pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimus. Pareiškėja atsiprašo už Protokole nurodytus pažeidimus ir pažymi, kad jokiu būdu neturėjo ir neturi ketinimų pardavinėti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Tačiau pareiškėjos įsitikinimu, alkoholinį gėrimą pirkusi pareigūnė, gimusi (duomenys neskelbtini) yra suaugęs asmuo, o tai patvirtina jos išvaizda, kūno sudėjimas, veido bruožai, ilgi plaukai, elgsena. Pareiškėja pažymi, kad realiame gyvenime pirkėjų jaunatviškos išvaizdos vertinimas AKĮ reikalavimų kontekste kiekvienu atveju yra pakankamai sudėtingas procesas, be kita ko, reikalaujantis iš pareiškėjos darbuotojų profesinės ir gyvenimo patirties, atitinkamų įgūdžių, kurio metu, nepaisant visų pareiškėjos pastangų ir priemonių, kurių ji imasi, pasitaiko klaidos. Nurodo, jog nagrinėjamoje situacijoje pareigūnė iš esmės turėjo 20 metų, skirtumą sudarė viso labo tik vienas mėnuo (pažeidimas padarytas 2020 m. rugsėjo 23 d., o pareigūnės 20-asis gimtadienis buvo (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja mano, jog šiuo atveju pirkėjos amžiaus riba yra neesminė, sudaro tik vieną mėnesį. Pareiškėjos manymu, alkoholinius gėrimus pirko asmuo, kuriam iš esmės jau buvo 20 metų, o kasininkės – pardavėjos suklydimo rizika tokiais atvejais buvo pakankamai didelė.
Pareiškėja prašo atkreipti teismo dėmesį į tai, kad pažeidimams didelę įtaką turėjo ir nuo pareiškėjos visiškai nepriklausančios aplinkybės, t. y. COVID-19 pandemijos pasekmės, kuomet veido kaukių dėvėjimas sudaro objektyvias kliūtis tinkamam asmenų amžiaus identifikavimui, kadangi didžioji veido dalis lieka uždengta ir pareiškėjos darbuotojai yra priversti įvertinti pirkėjų amžių ypač sudėtingomis sąlygomis. Pareiškėja taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, jog pažeidimui turėjo įtakos ir abiejų pardavėjų, nurodytų Protokole, labai nedidelė darbo patirtis. Viena kasininkė iki pažeidimo padarymo dienos buvo išdirbusi tik du mėnesius, o kita nepilnus du mėnesius. Pareiškėjos manymu, alkoholinių gėrimų pardavimas asmeniui, neturinčiam 20 metų, šioje nagrinėjamoje situacijoje įvyko dėl netyčinės žmogiškosios klaidos, kurią iš esmės nulėmė visuma minėtų objektyvių aplinkybių ir kurių remiantis objektyviais kriterijais buvo sudėtinga išvengti. Pareiškėja skunde paaiškina, kad imasi didelių pastangų siekdama užtikrinti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi, t. y. pareiškėjos darbuotojai vykdo pirkėjo amžiaus patikrinimą tiek klientų aptarnavimo kasose, tiek klientų savitarnos kasose, pareiškėja sudarė adaptacijos programą, kuria jos parduotuvės naudojasi naujai įdarbintiems kasininkams ir kuri yra skirta AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimo užtikrinimui, minėtos normos užtikrinimui yra sudarytos kasininko darbo instrukcijos, pareiškėja nuolat vykdo vidinius mokymus, darbuotojai yra pasirašytinai supažindinami su įsakymu, kuris nustato alkoholinių gėrimų, tabako gaminių ir (ar) energinių gėrimų pardavimo tvarką, taip pat pareiškėja vykdo kasdieninį priminimą kasininkams apie AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimų laikymąsi ir kt.
Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 38 straipsniu, prašo teismą padarytus pažeidimus pripažinti mažareikšmiais ir mažai pavojingais, kadangi jie: nebuvo didelio masto, nepadarė jokios realios žalos valstybei ir visuomenei, padaryti minėtose pareiškėjos parduotuvėse pirmą kartą, nėra sisteminiai, o įvyko išimtinai dėl darbuotojų netyčinės klaidos, nebuvo padaryta žala trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, nesukėlė grėsmės visuomenei ir žmogaus sveikatai, nepadarė jokios žalos valstybei ir valstybės finansų sistemai.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėjos skunde pateikti argumentai negali panaikinti padaryto AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėties ir vertintini kritiškai. Pažymi, kad AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 ir 5 punktų nuostatose yra aiškiai įtvirtinta ir atskleidžiama ūkio subjekto pareiga laikytis minėtų nuostatų. Pažymi, jog pareiškėjos pateikti vaizdo įrašai patvirtina, jog viena iš kasininkių pirkėjos amžiaus nevertino, o tiesiog nuskenavo prekę, t. y. alkoholinį gėrimą, kita kasininkė, nors ir paprašė asmens dokumento, tačiau jį įvertinusi, vis tik pardavė alkoholinį gėrimą.
Atkreipia dėmesį, kad AKĮ tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams asmenims. Departamentas nesutinka su Pareiškėjo pozicija ir prašymu pripažinti pažeidimą mažareikšmiu bei mažai pavojingu. VAĮ nustato, kad teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiūrą atliekančių subjektų priimamuose norminiuose teisės aktuose. Departamento direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ pažeidimai, nurodyti AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, nepriskiriami prie pažeidimų, galinčių būti pripažintais mažareikšmiais ir mažai pavojingais. Departamento nuomone, paskirta bauda individualizuota tinkamai, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes. Nutarime nurodyta, jog Pareiškėja AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą padarė ne vieną kartą, tik skirtingose parduotuvėse, o tai yra neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, todėl atsakovas mano, kad pagrindo panaikinti Nutarimo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos tarnyba (toliau – ir Viešosios tvarkos tarnyba) gavo informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) esančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ yra prekiaujama alkoholiniais gėrimais pažeidžiant AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą. 2020 m. rugsėjo 22 d. Viešosios tarnybos viršininkas surašė pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą.
2020 m. rugsėjo 23 d. 13 val. 13 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja G. Ž., veikdama Bendrovės vardu, pardavė 0,75 l butelį fermentuoto alkoholinio gėrimo Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnei E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų.
2020 m. rugsėjo 23 d. 13 val. 33 min. kontrolinio pirkimo metu pagal kasos kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) Bendrovės parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavėja J. G., veikdama Bendrovės vardu, pardavė 0,75 l butelį alkoholinio putojančio fermentuoto gėrimo Viešosios tvarkos tarnybos pareigūnei E. L., gimusiai (duomenys neskelbtini) t. y. asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų.
Departamentas 2020 m. spalio 12 d. surašė Protokolą, kuriame konstatavo, jog Bendrovė, kuri turi licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, dviejose jai priklausančiose parduotuvėse pardavė alkoholinius gėrimus asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų ir tuo pažeidė AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą.
Departamentas už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą 2020 m. lapkričio 5 d. Nutarimu pareiškėjai skyrė ekonominę sankciją – 350 Eur dydžio baudą.
Ginčas byloje kilo dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja AKĮ, kurio 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šio įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti šiame įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. AKĮ 4 straipsnio 1 dalyje pabrėžiama, jog alkoholio produktai yra priskiriami specialiems gaminiams, kurių apskaitai, gamybai, įvežimui, importui, eksportui, prekybai ir vartojimui pagal šį ir kitus įstatymus bei teisės aktus taikomas ypatingas valstybinio reglamentavimo režimas.
AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų. Šis draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-577/2014, 2017 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-432-822/2017). Teismas pažymi, jog alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Jeigu toks asmuo nepateikia jo tapatybę liudijančio dokumento, alkoholinių gėrimų pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam alkoholinius gėrimus. (AKĮ 18 str. 5 d.). AKĮ 34 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatyto reikalavimo nesilaikymą įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai baudžiami nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų bauda.
Pabrėžtina, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, jog ši prekyba vyktų nepažeidžiant Įstatymo reikalavimų. Ūkio subjektas turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių ir šios priemonės turi būti efektyvios tam, kad būtų užtikrintas Įstatyme nustatytų imperatyvų laikymasis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2241/2012; 2011 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011; 2009 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-678/2009). Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, įskaitant juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai ir ūkiui (Įstatymo 1 str. 1 d.).
Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog juridinio asmens, kaip nusikalstamos veikos subjekto, specifika, t. y. tai, kad jis yra savarankiškas teisinių santykių subjektas, turintis teisinį veiksnumą ir teisnumą, savarankišką pavadinimą, organizacinį vientisumą, jo turtas yra atskirtas nuo jo dalyvių turto, tačiau jis yra teisinių santykių dalyvis per jo vardu veikiančius fizinius asmenis, suponuoja ir jo kaltės specifiškumą. Juridinio asmens kaltė sietina su fizinio asmens, veikiančio juridinio asmens naudai ar jo interesais, kalte. Juridinio asmens, kaip teisinių santykių subjekto ir atsakomybės subjekto, specifika lemia ir tai, kad juridinio asmens veikla yra neatsiejama nuo fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu, veiklos, todėl juridinio asmens kaltė taip pat yra susijusi su fizinio asmens, veikiančio to juridinio asmens vardu ir jo naudai ar interesais, nusikalstama veika (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Todėl juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos, jis atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A15-39/2005). Sprendžiant dėl AKĮ nuostatų pažeidimo, juridinio asmens teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie šio įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (padarytais pažeidimais).
Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl atsakovės nustatytų faktinių aplinkybių, t. y., kad 2020 m. rugsėjo 23 d. 13 val. 13 min. pareiškėjai priklausančios parduotuvės kasininkė – pardavėja G. Ž. ir 2020 m. rugsėjo 23 d. 13 val. 33 min. pareiškėjai priklausančios parduotuvės kasininkė – pardavėja J. G. pardavė alkoholinių gėrimų 19 m. pirkėjai. Pareiškėja skunde sutinka su formalia AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimo sudėtimi, tačiau teigia, kad pažeidimas buvo padarytas dėl netyčinės žmogiškosios klaidos, esant sudėtingoms objektyvioms aplinkybėms identifikuoti pirkėjos amžių dėl to, jog pirkėja atrodė vyresnė bei ji buvo užsidėjusi kaukę dėl šalyje paskelbto karantino. Kaip minėta, įgyvendinant AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytą draudimą, AKĮ yra įtvirtinta alkoholinių gėrimų pardavėjų teisė, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metai, net ir pareiga iš alkoholinius gėrimus perkančio asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Iš Nagrinėjamoje administracinėje byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog kasininkė – pardavėja J. G. nepasinaudojo AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga pareikalauti asmens amžių liudijančio dokumento. Pareiškėjos teiginiai, kad pirkėja atrodė vyresnė ir ji buvo užsidėjusi kaukę, yra vertinami kritiškai, kadangi pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, jog pirkėja buvo jaunatviškos išvaizdos ir atrodė jaunesnė nei 25 m., todėl kasininkė – pardavėja privalėjo paprašyti asmens amžių liudijančio dokumento ir jį įvertinti. Taip pat iš byloje pateikto kito vaizdo įrašo nustatyta, jog kasininkė – pardavėja G. Ž. paprašė pirkėjos asmens dokumento ir jį įvertinusi vis tiek pardavė alkoholinį gėrimą, nors pirkėjai nebuvo 20 m. Taigi, pirmuoju atveju Bendrovės kasininkei – pardavėjai turėjo kilti abejonių, kad pirkėja yra jaunesnė nei 25 metų amžiaus, o antruoju atveju, kasininkė – pardavėja, įvertinusi asmens dokumentą apskritai negalėjo parduoti alkoholinio gėrimo.
Teismas pabrėžia, jog iš anksčiau nurodyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos matyti, jog Bendrovės darbuotojų pažeidimas yra laikytinas Bendrovės padarytu pažeidimu. Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas, draudžiantis parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, yra imperatyvus. Iš šios normos dispozicijos matyti, jog joje įtvirtinta formali pažeidimo sudėtis. Teisės pažeidimas formaliose sudėtyse yra baigtas, kai pažeidėjas atliko veiksmus, kurie yra įstatymo draudžiami. Šiuo atveju pareiškėjos atsakomybei atsirasti užtenka, kad alkoholiniai gėrimai buvo parduoti asmeniui, jaunesniam kaip 20 metų. Taigi, teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog pareiškėjai, kaip licencijos turėtojai, užtenka nustatyti pažeidimo, numatyto normos dispozicijoje, faktą, kad kiltų atsakomybė už minėtos nuostatos pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos atsakomybei kilti už AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pažeidimą neturi reikšmės, kaip pareiškėja (jos darbuotojai) naudojosi įstatymo leidėjo suteikta ir AKĮ 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise tikrinti pirkėjų asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju akivaizdu, kad Bendrovės darbuotojų nepakankamas rūpestingumas, atidumas ir lėmė, kad alkoholinių gėrimų įsigijo jį pirkti neturintis teisės asmuo. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Departamentas teisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir pagrįstai konstatavo AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto nustatyto draudimo pažeidimą pareiškėjos atžvilgiu. Pabrėžiama, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog Bendrovė yra priėmusi instrukciją dėl alkoholinių gėrimų pardavimo tvarkos, su kuria yra supažindinti pardavėjai – kasininkai ar kitaip apmoko darbuotojus, neatleidžia jos nuo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte bei 5 dalyje įtvirtintų pareigų vykdymo.
Pareiškėja teismo prašo padarytus pažeidimus pripažinti mažareikšmiais ir mažai pavojingais.
VAĮ 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose. Departamento direktorius 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. T1-401 „Dėl mažareikšmiškumo taikymo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo ir Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pažeidimų srityje ir kriterijų, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu, nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas), nustatė Departamento alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės veiklos srities teisės aktų pažeidimus, kurie gali būti laikomi mažareikšmiais, ir šių pažeidimų vertinimo, pripažįstant juos mažareikšmiais, kriterijus. Įvertinus Įsakymą matyti, kad jame pareiškėjos padaryto pažeidimo, numatyto AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte, negalima pripažinti mažareikšmiu, kadangi jis nėra priskiriamas prie pažeidimų, galinčių būti pripažintu mažareikšmiais ir mažai pavojingais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. lapkričio 5 d. nutarimas „Taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas, jame teisingai įvertintos bylos aplinkybės, tinkamai išaiškintos ir pritaikytos AKĮ nuostatos. Nėra jokio teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos skunde išdėstytais ar kitais argumentais, todėl UAB „Maxima LT“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Maxima LT“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.