Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-12-05 · Administracinė byla Nr. AS-552-819-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2014-11-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-05
Bylos Nr.
AS-552-819-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03084-2013-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Dalia Višinskienė
Atsakovas
Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos
Pareiškėjas
UAB „LitCon“
Administracinė byla Nr. AS552-819/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03084-2013-4Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „LitCon“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „LitCon“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. 2S-10. Nustačius, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 25 straipsnio 6 dalies reikalavimus, ir nepanaikinus Tarybos 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 2S-10, prašė sumažinti Bendrovei paskirtą 615 000 Lt dydžio baudą. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Tarybos 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 2S-10 rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą.

Pareiškėjo teigimu, dėl baudos išieškojimo Bendrovei atsirastų didelių finansinių sunkumų. Pareiškėjas paaiškino, kad kiekvieną mėnesį privalo skirti reikšmingas sumas darbuotojų atlyginimams, jų valstybinio socialinio draudimo įmokoms, patalpų nuomai – apie 598 382 Lt kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas pabrėžė, kad laiku nesumokėjus šių įmokų būtų sutrikdyta gyvybiškai svarbi Bendrovės veikla, būtų pakenkta ne tik pareiškėjui, bet ir viešajam interesui (darbuotojų užmokestis, socialinio draudimo įmokos). Pareiškėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad baudos sumokėjimas pakenks Bendrovės reputacijai, o tokių praradimų kompensavimas gali būti sudėtingas, neįmanomas įvertinti pinigais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi priėmė Bendrovės skundą, laikinai sustabdė Tarybos 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 2S-10 rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą, nurodė šioje dalyje nutartį vykdyti skubiai.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustatė, kad pareiškėjo argumentų tikrumą dėl įmonės veiklos sutrikdymo patvirtina teismui pateikti įrodymai, rodantys, kad Bendrovės veikla nėra nuostolinga, tačiau ji turi itin didelius mėnesinius įsipareigojimus. Teismas darė išvadą, kad paskirtos baudos sumokėjimas galėtų sukelti didelių sunkumų pareiškėjui vykdant turimus finansinius įsipareigojimus darbuotojams, mokant mokesčius į valstybės biudžetą, apsunkinti pareiškėjo komercinę veiklą ar padaryti ją neįmanoma. Teismas nurodė, kad nesustabdžius ginčijamo nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimo, o vėliau priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, Bendrovės grąžinimas į iki tol buvusią padėtį būtų apsunkintas, negalėdama disponuoti 615 000 Lt dydžio apyvartinėmis lėšomis Bendrovė patirtų nuostolius, kurių kompensavimas būtų susijęs su papildomais teisminiais ginčais. Teismas darė išvadą, kad reikalavimo priemonės netaikymas nagrinėjamu atveju galėtų sukelti didesnius neigiamus padarinius nei laikinas nutarimo 2 punkto nevykdymas.

III.

Atsakovas Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba atskiruoju skundu (b. l. 143-147) prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės atmetant pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę kaip nepagrįstą.

Atsakovas pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos, kai siekiama garantuoti teismo sprendimo įvykdymą, o ne apsaugoti suinteresuotą asmenį nuo galimų neigiamų padarinių santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar nuo galimų teisminių ginčų. Taryba atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-174/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-253/2009, 2011 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-2015/2011 ir pabrėžia, kad Tarybos nutarimų galiojimas yra tiesiogiai susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl jo galiojimo sustabdymas galimas tik ypatingais ir išskirtiniais atvejais. Atsakovas atkreipia dėmesį į pareiškėjo pateiktą Pelno nuostolių ataskaitą, iš kurios matyti, kad paryškėjas 2012 m. turėjo 5,9 mln. Lt grynojo pelno. Apie kitus Bendrovės įsipareigojimus byloje nėra duomenų. Atsakovas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti pareiškėjo galimybėmis sumokėti 615 000 Lt baudą. Taryba paaiškina, kad teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, minėta suma būtų grąžinta Bendrovei be papildomo bylinėjimosi. Atsakovas daro išvadą, kad byloje nepateikta jokių objektyvių faktinių duomenų, rodančių, kad, jeigu pareiškėjas sumokėtų 615 000 Lt baudą, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų realiai gali pasunkėti. Atsakovo manymu, pareiškėjo atveju nėra duomenų, rodančių, jog yra realių finansinių sunkumų grėsmė, dėl ko jam palankus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Taryba atkreipia dėmesį, kad galimai pablogėsianti pareiškėjo finansinė padėtis (ar kitos neigiamos pasekmės) ir galimai patirtos išlaidos ar laiko sąnaudos, susijusios su teismo sprendimo įvykdymu, nėra pakankamas pagrindas taikyti prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones pagal susiformavusią teismų praktiką. Atsakovas pažymi, kad ūkio subjektai, turintys finansinių sunkumų, vadovaudamiesi Konkurencijos įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi, gali prašyti išdėstyti baudų mokėjimą. Atsakovo manymu, teismo nutartimi buvo pažeistas proporcingumo principas, nes nutartimi pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė yra neadekvati Tarybos ginamam viešajam interesui bei Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje numatytam įstatymo leidėjo tikslui.

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB „LitCon“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Pareiškėjas pabrėžia, kad priemonės taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, atitinka proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą ir viešąjį interesą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad skunde pateikė pakankamai prima facie teisinių pagrindų dėl ginčijamo nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo. Pareiškėjas nurodo, kad pagrindė, jog dėl baudos išieškojimo Bendrovei iškiltų didelių finansinių sunkumų, ir pažymi, kad jau patyrė žalos dėl dalykinės reputacijos pablogėjimo, todėl pabrėžia, kad baudos sumokėjimas neišvengiamai pakenks Bendrovės reputacijai. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad paskirta bauda yra labai didelė ir neproporcinga atsižvelgiant į Bendrovės tariamai įvykdytą pažeidimą. Dėl to Tarybos nutarimo vykdymas nesulaukus bylos sprendimo iš esmės, sukeltų didesnius neigiamus padarinius nei laikinas nutarimo nevykdymas. Be to, vykdant ginčijamą nutarimą gali būti sukelta žala tretiesiems asmenims – Bendrovės darbuotojams, partneriams, klientams. Pareiškėjo manymu, reikalavimo užtikrinimo priemonė turi būti pritaikyta ir atsižvelgiant į proporcingumo principą. Pareiškėjas pabrėžia, kad pateikė duomenis, kuriuos Taryba pripažįsta reikšmingais vertinant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą, t. y. duomenis apie Bendrovės finansinę būklę informaciją apie išlaidas, patiriamas kiekvieną mėnesį. Pareiškėjas paaiškina, kad veikia statybų versle, kuriame patiriami labai dideli kaštai ir reikalingos itin didelės apyvartinės lėšos. Pareiškėjo manymu, būtina atsižvelgti į tai, kad šiuo metu Lietuvoje statybų pramonėje yra ganėtinai sudėtinga situacija, egzistuoja didelė konkurencija tarp įmonių. Pareiškėjas daro išvadą, kad sumokėjus paskirtą baudą, Bendrovė netektų didelės dalies savo apyvartinių lėšų, galėtų sutrikti Bendrovės vystomų projektų vykdymas, atsiskaitymai su darbuotojais ir klientais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas dalyje, kurioje teismas tenkino pareiškėjo UAB „LitCon“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Konkurencijos tarybos 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 2S-10 rezoliucinės dalies 2 punkto, kuriuo dėl šio nutarimo 1 punkte pripažintų Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 25 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimų Bendrovei skirta 615 000 Lt bauda, galiojimą.

Iškėlus ginčą administraciniame teisme, proceso dalyvių prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis. ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Iš paminėtos įstatymo normos formuluotės akivaizdu, jog įstatymų leidėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą susiejo su tikslu užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, t. y. garantuoti teisingumo vykdymą, o ne prevenciškai apsaugoti proceso dalyvius nuo galimų jiems nepalankių teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-246/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog, netaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad, priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus ir veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pareiškėjo pažeistų teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5-155/2005, 2005 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS5-230/2005, 2008 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo praktiką formuojančiose nutartyse taip pat yra akcentavęs, kad sprendžiant šį klausimą atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (pvz., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-310/2011 ir kt.)

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas kilo specifinėje teisinių santykių srityje. Pareiškėjas iškėlė ginčą dėl Konkurencijos tarybos nutarimo, kurio jam paskirta bauda už Konkurencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 8 punkto ir 25 straipsnio 6 dalies reikalavimų pažeidimą.

Konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti viešojo administravimo subjektų bei ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, šių subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas. Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jeigu teismas nenusprendžia kitaip. Šio įstatymo 39 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad ūkio subjektas Konkurencijos tarybos paskirtą baudą privalo sumokėti į valstybės biudžetą ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo paskelbimo Konkurencijos tarybos interneto svetainėje dienos. To paties straipsnio 2 dalis suteikia Konkurencijos tarybai teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki šešių mėnesių, jeigu yra motyvuotas ūkio subjekto prašymas, kad sumokėti baudos laiku ūkio subjektas negali dėl objektyvių priežasčių.

Iš aptariamų Konkurencijos įstatymo normų matyti, kad įstatymų leidėjas nenustatė, jog ūkio subjekto pareiga mokėti Konkurencijos tarybos nutarimu paskirtą baudą atsiranda tik įsigaliojus nutarimui, kuriuo pritaikyta ši sankcija, o skundžiamo nutarimo galiojimas teismo gali būti sustabdytas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į specifines individualios situacijos aplinkybes, akivaizdžiai pagrindžiančias administracinio akto (ar jo dalies) galiojimo sustabdymo būtinumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-246/2013). Įstatymų leidėjui suteikiant ūkio subjektui teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl jo skundo reikalavimų užtikrinimo, o teismui – diskreciją išimties tvarka sustabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo (jo dalies) vykdymą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tuo yra užtikrinama ūkio subjekto (šiuo atveju – pareiškėjo) teisė į teisminę gynybą, proceso šalių interesų pusiausvyra bei įgyvendinamos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos dėl būtinybės suteikti asmenims galimybę prašyti laikinosios teismo apsaugos administraciniuose ginčuose. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, ūkio subjekto skundas teismui dėl Tarybos nutarimo teismui per se nėra pagrindas taikyti Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje numatytą išimtį ir stabdyti Konkurencijos tarybos nutarimo (jo dalies) vykdymą, t. y. taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Ar yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kiekvienu atveju sprendžia, atsižvelgdamas į individualiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios turi būti išdėstytos motyvuotame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir atitinkamai pagrįstos. Atsižvelgdama į Konkurencijos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, teisėjų kolegija pabrėžia, kad pareiškėjas savo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę dėl Tarybos nutarimo vykdymo turi įrodyti specifines, išskirtines individualios situacijos aplinkybes, dėl kurios teismas galėtų taikyti išimtį iš šios bendrosios taisyklės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi taisyklės, kad galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, įrodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (pvz., 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009), tačiau susiklosčiusi sunki ekonominė situacija ir jos metu kylantys finansiniai sunkumai gali būti pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pvz., 2010 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-206/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais (pvz., 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-440/2010, 2011 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-13/2011).

Pareiškėjas tvirtina, kad dėl baudos išieškojimo Bendrovei kiltų didelių finansinių sunkumų, ir pateikia dokumentus, rodančius, kad Bendrovė kiekvieną mėnesį skiria apie 598 382 Lt sumą darbuotojų atlyginimams, valstybinio socialinio draudimo įmokoms, patalpų nuomai. Vadovaujantis pirmiau paminėta administracinių teismų praktika, galimos neigiamos pasekmės pareiškėjo finansinei padėčiai, galiojant ginčijamam nutarimui, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodymais nepagrindė, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki, o nurodyto dydžio baudos sumokėjimas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo galėtų šią padėtį dar labiau apsunkinti, t. y. kad gali sutrikti pareiškėjo įprastinė veikla. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog Bendrovės veikla nėra nuostolinga. Byloje esanti Pelno (nuostolių) ataskaita (b. l. 74) patvirtina, kad Bendrovė 2012 metais turėjo 5,9 mln. Lt grynojo pelno (t. y. jau atmetus pareiškėjo nurodomas sąnaudas, kurias Bendrovė yra įsipareigojusi mokėti kas mėnesį (patalpų nuoma, atlyginimai darbuotojams). Duomenų apie kitus Bendrovės finansinius įsipareigojimus pareiškėjas nepateikė. Pažymėtina, kad vien paskirtos baudos dydis taip pat negali būti motyvas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-246/2013). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė savo prašymo dalyje dėl argumentų, jog skundžiamu Tarybos nutarimu paskirtos baudos sumokėjimas, nesulaukus galutinio teismo sprendimo dėl šio nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, itin dideliu mastu suvaržytų jo turtines teises.

Pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-527/2009, kurioje nutarta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Tarybos nutarimo dalių, kuriomis pareiškėjams paskirtos baudos, galiojimą, nagrinėjamu atveju negali būti tapatinama su šia administracine byla dėl skirtingų faktinių aplinkybių. Pastebėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos ir faktinės situacijos bei kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-267/2009, 2009 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-338/2009).

Taip pat pažymėtina, kad, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus ginčijamą Tarybos nutarimą, pareiškėjo sumokėta bauda privalo jam būti grąžinta iš valstybės biudžeto be papildomų teisminių procesų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-246/2013). Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai konstatavo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama. Sutiktina su pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyta aplinkybe, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas yra rekomendavęs teismams, sprendžiant klausimus dėl laikinosios apsaugos skyrimo administraciniuose ginčuose, be kita ko, vertinti ir prima facie argumentus dėl skundžiamo akto galiojimo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su pareiškėjo nurodytais prima facie argumentais dėl skundžiamo atsakovo nutarimo neteisėtumo, nenustatė aplinkybių, kurios nagrinėjamu atveju akivaizdžiai rodytų Tarybos nutarimą esant neteisėtą.

Pareiškėjo argumentai, jog baudos mokėjimas nesulaukus teismo sprendimo pažeistų proporcingumo principą, būtų nesuderinamas su viešuoju interesu, taip pat nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kaip minėta, pagal bendrą taisyklę skundo teismui dėl Tarybos nutarimo pateikimas neturi suspensyvinio efekto, o skundžiamo nutarimo galiojimas gali būti sustabdytas teismo tik išimtiniais atvejais. Taip pat pažymėtina, kad tiek pagal Europos Sąjungos teisę, tiek pagal nacionalinę teisę pripažįstama, jog už konkurencijos normų pažeidimus skiriamos baudos turi atgrasomąjį poveikį, taigi, padeda užtikrinti viešuosius interesus saugant sąžiningos konkurencijos laisvę.

Minėta, kad Konkurencijos įstatymo 33 straipsnyje 3 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir sustabdyti Tarybos nutarimo (jo dalies) vykdymą, jei ūkio subjektas teisme įrodo, jog egzistuoja išskirtinės aplinkybės, suteikiančios pagrindą taikyti minėtą išimtį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasinaudojo įstatymų jam suteikta teise prašyti teismo laikinos apsaugos, o teismas nustatyta tvarka vertino pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo nurodytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė išimtinio pobūdžio aplinkybių, kurios teismui suteiktų pagrindą taikyti jam ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – t. y. sustabdyti Tarybos nutarimo rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą. Apibendrindama aptartas aplinkybes bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nenustatyta realios grėsmės, jog, nepritaikius pareiškėjo prašyme nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, būsimo teismo sprendimas pasunkės arba pasidarys negalimas, t. y. iš esmės nenustatyta ABTĮ 71 straipsnio taikymo pagrindų. Dėl nurodytų motyvų atsakovo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartis dalyje, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutarties dalį, kuria nutarta laikinai sustabdyti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2013 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 2S-10 „Dėl UAB „LitCon“ kliudymo atlikti tyrimą“ rezoliucinės dalies 2 punkto galiojimą, šioje dalyje nutartį vykdant skubiai, panaikinti ir šio pareiškėjo prašymo netenkinti.

Kitoje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasDalia Višinskienė