- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-18
- Bylos Nr.
- A-1637-492/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00211-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- P. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 5 450 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad, laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2018 m. gruodžio 20 d. atlikdamas Vilniaus PN direktoriaus paskirtą nuobaudą už pataisos įstaigos režimo reikalavimų pažeidimus, jis buvo laikomas Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjui atliekant paskirtą drausminę nuobaudą Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje jam nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjui kameroje teko per mažai ploto, dėl to tarp kalinamų asmenų kildavo ir konfliktai. Kameroje nebuvo ventiliacijos, dėl to ypač vasarą trūko oro, o dėl prakaitavimo buvo nemalonus kvapas. Nuo dieninės dirbtinės šviesos skaudėdavo akis, nes kameroje ištisą parą degdavo šviesa (dieninė, o po to naktinė). Pareiškėjas buvo susižalojęs save ne keletą kartų, nes per kratą buvo paimti visi asmeniniai daiktai. Tokiais veiksmais pareigūnai vertė jį žalotis. Pareiškėjo teigimu, jis yra tikintis, jis, kaip ir jo visa šeima, laisvėje eidavo į bažnyčią, o Vilniaus PN – į koplyčią, tačiau, patekęs į kamerų tipo patalpas, jis nebegalėjo eiti į koplyčią. Patekęs į drausmės grupę pareiškėjas nebeturėjo galimybės užbaigti lankyti ir psichologo konsultacijas. Be to, prieš patekdamas į kamerų tipo patalpas, pareiškėjas mokėsi, o kai buvo laikomas kamerų tipo patalpose jam nebuvo leidžiama mokytis. Kameroje nebuvo iškvietimo mygtuko, nors toks turi būti įrengtas ir veikti. Pareigūnai pareiškėjui dienos metu neleisdavo miegoti. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas į Vilniaus PN administraciją kreipėsi daug kartų žodžiu, bet Vilniaus PN neregistravo jo nusiskundimų. Dėl skunde išdėstytų aplinkybių pareiškėjas nurodė patyręs dvasinius išgyvenimus, (duomenys neskelbtini), t. y. neturtinę žalą.