Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys I. K., Nacionalinė žemės tarnyba, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas A. B. parodė, kad J. R. B. mire (duomenys neskelbtini). Po jo mirties visu likusiu turtu rūpinosdi sūnus A. B.. Jam atiteko tėvo asmeniniai daiktai, dirbo žemę, prižiūrėjo sodybą. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą A. B. palikimą priėmė.

Liudytoja R. K. parodė, kad po tėvo mirties viusu likusiu turtu rūpinosi A. B.. Jis prižiūrėjo sodybą, dirbo žemę. Faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, A. B. palikimą priėmė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2011-02-18 mirus tėvui J. R. B., priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad „Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme nustatyta, kad bendra tvarka paveldėjimo teisės liudijimas negali būti išduotas anksčiau negu suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.67 straipsnis), tačiau nenustatyta terminų, per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tokią kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad faktiniu valdymu priėmęs palikimą paveldėtojas gali bet kada kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

CK 5.51 straipsnis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini)mirė I. B. (b. l. 7). 2018-07-02 notarės A. S. pažyma patvirtina, kad dėl I. B., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 8). J. R. B. mirė 2011-02-18 (b. l. 9). 2018-02-02 notarės Kristinos šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl J. R. B.s, mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 10). Iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad I. B. nuosavybės teise priklauso šis nekilnojamasis turtas: 1,6500 ha žemės sklypas, kurio UN (duomenys neskelbtini), ir 0,3500 hą žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). J. R. B. ir I. J. (B.) susituokė (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 69 (b. l. 13). A. B. tėvai J. R. B. ir I. B. (b. l. 14).

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir liudytojų A. B. ir R. K. parodymų matyti, kad pareiškėjas po palikėjo mirties pradėjo naudotis ir rūpintis palikėjo turtu kaip savu. Perėmė palikėjo asmeninius ir atminčiai skirtus daiktus, žemės sklypus ir valdė juos bei prižiūrėjo kaips savus. Šiuos veiksmus pareiškėja atliko nedelsiant, nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjas po palikėjo mirties, jo turtą dalį prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Kiti suinteresuotieji asmenys I. K. (palikėjo dukra) neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinis faktas, nes sutinka, kad brolis A. B. po tėvo mirties rūpinosi likusiu turtu, jį prižiūrėjo, todėl tikrai priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po tėvo J. R. B. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.). Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes, pareiškėjas galės kreiptis pas notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 445 str.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei šioje byloje sudaro 12,04 Eur. Pareiškėjui A. B. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2018-01-04 sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 proc. atleidžiant A. B. nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjo valstybei (b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų bylinėjimo

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263 - 270, 448 str., teismas

nusprendži a:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R. B., a. k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė mirusiojo sūnus A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.