Telšių apylinkės teismo įsakymas

Baudžiamosios bylos Nr. e1-314-344/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13434-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.19.3.2.1; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)

2020 m. gegužės 18 d.

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

G. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas

2016 m. gegužės 12 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių, paskiriant įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemonę, bausmę atlikęs (iš probuojamųjų asmenų registro išregistruotas 2017 m. balandžio 7 d.), teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. A. 2020 m. balandžio 5 d. apie 16.25 val., Mažeikių r., kelyje Seda– Židikai 12 kilometre, būdamas neblaivus (nustatyta 2,44 prom. girtumas), kad nebūtų nuvežamas jam nuosavybės teisę priklausantis automobilis „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) į automobilių saugomą aikštelę, tiesiogiai pasiūlė duoti 400 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdantiems valstybės tarnautojams – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiems patruliams A. K. ir I. B., nurodydamas, kad minėti pinigai yra jo namuose, taip pasiūlė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas paperkamo valstybės tarnautojo neteisėto neveikimo, vykdant įgaliojimus.

Apklaustas kaip įtariamasis, G. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2020 m. balandžio 4 d. apie 20 val. jo namų kieme, adresu Mažeikių r., (duomenys neskelbtini), šventė draugo gimtadienį ir vartojo daug alkoholio. Apie 1-2 val. pabaigus švęsti, nuėjo miegoti, atsikėlus, sveikata buvo nelabai gera, todėl nusprendė atsipagirioti. Iki 15 val. gėrė alų ir sidrą, prisiminė, kad kitą dieną į darbą, todėl nuėjo į savo mamos automobilį „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (mama automobilį buvo palikusi pas jį, nes ir ji vartojo alkoholį, automobilio rakteliai buvo automobilio viduje), ir ant galinės automobilio sėdynes užmigo. Kada tą automobilį jo posūnis G. S. pasiėmė ir kam, jis net nežino. Jis atsibudo tik tada, kai policija jau buvo automobilį sustabdžius. Pabudęs pamatė, kad posūnis yra policijos nežymėtame automobilyje, jam buvo pildomas protokolas. Nuėjęs prie policijos automobilio, paklausė, ar bus nutempiamas jo mamos automobilis, sužinojęs, kad bus, paklausė, ar iškviestas tralas. Pareigūnai atsakė, kad taip. Tada jis pasakė, kad gal gali susimokėti už tralą ir policininkams sumokėti. Pasiūlė 300 ar 400 eurų. Policininkas jo paklausė, ar jis siūlo jiems 400 eurų, kad nenutemptų mašinos. Jis atsakė, jog duos 400 eurų. Ar buvo įspėtas už gresiančią atsakomybę už kyšio davimą, jis neatsimena, nes buvo neblaivus. Pamena, kad policijos pareigūnas sakė, kad yra viskas filmuojama, dar parodė kamerą prie savęs, bet jis toliau prašė susitarti, kad nenutemptų automobilio, pamena, kad jo ne kartą prašė grįžti į automobilį, tačiau jis vis tiek laikėsi savo. Labai gailisi dėl tokio poelgio (b. l. 45–46).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo G. A. prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai.

2020 m. balandžio 5 d. 16.49 val. registruotame informaciniame pranešime ROIK Nr. 0120000179200 nurodyta, kad sustabdytas automobilis, kurio vairuotojas G. S. neturi vairuotojo pažymėjimo, jam nustatytas 1,50 prom. girtumas. Automobilio savininkas G. A., kad nenutemptų automobilio į saugojimo aikštelę, pasiūlė patruliams 400 eurų kyšį (b. l. 13–14).

2020 m. balandžio 5 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyriausiojo patrulio A. K. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo nurodyta, kad šių metų balandžio 5 d. dirbo kartu su vyr. patrule I. B. Mažeikių r. tarnybiniu automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nepažymėtas skiriamaisiais ženklais. Apie 16.25 val. Mažeikių r., kelyje Seda–Židikai 12 km buvo sustabdytas automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevravo kelyje. Priėjus prie automobilio vairuotojo G. S., šis iškart pasakė, kad neturi teisės vairuoti ir yra vartojęs alkoholinių gėrimų, nes šventė draugo gimtadienį. G. S. alkoteteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0235, patikros Nr. 1204652, buvo nustatytas 1,50 promilių girtumas, patikrinus duomenų bazėje nustatyta, kad teisės vairuoti neturi, teisės vairuoti transporto priemonę nėra įgijęs. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos 424 straipsnio 4 dalį. Jam sėdint tarnybiniame automobilyje vairuotojo pusėje ir rašant protokolą, prie automobilio vairuotojo pusės durelių priėjo automobilio savininkas G. A.. Bendraujant su juo pro tarnybinio automobilio durelių langą, asmuo pradėjo prašyti, kad nenuvežtų automobilio. Paaiškinus, kad automobilis bet kokiu atveju bus, jog duos 200 eurų. Minėtas asmuo buvo perspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, brt į perspėjimą nereagavo ir toliau prašė susitarti, sakydamas, jog duos 400 eurų bei prašydamas pasakytu, kiek duoti, žadėjo atiduoti visą savo algą, kad tik nenuvežtų, nes automobilis jo pragyvenimo šaltinis, prašė pavežti iki namų, kur žadėjo paduoti pinigus. Apie bandymą papirkti policijos pareigūnus buvo informuotas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas. G. A. buvo paaiškinta, kad jam bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus ir su juo policijos pareigūnai susisieks telefonu dėl apklausos. Jam alkoteteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0235, patikros Nr. 1204652, buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas. Automobilis „VW PASSAT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę. Filmuota vaizdo kamera „Body“ Nr. 19 (b. l. 23–24).

2020 m. gegužės 6 d. apžiūros protokole aprašytas vaizdo kamera „Body“ Nr. 19 nufilmuotas vaizdo įrašas, esantis 7 failuose, kur užfiksuota kaip G. A. primigtinai siūlo policijos pareigūnams A. K. ir I. B. paimti pinigus, kuriuos jis duotų pareigūnams, jei šie važiuotu su juo prie bankomato, kad nebūtų paimtas jam priklausantis automobilis (b. l. 20–21).

Vaizdo įrašas, esantis kompaktiniame diske, kuriame įrašytas vaizdo kamera „Body“ Nr. 19 nufilmuotas vaizdo įrašas, kur užfiksuota kaip G. A. primigtinai siūlo policijos pareigūnams A. K. ir I. B. paimti pinigus (prisegtas prie galinio bylos viršelio).

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

BK 230 straipsnio 4 dalyje išaiškinta, kad kyšis – bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad kyšiu, kaip papirkimo dalyku, pripažįstamas neteisėtai duotas, siūlytas ar žadėtas turtinis atlygis valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Šio turtinio atlygio materialus pavidalas ir teisinė forma gali būti įvairūs. Pripažįstant duotą, siūlytą ar žadėtą atlygį kyšiu svarbiausia yra tai, kad šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų darbinių santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-48/2009).

Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant įtariamo ar kaltinamo asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia ne tik įvertinti tai, kaip jo atitinkamus veiksmus suprato valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, bet ir nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016, 2K-140-788/2017).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodyta visiškai. Veika pagal BK 227 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis G. A. pasiūlė kyšį policijos pareigūnams A. K. ir I. B., vykdantiems įgaliojimus, siekdamas, kad jam priklausantis automobilis „VW Passat“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) nebūtų nugabentas į saugojimo aikštelę.

Kaltinamasis G. A. neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 47–49).

Kaltinamojo G. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, siekdamas įgyvendinti BK 54 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtinę, apysunkę tyčinę nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia (kaltinamasis, siūlydamas pareigūnams kyšį, kad šie neatliktų savo pareigų, suvokė nusikalstamos veikos pobūdį bei norėjo taip veikti), į tai, kad kaltinamasis teistas ir nusikalstama veika padaryta neišnykus teistumui (b. l. 28–31), baustas administracine tvarka (b. l. 32–33), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, todėl, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte už apysunkį nusikaltimą numatytam bausmės minimumui.

Pažymėtina, kad prokuroro siūloma kaltinamajam skirti bausmė neatitinka baudžiamojo įstatymo reikalavimo ir yra ženkliai švelnesnė nei numatyta BK 3 dalies 3 punkte, kuris už apysunkį nusikaltimą minimalių baudos dydį nustato nuo 100 iki maksimalaus 4 000 MGL dydžio. Prokuroras nenurodė, o byloje nenustatyta duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas kaltinamajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, juo labiau, kad kaltinamasis veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui, kas rodo, jog paskyrus mažesnio dydžio baudą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, pilnai kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu) (BK 64¹ straipsnis).

Įvertinant tai, kad kaltinamasis dirba miško darbininku ir kaip žinoma, tokių darbininkų darbo užmokestis Lietuvoje nėra didelis, lyginant su skirtina bauda, paskirtą baudą jis įpareigotinas sumokėti per 12 mėn. nuo teismo baudžiamojo sprendimo įsiteisėjimo.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašytas vaizdo kamera „Body“ Nr. 19 nufilmuotas vaizdo įrašas, kur užfiksuota kaip G. A. primigtinai siūlo policijos pareigūnams A. K. ir I. B. paimti pinigus (prisegtas prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418–422 straipsniais,

nusprendžia:

G. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 102 MGL (BBD) dydžio, t. y. 5 100 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto eurų 00 ct) bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti 68 MGL (BBD) – 3 400 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Paskirtą baudą kaltinamasis privalo sumokėti į valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, (banko kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismo raštinės darbuotojui banko kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, (kuriame įrašytas vaizdo kamera „Body“ Nr. 19 nufilmuotas vaizdo įrašas), prisegtą prie galinio bylos viršelio, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu ją gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti G. A., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo jo įteikimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių, Telšių ar Akmenės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Kaltinamajam išaiškinti, kad teismas, teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.