Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. S. 2012-06-11 apie 20.50 val., viešoje vietoje - prie prekybos centro ,,Maxima“, esančioje Taikos g. 1, Vilniuje, būdamas neblaivus (1,82 promilių girtumas), stebint kitiems asmenims užstojo nukentėjusiajai R. P. kelią išeiti iš parduotuvės bei keletą kartų kumščiais sudavė jai į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai R. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu savo įžūliu ir smurtiniu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Specialisto išvadoje Nr. G 2603/12(01) nurodyta, kad R. P. 2012-06-13 nustatyta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, tiek suduodant smūgį į kairę šlaunį (pvz., ranka) ar atsitrenkiant kaire šlaunimi į kietą buką atsikišusį paviršių (pvz., griūnant, užsigaunant), tiek ir spaudžiant kairę šlaunį kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, prieš kreipiantis į gydymo įstaigą. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 37-39)

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra DVD diskas su užrašu „DIGIDATA CD –R“, kuriame yra vaizdo įrašas UAB „MAXIMA LT“ parduotuvės salės kamerų už 2012-06-11. Atidarius vaizdo įraše esantį pirmąjį langą matyti, kažkokią parduotuvės salę, kurioje sudėtos prekės, vaizdas neryškus, vos matomas, liejantis. Vaizdo įrašas prasideda 2012-06-11 20.47. Vaizdo įrašė matosi tik žmogaus siluetas ir permatomo stiklo parduotuvės įėjimo durys. Matosi parduotuvės į prekybos salę įėjimo varteliai bei iš kairės pusės rakinamos spintelės daiktams saugoti. Taip pat iš kairės pusės matosi lentyna su laikraščiais, o iš dešinės pusės prekybos vežimėliai. 20.47.56 vaizdo įrašė matosi užeinančių žmonių siluetai, keturi vaikinai. 20.48.07 vaizdo įrašė matosi kaip iš dešinės pusės pro įėjimo duris bando išeiti moteris, veido nesimato, apranga kelnės ir švarkas, o jai užstoja kelią vyras, stambaus kūno sudėjimo, veido nesimato, apranga, tamsios spalvos kelnės, striukė ir sportinė kepurė, šviesios spalvos megztiniu, kuris iš karto dešine ranka smaugioja minėtai moteriai į veidą, viskas vyksta tarp parduotuvės įėjimo durų. Vyras nustūmė moterį į kairę pusę prie pat spintelių daiktams saugoti, vaizdo įraše matosi kaip vyras smaugioja rankomis, tačiau vaizdą užstoja stovas su laikraščiais. 20.48.16 prie minėto vyro iš nugaros pribėga vyras, tamsios spalvos striuke su baltos spalvos užrašu ant nugaros, galimai apsaugos darbuotojas, tačiau užrašo ryškiai nesimato, vaizdas liejasi, neryškus ir nutraukia minėtą vyrą nuo moters ir laikydamas už striukę ištraukia iš parduotuvės. Prie parduotuvės įėjimo durų stovi žmonės, prieina moteris, kurią užpuolė vyras. Vaizdo įraše matosi daugybę pirkėjų, vaikščiojančių po parduotuvės salę. Jokių įtartinų veiksmų pirkėjai nevykdo. Vaizdo įrašo pabaiga 20.48.42. (b. l. 52-52, 136)

Patikros alkotesteriu duomenimis V. S. 2012-06-11 23.27 val. nustatytas 1,82 promilių girtumas. (b.1. 61)

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šias normas, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Įžūlūs veiksmai, kuriais gali būti realizuojama aptariamo nusikaltimo objektyvioji pusė – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad V. S. viešoje vietoje – prie prekybos centro ,,Maxima“, esančioje Taikos g. 1, Vilniuje, įžūliai elgdamasis, t. y. be priežasties užstojo nukentėjusiajai R. P. kelią išeiti iš parduotuvės bei keletą kartų kumščiais sudavė jai į įvairias kūno vietas, rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį, tokie jo veiksmai atitinka BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Liudytojai K. T., A. K., J. M. parodė, jog visas įvykis vyko parduotuvės viduje, kur tuo metu buvo daug žmonių. Byloje nustatyta, kad nusikalstamus veiksmus kaltinamasis atliko parduotuvėje „Maxima“, todėl šiuo atveju vietos priskyrimas viešajai vietai abejonių nekelia, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo ir turėjo teisę lankytis kiti asmenys. V. S. nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog tokiam nusikalstamam poelgiui nebuvo priežasčių. Kaltinamasis veikė tyčia. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamojo prisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet jis nustatomas tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir pan. Viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad V. S. viešoje vietoje keletą kartų kumščiais suduodamas nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas, bendrais bruožais numatė, jog tokiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiajai, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis, ir tokių padarinių norėjo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę V. S., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant V. S. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už pažeidimus viešajai tvarkai, 12 klasių išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 1978-09-04 iki 1978-12-11, diagnozė: epilepsija be demencijos, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas, 2014-02-27 – 05-02 teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad V. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad tuo metu jis galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, dėl psichikos būklės jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. S. šiuo metu lėtiniu psichikos sutrikimu neserga ir nėra laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje, jam diagnozuojama organinis asmenybės sutrikimas bei psichikos elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, dėl kurių jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, su juo galima atlikti tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teisiniame bylos nagrinėjime. V. S. dėl savo psichikos būklės nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus V. S. baudą.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra nustatyta viena V. S. atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad V. S. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-06-11 21.00 val. iki 2012-06-12 12.40 val. (dvi dienos).

V. S. taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 150,58 Lt civilinį ieškinį byloje. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog sutinka su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog R. P. buvo suteiktos kompiuterinės tomografijos (ambulatorinėmis sąlygomis), neurochirurgo paslaugos, kurių paslaugos bendrai sudaro 150,58 Lt. Nukentėjusiajai paslaugos gydymo įstaigoje buvo suteikiamos praėjus keletui dienų po įvykio. Teismas vertina, jog visos šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajai, tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiosios patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

R. P. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 1000 litų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji dėl V. S. nusikalstamos veikos patyrė neturtinės žalos, ją vertina 1000 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, kurių sąrašas nėra baigtinis. Pagal minėtą normą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

Šiuo atveju V. S. savo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiąją išgąsdino, dėl ko ši patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, kitas neigiamas emocijas, nepatogumus, nukentėjusioji nurodė, kad jai šokas dar iki šiol nepraeina, reikia gerti vaistus, atsirado baimės, į parduotuvę nėjo metus. V. S. nusikaltimą nukentėjusiosios atžvilgiu padarė tyčia, įžūliais veiksmais. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis pajamų neturi, niekur nedirba, yra išlaikomas savo motinos. Teismas įvertinęs neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgdama į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, mano, kad protinga nukentėjusiosios ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį sumažinus nuo prašomos 1000 Lt sumos iki 700 Lt.

Byloje (b.l. 136) esančiame voke CD laikmena su vaizdo įrašu paliktina saugoti byloje.

BK 64¹ str. įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad V. S. skiriama bausmė sumažintina 1/3.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., ir paskirti jam 15 MGL (1950 Lt) dydžio baudą, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda.

Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą, t.y. 2 dienas, prilyginant šį laiką 4 MGL dydžio baudai, ir nustatyti mokėtiną 6 MGL (780 Lt) dydžio baudą.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti, priteisti iš V. S. 150,58 Lt žalai atlyginti.

Priteisti iš V. S. R. P. 700 Lt neturtinei žalai atlyginti.

V. S. taikytas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje esančią CD laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.