Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-215-159/2010

Teisėjas Darius Kurpavičius Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6;

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2010 m. balandžio 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant ieškovės atstovei A. Z., atsakovės atstovams N. D. (N. D.), advokatui R. I., vertėjai Livijai Martišauskienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-221-792/2009 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovei R. K. (D.) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-20 įsakymu Nr. AD1-544 UAB „Paslaugos būstui“ paskirta Klaipėdos miesto daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore; kad UAB „Paslaugos būstui“, remdamasi minėtu įsakymu vykdė namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, teikė namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams tokias būtinąsias pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo paslaugas: šiukšlių išvežimo, šildymo, eksploatacijos, namui priskirtos teritorijos priežiūros ir kitas paslaugas; kad atsakovė R. K. (D.) yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, 2002-08-10 butą nusipirkusi iš M. D.; kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartimi A. D. ir jos nepilnametei dukrai D. D. pripažinta panaudos teisė į 16,77 kv. m ploto kambarį ir teisė bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis bute, adresu (duomenys neskelbtini).

Remdamasis ieškovės atstovės paaiškinimas teismas nustatė, kad ieškovė mokesčius už būtinąsias pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini), apskaičiavo dviem asmenims, t. y. A. D. ir R. K. (D.), kad minimų mokesčių mokėjimui išduotos dvi atsiskaitymo knygelės – viena – atsakovei, kita – A. D. A. D. jai apskaičiuotus mokesčius sumokėjo, atsakovė jai apskaičiuotų mokesčių nesumokėjo.

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų – pažymos apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą, prašymų: Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl procesinių dokumentų įteikimo, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų Nr. 46, Nr. 47, pažymos apie A. D. ir D. D. deklaruotą gyvenamąją vietą, pateiktos vaizdo medžiagos nustatė, kad ginčo laikotarpiu atsakovė bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyveno ir nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, kad faktiškai bute gyvena ir teikiamomis paslaugomis naudojasi A. D. ir D. D., kad atsakovė nuolat informuodavo ieškovę apie tai, kad ji negali patekti į butą, jame apsigyventi ir kad nesutinka mokėti už teikiamas paslaugas.

Teismas manė, kad ieškovės apskaičiuota įsiskolinimo už nesumokėtus mokesčius suma už laikotarpį nuo 2006-05-01 iki 2008-06-01 yra pagrįsta, kadangi byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ netinkamai vykdė norminių dokumentų, nustatančių jos pareigas, reikalavimus, ar jos suteiktos paslaugos neatitiko kokybinių rodiklių, kad tarp atsakovės R. K. (D.), t. y. buto savininkės, ir A. D. faktiškai atsirado buto panaudos teisiniai santykiai, todėl A. D., kaip panaudos gavėja, ir privalėtų mokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, t. y. mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas (CK 6.629 str. 1 d., 6.636 str.), nes byloje yra duomenų, įrodančių, kad panaudos gavėja A. D. atsiskaito už kitas suteikiamas paslaugas, pavyzdžiui, už sunaudotas gamtines dujas.

Ieškovė duomenų apie tai, kad bute ginčo laikotarpiu gyveno ir ieškovės teikiamomis komunalinėmis bei administravimo paslaugomis naudojosi atsakovė, nepateikė. Kritiškai įvertino liudytojos A. D. parodymus, kad ji nedaro jokių kliūčių R. K. (D.) patekti į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir R. K. (D.) bet kada gali patekti į jai nuosavybės teise priklausantį būstą, nes liudytojos parodymai prieštarauja byloje esantiems duomenims.

Įvertinęs, kad faktiškai teikiamomis paslaugomis, už kurių suteikimą prašoma priteisti 536,03 Lt, naudojosi ne atsakovė, teismas padarė išvadą, kad ieškovė UAB „Paslaugos būstui“ ieškinio neįrodė, todėl jį atmetė, nes prievoliniai teisiniai santykiai atsirado ne tarp ieškovės ir atsakovės.

Atsakovei R. K. (D.) nepateikus duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, bylinėjimosi išlaidų klausimo teismas nesprendė (t. 1, b. l. 174–176).

CK 4.84 str. 4 d. nurodyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė, remdamasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-20 įsakymu Nr. AD1-544, teisėtai ir pagrįstai vykdo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą ir teikia būtinąsias pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo paslaugas: šiukšlių išvežimo, šildymo, eksploatacijos, namui priskirtos teritorijos priežiūros ir kitas paslaugas. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovės apskaičiuota įsiskolinimo už nesumokėtus mokesčius suma yra pagrįsta.

Rašytiniais dokumentais įrodyta, kad ieškovė teisėtai vykdo namo administravimą, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra atsakovė R. K. (D.), todėl teismo sprendime padaryta išvada, kad prievoliniai teisiniai santykiai atsirado ne tarp ieškovės ir atsakovės, yra nepagrįsta ir neteisėta, atsakovė privalo ieškovei sumokėti 536,03 Lt susidariusią skolą.

Atsakovė ginčija savo pareigą sumokėti priskaičiuotus mokesčius, remdamasi tuo, kad teikiamomis paslaugomis faktiškai naudojasi A. D. Teismas savo iniciatyva turėjo A. D. įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, bylos išsprendimas galėtų turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms. A. D. nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, tai pažeidžia jos teises ir sudarė prielaidas neteisėto sprendimo priėmimui.

Teismas, įvertinęs, kad faktiškai teikiamomis paslaugomis naudojosi ne atsakovė, tuo pagrindu ieškinį atmetė kaip neįrodytą, tačiau tokia teismo išvada nepagrįsta ir neteisėta.

Savininko teises ir pareigas reglamentuoja CK daiktinės teisės normos, kurios aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų pareigą apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 str. 3 d.). Apeliantės teigimu, sprendžiant klausimą, kas privalo sumokėti mokesčius, būtina vadovautis CK įtvirtintomis teisės normomis. Aplinkybė, kad buto savininkė – atsakovė R. K. (D.) nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, sprendžiant mokesčių sumokėjimo klausimus įtakos neturi, kadangi prievolę mokėti mokesčius nustato įstatymas, o ne paslaugų teikimo sutartis.

CK 2.4. str. nustatyta, kad fiziniai asmenys, vadovaujantis įstatymais, gali turėti turtą, kaip privačios nuosavybės objektą, gali pasirinkti gyvenamąją vietą, taip pat turėti kitokias turtines ir civilinės teisės saugomas asmenines neturtines teises. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 str. įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių teisė laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Taigi įstatymas suteikia teisę į nuosavybę ir gyvenamosios vietos pasirinkimo teisę, tačiau tuo įstatymas neatleidžia turto savininko nuo pareigos išlaikyti jam priklausantį turtą, juo rūpintis, mokėti mokesčius ir vykdyti kitas pareigas, kylančias iš sutarčių arba iš delikto.

CK 4.20 str. įtvirtina absoliučią daikto savininko teisę, pasireiškiančią teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises. Daikto savininko teises gina įstatymas. CK 4.34 str. 2 d. nurodyta, kad valdytojas, šiuo atveju – atsakovė, gali reikalauti teismine tvarka ne tik savo valdymo gynimo, bet ir nuostolių, kurie buvo padaryti dėl valdymo pažeidimo, atlyginimo. Taigi atsakovė, manydama, kad jos valdymo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka ir teisėtais būdais apginti savo pažeistas teises. Kadangi ieškovė pagal įstatymus ir jai suteiktus įgaliojimus neturi pareigos ginti pažeidžiamas valdymo teises, teismo išvada, kad ieškovė mokesčius atsakovei apskaičiavo nepagrįstai, nes nereagavo į atsakovės skundus dėl galimybės patekti į nuosavybės teise priklausantį butą, yra neteisėta, teismo sprendimas naikintinas (t. 2, b. l. 3–5).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendime nustatė, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-03-20 įsakymu Nr. AD1-544 UAB „Paslaugos būstui“ paskirta Klaipėdos miesto daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratore; kad UAB „Paslaugos būstui“ remdamasi minėtu įsakymu vykdė namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, teikė namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojams tokias būtinąsias pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo paslaugas: šiukšlių išvežimo, šildymo, eksploatacijos, namui priskirtos teritorijos priežiūros ir kitas paslaugas; kad atsakovė R. K. (D.) yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė, 2002-08-10 butą nusipirkusi iš M. D.; kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartimi A. D. ir jos nepilnametei dukrai D. D. pripažinta panaudos teisė į 16,77 kv. m ploto kambarį ir teisė bendrai naudotis bendro naudojimosi patalpomis bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5–6, 31, 108–114).

Iš šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų – pažymos apie atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 69), prašymo Vaikų teisių apsaugos tarnybai (t. 1, b. l. 72), prašymų dėl procesinių dokumentų įteikimo (t. 1, b. l. 79–85, 86–88, 140–143), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų Nr. 46, Nr. 47 (t. 1, b. l. 144–145, 147–148), pažymos apie A. D. ir D. D. deklaruotą gyvenamąją vietą (t. 1, b. l. 159), pateiktos vaizdo medžiagos bylą nagrinėjęs teismas taip pat teisingai sprendime nustatė, kad ginčo laikotarpiu atsakovė bute, adresu (duomenys neskelbtini), negyveno ir nesinaudojo ieškovės teikiamomis paslaugomis, kad faktiškai bute gyvena ir teikiamomis paslaugomis naudojasi A. D. ir D. D., kad atsakovė nuolat informuodavo ieškovę apie tai, kad ji negali patekti į butą, jame apsigyventi ir kad nesutinka mokėti už teikiamas paslaugas (t. 1, b. l. 160–165).

Šios bylos atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovė R. K. (D.) ginčija savo pareigą sumokėti ieškovės priskaičiuotus 536,03 Lt mokesčius, laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėnesio iki 2008 m. birželio 1 d., remdamasi tuo, kad nuo 2002-08-10 buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo iki šiol faktiškai minimame bute neapsigyveno ir ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudojo, ieškovės teikiamomis paslaugomis ir ginčo butu faktiškai naudojasi A. D.

Atsiliepimu į patikslintą ieškinį atsakovė R. K. (D.) prašė teismo atsakove pakeisti A. D. (t. 1, b. l. 29–30). Ieškovės atstovei nesutikus, kad atsakovė R. K. (D.) būtų pakeista A. D., atsakovės atstovė advokato padėjėja I. M. prašė teismo A. D. įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas 2009-05-07 protokoline nutartimi nepatenkino prašymo ir A. D. neįtraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu (t. 1, b. l. 57, 123). Pirmosios instancijos teismas, A. D. neįtraukęs dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, A. D. 2009-08-11 teismo posėdyje apklausė liudytoja (t. 1, b. l. 156), kritiškai įvertinęs minimos liudytojos parodymus, sprendime padarė išvadas, kad faktiškai bute gyvena ir teikiamomis paslaugomis naudojasi A. D. ir D. D., kad tarp buto savininkės – atsakovės R. K. (D.) ir A. D. faktiškai atsirado buto panaudos teisiniai santykiai ir kad A. D., kaip panaudos gavėja, privalėtų mokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, t. y. mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas (CK 6.629 str. 1 d., 6.636 str.).

Pirmosios instancijos teismui sprendime padarius tokias anksčiau nurodytas išvadas, teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų ir pažeidė procesinės teisės normas. Nusprendimas dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų, šios bylos atveju neįtrauktos į bylos nagrinėjimą A. D., sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 1 p.

Teisėjų kolegijai pripažinus absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, numatytą CPK 329 str. 2 d. 1 p., neteisėtas ir nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Iš naujo nagrinėjant bylą, spręstinas klausimas dėl A. D. įtraukimo į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos pareigai sumokėti mokesčius už gautas paslaugas (CPK 47 str.1 d., 326 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.