- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-06-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-6470-843/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- M. M.
- Nukentėjusysis
- P. R.
- Advokatai
- Valerijus Novikovas
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. M. (M. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. 2015 m. balandžio 22 d., apie 16.15 val., Vilniuje, A.Stulginskio – A. Smetonos gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „Hyundai i 30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, su juo susidūrė bei apgadino abu automobilius. Taip M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 101 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. M. M. iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus ir tuo padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. M. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies teigdamas, jog jis pripažįsta galimai padaręs eismo įvykį, tačiau neigia tyčia pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Nurodė, kad važiuojant protokole nurodytu laiku ir vietoje ta pačia kryptimi, kaip ir automobilis Hyundai, jis persirikiavo į pirmą eismo juostą, nes ji buvo laisva. Po to jam reikėjo vėl persirikiuoti į antrą eismo juostą. Pasižiūrėjęs pro šoninį veidrodėlį jis pradėjo daryti manevrą, jokio automobilio nepastebėjo ir galimai susidūrė su Hyundai. Manevro metu jokių garsinių signalų jis negirdėjo, automobilyje tuo metu buvo įjungta muzika, jo vairuojamo automobilio dyzelinis variklis dirba garsiai, be to girdisi pašaliniai garsai nuo daiktų, sukrautų automobilyje, kurie važiuojant juda, todėl nekeisdamas važiavimo greičio jis nuvažiavo toliau. Galimo kontakto galimybės jis neginčija, tačiau teigė, jog tyčia bėgti iš eismo įvykio vietos jam nebuvo prasmės, nes jo automobilis yra draustas, ant šio automobilio šonų yra firmos logotipai, galimo susidūrimo vieta tikriausiai yra filmuojama, todėl rasti jo vairuojamą automobilį nebūtų sunku. Ant jo vairuojamo automobilio buvo nežymūs įbrėžimai galinėje dalyje iš kairės pusės, kurių anksčiau nebuvo. Jie galėjo atsirasti šio kontakto metu, nes jų anksčiau nebuvo. Apie tai, kad priekyje jo važiavo automobilis Hyundai jis prisiminė policijoje, kai susitiko su nukentėjusiuoju. M. M. gailisi padaręs teisės pažeidimus.
Nukentėjusysis P. R. teismo posėdyje nurodė, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jis važiavo automobiliu Hyundai link Gedimino prospekto, stovėjo antroje eismo juostoje pirmas, už jo stovėjo automobilis VW Transporter. Pradėjus judėti automobilis VW Transporter persirikiavo į pirmą eismo juostą, po to vėl pradėjo rikiuotis į antrą juostą, didindamas greitį, nes atliko lenkimo manevrą. Važiuodamas lygiagrečiai su juo, VW Transporter pradėjo staigiai rikiuotis į jo eismo juosta, todėl nukentėjusysis kiek galima pasuko kairiau, paspaudė stabdžių pedalą ir tuo metu VW Transporter nubrėžė jam dešinės pusės sparną, bamperį ir didindamas greitį, kad net pradėjo rūkti juodi dūmai, nuvažiavo. Susidūrimas įvyko praktiškai jam sustojus, stipraus stabdymo garso nebuvo. VW Transporter kontaktavo galine savo automobilio dalimi. Nukentėjusiojo manymu, VW Transporter padidino greitį, norėdamas pabėgti, nes jo vairuojamo automobilio numeriai buvo estiški ir jis tikriausiai manė, kad vairuoja estas, kuriam sunku bus susikalbėti su policija. Rikiavimasis ir didinamas greitis buvo lygiagrečiai. Garsinio signalo P. R. nedavė, nes buvo labai susijaudinęs ir net nepastebėjo VW Transporter numerio. Apie eismo įvykį policijai telefonu pranešė pašalinė moteris, kuri matė susidūrimą. Susidūrimo garsą nukentėjusysis girdėjo labai gerai, nors jo automobilyje ir yra izoliacija. Mano, kad VW Transporter vairuotojas taip pat turėjo jį girdėti. Teigė, jog VW Transporter vairuotojas vėliau bandė jo atsiprašyti, siūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau jis nesutiko.
Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu neneigė, jog protokole nurodytu laiku ir vietoje, važiuodamas automobiliu VW Transporter ir persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, galėjo užkabinti gretima eismo juosta ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį Hyundai. Be M. M. prisipažinimo, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta ir kita byloje surinkta medžiaga: BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2015-04-22, 16.19 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad A. Stulginskio g. 8, Vilniuje, susidūrė automobiliai Hyundai, v/n (duomenys neskelbtini), ir VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) ant šono su užrašais KOMINTA ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 5); policijos pareigūno A. S. 2015-04-22 tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad atvykus į įvykio vietą pagal gautą pranešimą, už sankryžos pirmoje eismo juostoje rado stovintį automobilį Hyundai, v/n (duomenys neskelbtini) ir minėto automobilio vairuotoją P. R., kuris paaiškino, kad jam važiuojant S. Stulginskio gatve pirma eismo juosta, antroje eismo juostoje važiuojantis baltos spalvos automobilis VW staigiai pradėjo rikiuotis į pirmą eismo juostą, kliudė jo dešinės pusės priekinį šoną ir nesustojęs iš eismo įvykio vietos pasišalino (b.l. 4); eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota apgadinto automobilio Hyundai, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 6); papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad susidūrimo metu buvo apgadintas automobilio Hyundai, v/n (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas (b.l. 7); VĮ „Regitra“ duomenimis baltos spalvos automobilis VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso UAB „S.“ (b.l. 9); transporto priemonių techninės apžiūros ir sugretinimo aktu, kuriame nurodyta, kad automobilio Hyundai, v/n (duomenys neskelbtini) yra nubrozdintas priekinis sparnas, įlenktas dešinėje pusėje ir nubrozdintas priekinis bamperis, yra likę balstos spalvos dažų likučių. Apgadinimo aukštis nuo 0,4 iki 0,74 m.; automobilio VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) nubrozdintas galinis bamperis kairėje pusėje, įlenktas galinis sparnas kairėje pusėje. Apgadinimo aukštis nuo 0,4 iki 0,75 m. Abiejų automobilių apgadinimai užfiksuoti nuotraukomis (b.l. 13-15). Įvertinus užfiksuotą abiejų automobilių apgadinimų lokalizaciją bei policijos pareigūnams (b.l. 8) ir teismo posėdžio metu nukentėjusiojo P. R. duotus paaiškinimus apie tai, kad automobiliui VW Transporter pradėjus staiga persirikiuoti į jo važiavimo juostą bei susilyginus su jo vairuojamu automobiliu, buvo užkabintas jo automobilio priekinis bamperis ir priekinis dešinės pusės sparnas, darytina išvada, kad M. M. protokole nurodytu laiku, vairuodamas automobilį „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir persirikiuodamas nedavė kelio automobiliui „Hyundai i 30“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi, su juo susidūrė bei apgadino abu automobilius. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 101 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.
Eismo įvykio faktą bei M. M. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.
Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.
Kaip jau buvo minėta, administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. M. neneigė, jog jis galėjo atsitrenkti į gretima eismo juosta važiuojantį automobilį, tačiau teigė, jog prieš persirikiuodamas į antrą eismo juostą jis jokio automobilio nepastebėjo, kontakto taip pat nepajuto ir tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos neturėjo.
Teismo vertinimu, šios M. M. nurodytos aplinkybės yra paneigtos teismo posėdyje apklausto nukentėjusiojo P. R. parodymais, kuris būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą nurodė, kad jam važiuojant antra eismo juosta ir sustojus prie šviesoforo, automobilis VW Transporter stovėjo jam iš paskos. Pradėjus važiuoti automobilis VW Transporter staiga persirikiavo į pirmą eismo juostą, padidino greitį ir susilyginęs su jo vairuojamu automobiliu, vėl staiga pradėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, ko pasėkoje jis buvo priverstas kiek galima sukti kairiau ir stabdyti, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Po susidūrimo automobilis VW Transporter nesustojo, o padidinęs greitį, kad net pradėjo rūkti juodi dūmai, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo teismo posėdyje duotas parodymais, kadangi jis asmeniškai administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nepažįsta ir neturi jokio pagrindo jo apkalbėti. Be to, P. R. duoti parodymai teisme yra analogiški jo paaiškinimams, duotiems eismo įvykio dieną (b.l. 8), bei neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, t.y. eismo įvykio vietos schemai, kurioje nurodyta, jog apgadintas automobilis Hyundai po susidūrimo stovėjo antroje eismo juostoje (b.l. 6) bei šiam automobiliui nustatytiems apgadinimas būtent iš dešinės pusės. Be to, byloje neabejotinai nustatyta, kad stovint sankryžoje automobilis VW Transporter stovėjo antroje eismo juostoje už automobilio Hyundai, o pradėjus judėti automobilių srautui, iš pradžių rikiavosi iš antros eismo juostos į pirmą, o vėliau, lenkdamas automobilį Hyundai, važiavusį antroje eismo juostoje, vėl rikiavosi į antrą eismo juostą. Šie duomenys paneigia M. M. teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, jog jis persirikiuodamas į kitą eismo juostą jokio automobilio nepastebėjo. Pažymėtina tai, kad nukentėjusiojo teigimu, automobilių susidūrimo garsas buvo pakankamai stiprus, girdimas net per automobilyje esančią garso izoliaciją, todėl M. M. turėjo jį girdėti. Tokia išvada darytina įvertinus ir apgadinimų pobūdį.
Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo teismo posėdyje teigė, jog pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo jokio tikslo, nes jo vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką atsakomybės priemonių taikymui pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nėra būtina nustatyti, jog asmuo, pasišalindamas iš eismo įvykio vietos, siekė tikslo išvengti administracinės atsakomybės. Pakanka nustatyti, kad jis suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau pažeisdamas KET reikalavimus, nepildė eismo įvykio deklaracijos ar iš karto nepranešė policijai apie eismo įvykį.
Įvertinus tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad M. M. suprato sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalojo svetimą turtą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, eismo įvykio vietos deklaracijos nepildė ar policijai apie jį nepranešė bei tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, todėl baustinas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę – M. M. iš esmės pripažino faktines eismo įvykio aplinkybes bei nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. M. - anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi. Nors pažyma apie M. M. baustumą patvirtina, kad jam 2014-06-02 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu už naudojimąsi rankomis mobiliojo ryšio priemone vairuojant, M. M. skirtą baudą sumokėjo 2014-06-10, todėl, vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas Nr. N575-4446/2011), tokiu atveju nepripažįstama, kad asmuo buvo trauktas administracinėn atsakomybėn.
Atsižvelgiant į tai, kad M. M. yra vedęs (b.l. 29), augina ir išlaiko tris nepilnamečius vaikus (b.l. 30-32), dirba dvejose darbovietėse (b.l. 45- 51), moka būsto paskolą (b.l. 52-57), atsiprašė nukentėjusiojo, neturi galiojančių nuobaudų, duomenų, kad pažeidimo padarymo metu jis būtų neblaivus nėra, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia, kad yra pagrindo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį bei už pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti švelnesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali. Paskirtos nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
M. M. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skirti:
- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 30 € (trisdešimties eurų) baudą;
- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, - 300 € (trijų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi galutinę administracinę nuobaudą skirti - 300 € (trijų šimtų eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.