Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Šumskas, išnagrinėjęs nukentėjusiųjų L. B. ir Z. B. skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutarties, kuria priimtas sprendimas baudžiamąją bylą, kurioje J. G. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 167 straipsnio 1 dalį, perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į. J. G. kaltinama tuo, kad ji neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. spalio 24 d., būdama savo privačioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, sąmoningai ir apgalvotai stebėjo, klausėsi pokalbių ir jai priklausančia skaitmenine vaizdo filmavimo kamera „Samsung“, unikalus numeris A5WLCNOD40002HW, fotografavo savo kaimynės Z. B. privačioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvusią Z. B. draugę nukentėjusiąją L. B. ir jos atliekamus veiksmus, kuriuos išsaugojo skaitmeninėje vaizdo filmavimo kameroje „Samsung“, unikalus numeris A5WLCNOD40002HW, kaip nuotraukas SAM_9571.JPG, SAM_9568.JPG.

Tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios L.B. gyvenimą.

Taip pat J. G. kaltinama tuo, kad ji neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. spalio 24 d., būdama savo privačioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, sąmoningai ir apgalvotai stebėjo, klausėsi pokalbių ir jai priklausančia skaitmenine vaizdo filmavimo kamera „Samsung“, unikalus numeris A5WLCNOD40002HW, fotografavo bei komentuodama filmavo savo kaimynės Z. B. privatų būstą ir jo valdas, esančias (duomenys neskelbtini), nukentėjusiąją Z. B. ir jos atliekamus veiksmus, kuriuos išsaugojo skaitmeninėje vaizdo filmavimo kameroje „Samsung“, unikalus numeris A5WLCNOD40002HW, kaip nuotraukas bei jai priklausančiame kompiuteryje „Asus“, unikalus numeris C7OAS4986483O4, kaip nuotraukas.

Tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios Z. B. gyvenimą.

Taip pat J. G. kaltinama tuo, kad ji neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o būtent: laikotarpyje nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. spalio 24 d., būdama savo privačioje valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, sąmoningai ir apgalvotai stebėjo, klausėsi pokalbių ir jai priklausančia skaitmenine vaizdo filmavimo kamera „Samsung“, unikalus numeris A5WLCNOD40002HW, fotografavo bei komentuodama filmavo savo kaimynės Z. B. privačioje valdoje, esančioje Karaimų g.19, Trakai, gyvenančią Z. B. motiną nukentėjusiąją E. D. ir jos atliekamus veiksmus, kuriuos išsaugojo skaitmeninėje vaizdo filmavimo kameroje „Samsung“, unikalus numeris

A5WLCNOD40002HW, kaip nuotraukas, bei jai priklausančiame kompiuteryje „Asus“, unikalus numeris C7OAS4986483O4, kaip nuotraukas.

Tokiu būdu neteisėtai rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios E. D. gyvenimą.

Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. nutartimi priėmė sprendimą baudžiamąją bylą, kurioje J. G. kaltinama pagal BK 167 straipsnio 1 dalį, perduoti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorei ikiteisminiam tyrimui papildyti, motyvuodamas tuo, kad kaltinamajame akte nenustatyta, kokiu tikslu J. G. atliko jai inkriminuojamą veiką, o iš kaltinamojo akto turinio negalima spręsti ar pastarosios veiksmus galima traktuoti pagal BK 167 straipsnio 1 dalį. Nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad J. G. veiksmai atlikti siekiant pažeisti nukentėjusiųjų asmenų privatumą ir ar yra pakankamai pavojingi, kad galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad prokurorė surašydama kaltinamąjį aktą nesilaikė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo reikalavimų, šio kodekso 219 straipsnio prasme, t.y. nenurodė nusikalstamos veikos vietos, laiko, būdo, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių.

Nukentėjusioji vadovaudamasi Visuotinės Žmogaus teisių deklaracijos 12 straipsniu, Tarptautinių pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsniu, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio 3 dalimi pažymi, kad rinkti informaciją apie privatų žmogaus gyvenimą draudžiama, tai žmogaus laisvės principas, numatytas BK 167 straipsnyje.

L. B. nuomone, kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmos instancijos teisme, šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad prokuroro surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, kadangi jame nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas, padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pažymi, kad nutartyje perduoti bylą prokurorui teismas privalo nurodyti, kokie konkretūs kaltinamojo akto turinio pažeidimai buvo padaryti ir pateikti motyvus, kodėl negalima ištaisyti teisme kaltinamojo akto turinį, kad nebūtų tokių pažeidimų, kokiu būdu šie pažeidimai trukdo nagrinėti bylą, konkrečiai nurodyti kokius įrodymus ir kokius veiksmus privalo atlikti prokuroras.

Nukentėjusiosios manymu, tai nėra civilinis ginčas, o pavojinga nusikalstama veika, kuri draudžiama baudžiamuoju įstatymu. Nurodo, kad J. G. ją eilę metų fotografavo, fotografavo net automobilio bagažinę, darė garso įrašus, persekiojo neteisėtai rinkdama informaciją apie jos privatų gyvenimą. Nesutinka su apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad J. G. nesiekia pakenkti nukentėjusiosioms. Atkreipia teismo dėmesį, jog pastaroji taip elgiasi, siekdama atkeršyti už jos liudijimą teisme. Nukentėjusioji kategoriškai nesutinka su teismo vertinimu, jog byloje nėra duomenų, kad J. G. atlikti veiksmai pažeidžia nukentėjusiųjų asmenų privatumą. Pažymi, kad visiškai priešingai nei nurodo teismas, pastaroji sąmoningai siekė pažeisti nukentėjusiųjų privatumą ir privataus gyvenimo slaptumą, tai darė tyčia, neteisėtai rinko informaciją apie privatų gyvenimą, fotografuodama ir filmuodama kamera, darydama garso įrašus.

Nukentėjusiosios įsitikinimu, teismas neturėdamas teisinio pagrindo šioje proceso stadijoje vertinti ir daryti išvadas, kad J. G. neatliko nuolatinio jos, Z. B. ir E. D. stebėjimo, bylą nagrinėjo iš esmės, ką turėjo padaryti teisiamajame posėdyje.

Z. B. įsitikinimu, kaltinamasis aktas surašytas teisingai, ji nesutinka su teismo vertinimu, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Nesutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog tai civilinis ginčas, teigia, jog tai nusikalstama veika.

Nuketėjusiosios teigimu, J. G. sąmoningai, tyčia siekė pažeisti privataus gyvenimo slaptumą, neteisėtai eilę metų rinko informaciją apie jų privatų gyvenimą, filmuodama, fotografuodama, darydama pokalbių garso įrašus. Pažymi, kad tokią veiką draudžia baudžiamasis įstatymas, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje stengėsi išteisinti jos veiksmus.

L. B. ir Z. B. skundai tenkinami.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 234 straipsnio 2 dalis numato, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. BPK 219 straipsnyje yra nustatytas kaltinamojo akto turinys.

Motyvuojamoji dalis

Konstatuotina, kad BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų kaltinamasis aktas neatitinka tuomet, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Pagal BPK reikalavimus kaltinamasis aktas neturi būti detalus ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymas, kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, numatytus konkrečiame BK straipsnyje. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamajame akte nurodyti duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas.

Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto turinio trūkumai siejami su BPK 219 straipsnio 3 punkte numatyta pareiga kaltinamajame akte nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą – padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Vadovaujantis BPK 234 straipsnio 2 dalimi (bylos parengimo nagrinėti teisme metu) ir BPK 254 straipsnio 3 dalimi (bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu), kai ikiteisminio tyrimo metu surašomas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, pirmosios instancijos teismas ją perduoda prokurorui. Sistemiškai aiškinant BPK įstatymo nuostatas akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 234 straipsnio 2 dalimi arba 254 straipsnio 3 dalimi, gali perduoti bylą prokurorui ne dėl kiekvieno BPK reikalavimų pažeidimo, padaryto ikiteisminio tyrimo metu, o tik dėl kaltinamojo akto turinio neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, jeigu dėl tokio pažeidimo negalima bylos nagrinėti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.

Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis ir šioje byloje surašytą kaltinamąjį aktą, konstatuotina, kad šiuo atveju kaltinamojo akto trūkumai negali būti laikomi tokiais, dėl kurių bylos nebūtų galima nagrinėti teisme. Todėl laikytina, kad iš esmės kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.

Pažymėtina, jog kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiagoje, išdėstant svarbias veikos faktines aplinkybes ir šias aplinkybes atitinkančius nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Nors skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išvardinti kaltinimo trūkumai, t.y. kad prokurorė surašydama kaltinamąjį aktą nesilaikė Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso įstatymo reikalavimų, šio kodekso 219 straipsnio prasme, t.y. nenurodė nusikalstamos veikos vietos, laiko, būdo, padarinių ir kitų svarbių aplinkybių, tačiau kaltinamajame akte be galimai nusikalstamą veiką padariusio asmens apibūdinimo (vardo, pavardės, kitų asmens duomenų nurodymo), yra nurodytas nusikalstamų veikų padarymo laikas (nuo 2016 m. balandžio 16 d. iki 2016 m. m. spalio 24 d.), vieta (duomenys neskelbtini bei duomenys neskelbtini) būdas (tyčia, sąmoningai ir apgalvotai stebėjo, klausėsi pokalbių ir jai priklausančia skaitmenine vaizdo filmavimo kamera „ Samsung“, unikalus numeris A5WLCNOD40002HW, fotografavo), t.y. nurodytos iš esmės visos aplinkybės, numatytos BPK 219 straipsnio 3 punkte.

Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje taip pat nurodyti kaltinimo trūkumai, t.y. kad kaltinamajame akte nenustatyta, kokiu tikslu J. G. atliko jai inkriminuojamą veiką. Pažymėtina, kad pagal BK 167 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą. Šios nusikalstamos veikos objektas – asmens privataus gyvenimo neliečiamumas, dalykas – informacija, kurios turinį sudaro žinios apie privatų žmogaus gyvenimą. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia neteisėtu informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimu, o nusikaltimas laikomas baigtu atlikus veiksmus, kuriais neteisėtai buvo renkama informacija apie privatų žmogaus gyvenimą, t.y. šio straipsnio dispozicija yra formali nereikalaujanti nustatyti dėl to kilusių padarinių ar konkretizuoti kaltinamojo siekiamų tikslų. Priešingai nei teigiama apylinkės teismo nutartyje, pastarieji trūkumai gali būti ištaisomi teisiamajame posėdyje. Teismas, priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo akto neatitikties įstatymo reikalavimams, savo sprendimą turėtų motyvuoti, nurodydamas, kodėl šių pažeidimų negalima ištaisyti teisme ir kaip jie trukdo nagrinėti bylą bei kodėl kaltinimas turėtų būti tikslinamas tik ikiteisminio tyrimo stadijoje.

Pažymima ir tai, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, o veikos kvalifikacija yra teisinio ginčo dalykas. Nėra tokio reikalavimo, kad kaltinamajame akte pateikta veikos kvalifikacija būtų absoliučiai teisinga. Ji turi atspindėti prokuroro poziciją, t. y. prokuroro įsitikinimą, kaip turi būti kvalifikuota padaryta veika. Teismo nesutikimas su kaltinamajame akte nurodyta asmens nusikalstamos veikos teisiniu įvertinimu, nėra pagrindas išvadai, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, bei tuo pačiu pagrindas perduoti bylą prokurorui.

Pažymėtina, kad teismas nutartyje kuria byla tik perduodama prokurorui, nurodo išvadas apie kaltinamajai inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymių nebuvimą bei kitas išvadas kurios gali būti padarytos tik bylą išnagrinėjus teisme iš esmės ir tokios išvados negali būti pagrindu perduoti bylą prokurorui.

Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Trakų rajono apylinkės teismas nutartyje nenustatė tokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai manyti, jog šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų ar buvo padaryti kiti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, trukdantys bylą nagrinėti teisme. Kaltinamajame akte suformuluotas kaltinimas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ribų orientyras bei sprendimo ribų kriterijus. Apylinkės teismo nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Esant šioms aplinkybėms nukentėjusiųjų skundai tenkinami, o Trakų rajono apylinkės teismo nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – baudžiamąją bylą, kurioje J. G. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 167 straipsnio 1 dalį, perduoti nagrinėti iš esmės Trakų rajono apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.