Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-11-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3294-990/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-02
Bylos Nr.
1-3294-990/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
E. M.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant kaltinamajam E. M., jo gynėjai advokatei E. Ž.,prokurorui Gediminui Juknai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikos aplinkybės

2018 m. vasario 12 d. apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,38 promilių girtumas), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, konflikto metu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius T. N. į įvairias kūno vietas, padarydamas T. N. kraujosruvas kairės pusės momeninės- smilkininės srities odoje, poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, muštinę paviršinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas dešinės kaktos-smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir kraujavimu iš nosies, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėse, taip nežymiai sutrikdė T. N. sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu E. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis gėrė alkoholinius gėrimus su E. K., M. D. ir T. N.. Iš pradžių jie gėrė mieste, o vėliau visi grįžo į butą toliau gerti alkoholinių gėrimų. Kilo konfliktas tarp T. N. ir M. D., nes, kiek jis žino, T. N. buvo skolingas M. D. pinigų. Konflikto metu kilo muštynės. Gavosi taip, kad jis padėjo ginti savo draugą ir sudavė kelis smūgius T. N.. Jis nepamena, į kurias T. N. kūno vietas jis trenkė, kadangi jis buvo per girtas, lygtai jis trenkė ranka. Jis nepamena, ką darė T. N., jam atrodo, kad T. N. gulėjo ant žemės, o jis pasilenkęs trenkė T. N., jis nelabai pamena. Jis labai gailisi. Vėliau ji su T. N. šnekėjo apie tai, T. N. jam atleido, jie susitaikė, T. N. pats atvežė jam daiktus į Lukiškių tardymo izoliatorių- kalėjimą. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl vagystės, jam liko kalėti 17 dienų. Išėjęs į laisvę jis eis dirbti į statybas, į įmonę, kurioje jis dirbo ir anksčiau. Jei jis būtų buvęs blaivus, jis tikrai nebūtų taip pasielgęs. Alkoholio jis nebevartoja tiek laiko, kiek atlikinėja laisvės atėmimo bausmę, buvo ir reabilitacijos centre. Jau prieš atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis buvo nusprendęs nebegerti alkoholinių gėrimų.

Teisiamojo posėdžio metu E. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jo gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. parodė, kad 2018 m. vasario 12 d. dienos metu jis su M. D. ir T. N. buvo mieste, kur gėrė alkoholinius gėrimus. Jis kartu su M. D. ir E. K. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį butą jie nuomojosi. Jis pripažįsta, kad galėjo suduoti smūgius T. N., kadangi pastarasis sukonfliktavo su M. D.. Jis užsistojo M. D.. Tiksliai tos dienos aplinkybių papasakoti jis negali, nes buvo pergėręs alkoholio (b. l. 90-91, 113-114).

Ikiteisminio tyrimo metu T. N. parodė, kad 2018 m. vasario 12 d. apie 14.00 val. socialiai remtinų asmenų valgykloje, esančioje Liepkalnio gatvėje, Vilniuje, jis susitiko savo tris pažįstamus- E., M. ir E., kurie pasiūlė jam vykti į kažkokį butą. Apie 22.30 val. jie nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) . Bute jis gėrė alų. Vėliau jis nuėjo į tualetą. Atėjęs į tualetą jis pajuto smūgį į galvą iš nugaros. Po to jis pajuto daug smūgių į galvą ir įvairias kūno vietas. Jis suprato, kad jį muša E., M. ir E.. Jis pargriuvo ant grindų ir pradėjo šauktis pagalbos. Netrukus į butą atvyko policijos pareigūnai, kurie E., M. ir E. sulaikė. Po šio įvykio jis buvo pristatytas į Respublikinę Vilniaus Universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuoti galvos ir veido sumušimai. Nei M. D., nei E. M. pretenzijų jis neturi, su pastaraisiais jis susitaikė ir jiems atleido (b. l. 36, 40-41).

Ikiteisminio tyrimo metu M. D. parodė, kad 2018 m. vasario 12 d. jis susitiko su E. M.. Po pietų prie jų prisijungė T. N., kurį jie sutiko stotyje ir visi trys nusprendė važiuoti iki Liepkalnio mikrorajone esančios parduotuvės „Maxima“.Vėliau jis su E. M. nuvažiavo iki Salininkų, iš kur po kurio laiko jis su E. M. vėl grįžo į Liepkalnio pusę. Į autobusą, kuriuo jie važiavo, įlipo T. N.. Jis, E. M. ir T. N. buvo susitarę, kad visi išgers alaus. Stotyje jie nusipirko alaus, tada nuvažiavo į prekybos centrą „Ozas“, kur vėl nusipirko alus. Alų jie gėrė autobuse ir gatvėje. Tuomet jie atėjo į jo ir E. M. nuomojamą butą, kuriame gėrė daug alkoholinių gėrimų. Būdamas bute T. N. susiruošė į vonią eiti praustis. Maždaug po 20-30 minučių, būdamas kambaryje, jis priėjo T. N. iš už nugaros, pastarąjį apkabino rankomis ir stipriai suspaudė. Tuo metu jis prisiminė visas nuoskaudas, kurias T. N. jam buvo padaręs praeityje. Vėliau vonioje jis pradėjo smūgiuoti T. N. į įvairias kūno vietas, taip pat į veidą. Jis mušė T. N. rankomis, vieną kartą spyrė. Jis neatsimena, kiek iš viso T. N. jis sudavė smūgių, tačiau nemažai. Tuo metu E. M. palaikė jį- E. M. taip pat pradėjo smūgiuoti į T. N.. Jis nematė, kiek smūgių E. M. sudavė T. N., nes išėjo į kitą kambarį gerti alaus. Jis T. N. mušė dėl senų praeities įvykių. Bute buvęs E. K. T. N. smūgių nesudavė (b. l. 68-69).

Specialistas, ištyręs T. N. kūną, T. N. nustatė šiuos kūno sužalojimus: kraujosruvas kairės pusės momeninės- smilkininės srities odoje, poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, muštinę paviršinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas dešinės kaktos-smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir kraujavimu iš nosies, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėse. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2018 m. vasario 12 d. ne mažiau kaip 6 trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 53-54).

Alkotesterio šaknelėje nurodyta, kad 2018 m. vasario 13 d. 01.31 val. E. M. iškvepiamame ore nustatyta 2,38 promilės alkoholio (b. l. 84).

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad E. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- T. N., M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto išvadoje bei alkotesterio šaknelėje užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. vasario 12 d. apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,38 promilių girtumas), veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, konflikto metu sudavė ne mažiau kaip šešis smūgius T. N. į įvairias kūno vietas, padarydamas T. N. kraujosruvas kairės pusės momeninės- smilkininės srities odoje, poodines kraujosruvas abiejų ausų kaušeliuose, muštinę paviršinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, odos nubrozdinimą kairio antakio srityje, poodines kraujosruvas dešinės kaktos-smilkinio srityje, abiejų akių vokuose, nosies sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu ir kraujavimu iš nosies, kraujosruvas abiejų lūpų gleivinėse, taip nežymiai sutrikdė T. N. sveikatą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 140 straipsnio 1 dalis.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

E. M. sudavė smūgius T. N., tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas pastarojo sveikatą, taigi E. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Baudžiamosios bylos nutraukimo motyvai

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BK 140 straipsnio 1 ir 4 dalys.

Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino,

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4 punktas.

Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas:

jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą.

BPK 167 straipsnis.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, 145, 148 straipsniuose, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje, 152, 154, 165, 168 straipsniuose, 178 straipsnio 1 ir 4 dalyse, 179 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 183 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 184 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 186 straipsnyje, 187 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 188 straipsnyje, 294 straipsnio 1 dalyje, 313 straipsnyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais procesas vyksta bendra tvarka.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos turi visuomeninę reikšmę ar jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnyje, 149 straipsnio 1 dalyje, 150 straipsnio 1 dalyje, 151 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos turi smurto artimoje aplinkoje požymių, ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas arba jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka.

4. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą.

BPK 254 straipsnio 4 dalis.

Nagrinėjimo teisme metu, kai nustatomos šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–7 punktuose numatytos aplinkybės, byla nutraukiama teismo nutartimi. Kai yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta aplinkybė, baudžiamoji byla nutraukiama teismo nutartimi tik tuo atveju, jeigu kaltinamasis nereikalauja tęsti baudžiamojo proceso.

Kaip matyti iš BIRT ataskaitų žiūryklės, 2018 m. vasario 13 d. 00.40 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėjas T. B., kuris nurodė, kad iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), jis girdi muštynių garsus, kažkas lūžta. 2018 m. vasario 13 d. 02.27 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino pranešėjas T. N., kuris nurodė, kad maždaug prieš valandą jį sumušė ir pavogė dokumentus; į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie iškvietė medikus, kurie išvežė T. N. į ligoninę (b. l. 17-18). Policijos pareigūnas T. P., nuvykęs į ligoninę, surašė protokolą- pareiškimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas T. N. parodė, kad 2018 m. vasario 12 d. apie 23.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), trys pažįstami asmenys panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė jo piniginę, kuri buvo įdėta į kelnių galinę kišenę. Įvertinęs protokole- pareiškime nurodytas aplinkybes policijos pareigūnas T. P. pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius (b. l. 20). Atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad iš tikrųjų T. N. piniginė nebuvo pagrobta, dėl ko 2018 m. rugpjūčio 27 d. prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, nesant padarytai šiai veikai (b. l. 6-7). Tuo pačiu nutarimu prokuroras nutarė tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Minėta, kad BPK 140 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymių. Minėta ir tai, kad pagal BPK 167 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą jeigu ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamojo veikoje yra ir tokios nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, ar prokuroro reikalavimą, požymių, tai ikiteisminis tyrimas dėl tos veikos daromas tik gavus atitinkamą skundą, pareiškimą ar reikalavimą. Teismui pateiktoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad T. N. pageidavo, kad būtų tęsiamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas- priešingai, apklaustas 2018 m. vasario 23 d. T. N. parodė, kad jo piniginė, kurią jis manė esant pagrobtą, atsirado, taigi nei M. D., nei E. M. pretenzijų jis neturi, jie susitaikė, jis jiems atleido ir prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą (b. l. 40-41). Taigi ikiteisminio tyrimo metu T. N. išreiškė aiškią ir nedviprasmišką poziciją, kad pretenzijų E. M. dėl prieš jį padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, jis neturi ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, kas buvo pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, tačiau prokuroras į nukentėjusiojo pageidavimą neatsižvelgė ir ikiteisminį tyrimą tęsė pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius. 2018 m. rugpjūčio 27 d. prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra išdėstyta visiškai jokių motyvų, kodėl prokuroras nutarė tęsti ikiteisminį tyrimą dėl veikos, dėl kurios tyrimas daromas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą: nėra jokių argumentų, patvirtinančių, kad ši nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę, taip pat nenurodyta, dėl kokių svarbių priežasčių T. N. negali ginti teisėtų savo interesų, dėl ko ikiteisminis tyrimas turi būti tęsiamas prokuroro reikalavimu BPK 167 straipsnio 2 dalies pagrindu. Prokuroras, prieš priimdamas sprendimą tęsti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios tyrimas atliekamas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, privalėjo išsiaiškinti, ar nukentėjusysis pageidauja toliau tęsti tyrimą. Iš įvykių chronologijos akivaizdu, kad T. N. turėjo pretenzijų tik dėl dingusios piniginės, o pastarajai atsiradus T. N. niekam pretenzijų nebeturėjo, ką parodė ir apklausiamas papildomai.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad, esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintam baudžiamojo proceso nutraukimo pagrindui- nesant nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą, ši baudžiamoji byla nutrauktina BPK 254 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu.

V. Procesinės prievartos priemonė

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu E. M. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92-93), kuri paliktina galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiai nutarčiai- naikintina.

VI. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Šiai bylai reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo rastos paimtos medžiaginės pirštinės (b. l. 21-26), kurių savininkas nenustatytas. Šios pirštinės yra menkavertės, todėl medžiaginės pirštinės, saugomos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje (b. l. 28-29), šiai nutarčiai įsiteisėjus naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 139 straipsniu, 254 straipsnio 4 dalimi, 313 straipsnio 3 dalimi, 318 straipsniu,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje E. M. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti nesant nukentėjusiojo T. N. skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo.

E. M. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos, o šiai nutarčiai įsiteisėjus- panaikinti.

Medžiagines pirštines, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugykloje, šiai nutarčiai įsiteisėjus sunaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas