Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, pareiškėjai mano, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas neatsižvelgė į visas faktines bei teisines aplinkybes, susidariusią situaciją vertino vienpusiškai, paviršutiniškai, nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėčiai konstatuoti būtinų elementų ir neįrodė jų kaltės. Pareiškėjai prašo jiems paskirtas tarnybines nuobaudas panaikinti.

Pareiškėjų atstovo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovė M. B. teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjų skundą. Pareiškėjų atstovė mano, kad tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu pareiškėjų atžvilgiu buvo surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, buvo atliktas netinkamai, neišsamiai ir neobjektyviai. Pareiškėjų atstovė mano, kad pareiškėjų atžvilgiu selektyviai buvo parinkti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-359 patvirtintos ,,Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis organizavimo instrukcijos“ 19 ir 20.2 punktai, kuriuos neva pažeidė pareiškėjai. Pareiškėjų atstovės manymu, minėta instrukcija turi būti aiškinama lingviškiškai ir išsamiai, nes minėtoje instrukcijoje aiškiai nurodyta, kad pristačius sulaikytą asmenį įgaliotas pareigūnas turi atlikti eilę veiksmų, numatytų instrukcijoje. Šiuo atveju pareiškėjai nebuvo įgalioti pareigūnai, jie nedirbo operatyvinėje grupėjė, jie tik atliko pastiprinimo / konvojavimo funkciją iškviesti policijos pareigūnų V. B. ir D. S. Pažymėjo, kad V. V. (vyresnįjį) sulaikė ne pareiškėjai, o policijos pareigūnai V. B. ir D. S., kurie ir turėjo atlikti išsamią sulaikytojo apžiūrą. Pareiškėjų atstovė nurodė, kad pareiškėjai pristatė V. V. (vyresnįjį) į policijos įstaigą, atliko jo dalinę apžiūrą. Pažymėjo, kad V. V. (vyresnysis) policijos įstaigoje elgėsi agresyviai, todėl pareiškėjai tik padėjo operatyvinės grupės pareigūnams nuvesti V. V. (vyresnįjį) į laikino sulaikymo patalpą. Po 10 minučių po V. V. (vyresniojo) pristatymo į policijos įstaigą pareiškėjai išvyko, todėl tolimesnę sulaikytojo apsaugą turėjo užtikrinti operatyvinėje grupėje dirbę V. G. ir A. O. Mano, kad V. V. (vyresniojo) atliktus savižudiškus veiksmus labiau įtakojo policijos pareigūno A. O. veiksmai, kuris nuėmė nuo V. V. (vyresniojo) antrankius ir tam tikrą laiką laikino sulaikymo patalpoje netinkamai jį stebėjo. Pareiškėjų atstovė taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kas pildė, ar buvo užpildyti instrukcijoje nurodyti dokumentai.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl (duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-32) ir 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34), kuriais pareiškėjams buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žiūrėti, pavyzdžiui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo II skyrius. Tvarkos aprašo 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjai yra policijos pareigūnai, t. y. statutiniai valstybės tarnautojai, todėl tarnyboje privalo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais, jų kaip statutinių valstybės tarnautojų, veiklą.

Vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. B. 2020 m. spalio 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl V. V. mirties“ (b. l. 73-75) kreipėsi į (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK viršininką. Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. spalio 8 d. (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas V. B. ir (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausias patrulis D. S., dirbę ekipaže ,,U5076“, iš (duomenys neskelbtini) AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), nepilnametės pranešėjos neblaivus tėvas ir brolis namuose sumušė motiną. Nuvykus minėtu adresu nepilnametė pranešėja V. V. ir nukentėjusioji G. V. paaiškino, kad prieš G. V. smurtavo V. V. (vyras), ir V. V. (sūnus). Policijos pareigūnai V. B. ir D. S. iš anksčiau žinojo, kad V. būna agresyvūs, todėl paprašė ekipažo ,,U6095“, kuriame dirbo policijos pareigūnai R. A., ir V. V. (V. V.), pagalbos sulaikant V. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad policijos pareigūnai V. B. ir D. S. sulaikė V. V. (vyresnįjį), uždėjo jam antrankius, ir nuvedė jį į ekipažo ,,U6095“ tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, o tuo metu policijos pareigūnai R. A. ir V. V. (V. V.) atvedė sulaikytą V. V. (jaunesnįjį), kurį patalpino į ekipažo ,,U5076“ tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą. Tada ekipažas ,,U6095“ į (duomenys neskelbtini) rajono PK išvežė V. V. (vyresnįjį), o ekipažas ,,U5076“ į (duomenys neskelbtini) rajono PK išvežė V. V. (jaunesnįjį). Tarnybiniame pranešime nurodoma, kad policijos pareigūnas D. S. apžiūrėjo V. V. (jaunesnįjį) ir uždarė jį į sulaikymo kamerą. Tuo metu policijos pareigūnas V. B. procesinių apklausų kambaryje priėmė iš nukentėjusiosios G. V. pareiškimą ir nuvedė ją apklausai pas (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK vyresniąją tyrėją V. G.. Nustatyta, kad policijos pareigūnui V. B. kabinete vedant duomenis į IBPS jis išgirdo (duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. O. riksmą iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Pareigūnas V. B. išbėgo iš kabineto ir pamatė prie laikino sulaikymo kameros ant grindų gulintį V. V. (vyresnįjį), o pareigūnas A. O. jį gaivino. Pareigūnas V. B. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol atvyko greitoji medicinos pagalba pareigūnai A. O. ir D. S. darė dirbtinį kvėpavimą. Atvykusi greitoji medicinos pagalba dar gaivino V. V. (vyresnįjį) ir netrukus pasakė, kad jis mirė.

Iš byloje esančių duomenų (b. l. 14) matyti, kad 2020 m. spalio 9 d. (duomenys neskelbtini) AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Vadovaujantis Tvarkos aprašo 21 punktu tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją. Jeigu tikrinamas pareigūnas atsisako pasirašyti, kad susipažino su pranešimu ir atsisako priimti pranešimo kopiją, tai pažymima pranešimo originalo prieraše, kurį pasirašo tikrintojas arba tikrinamo pareigūno tiesioginis vadovas ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Toks pareigūno atsisakymas pasirašyti ir priimti pranešimo kopiją neturi įtakos pačios tarnybinės nuobaudos skyrimui. Jeigu su pranešimu supažindina ne tikrintojas, pranešimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiamas tikrintojui. Tikrinamas pareigūnas jo gautame pranešime nurodytu laiku gali pateikti tikrintojui arba įstaigos, kurioje eina pareigas, vadovui rašytinį paaiškinimą. Jei tikrinamas pareigūnas paaiškinimą pateikė įstaigos vadovui, paaiškinimas nedelsiant persiunčiamas tikrintojui. Terminas pateikti paaiškinimą turi būti ne trumpesnis negu 5 darbo dienos (Tvarkos aprašo 22 punktas).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta kad pareiškėjams pranešimai dėl jų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo įteikti 2020 m. spalio 27 d. (b. l. 21), taigi pranešimai apie tarnybinį nusižengimą pareiškėjams įteikti per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai pateikė paaiškinimus dėl jų galimai padaryto tarnybinio nusižengimo (b. l. 21-22).

Tvarkos aprašo 23 punkte numatyta, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo dienos, neįskaitant laiko, kurį tarnybinis patikrinimas buvo sustabdytas, bei laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Esant svarbioms aplinkybėms, vadovas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pagal 2020 m. lapkričio 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini),,Dėl tarnybinio patikrinimo termino pratęsimo“ tarnybinio patikrinimo terminas nuo 2020 m. lapkričio 9 d. pratęstas 30 dienų (b. l. 69-72).

Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Baigus tarnybinį patikrinimą 2020 m. gruodžio 4 d. surašyta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato pareigūnų veiksmų“ (b. l. 14-30). Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai netinkamai atliko savo tarnybines funkcijas, kadangi iš pristatyto į policijos įstaigą V. V. (gim. (duomenys neskelbtini) nepaėmė šio kelnėse įverto raištelio, taip neužtikrinant jo apsaugos, dėl ko V. V. laikino sulaikymo patalpoje pasinaudojęs turėtu kelnių raišteliu – pasikorė. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-359 patvirtintos ,,Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis organizavimo instrukcijos“ 19 ir 20.2 punktus bei (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo, (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo pareigybių aprašymo 6.10 punktą.

Tvarkos aprašo 30 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, o dėl atleisto iš vidaus tarnybos pareigūno – pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, turi būti priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos priimto sprendimo pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, gavimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, turinčiam teisę skirti pareigūną į pareigas, diena.

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininkas vadovaudamasis Statuto 39 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu bei atsižvelgdamas į Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas aplinkybes, skundžiamais 2020 m. gruodžio 29 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31-32, 33-34) nusprendė pareiškėjams skirti tarnybines nuobaudas – papeikimus.

Nagrinėjamoje byloje pagrindiniai klausimai kyla iš to, kas turėjo atlikti V. V. (vyresniojo) apžiūrą, paimti iš jo laikino sulaikymo patalpoje draudžiamą turėti kelnių raištelį bei užtikrinti jo apsaugą.

Kaip minėta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad pareiškėjai netinkamai atlikdami savo tarnybines funkcijas pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 5-V-359 patvirtintos ,,Darbo su į policijos įstaigą pristatytais asmenimis organizavimo instrukcijos“ 19 ir 20.2 punktus bei (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo (pareiškėjas V. V. (V. V.) ir (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjo (pareiškėjas R. A.) pareigybių aprašymo 6.10 punktą.

Instrukcijos 19 punkte numatyta, kad asmenims, uždarytiems į laikino ar ilgalaikio sulaikymo patalpas, leidžiama su savimi turėti daiktus ir reikmenis, kuriuos pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus leidžiama su savimi turėti tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiems asmenims, išskyrus maisto produktus ir daiktus, kuriais galima susižaloti ar sužaloti (skutimosi priemones, šalikus, diržus, petnešas, kaklaraiščius, batuose ar rūbuose esančius raištelius ir pan.).

Instrukcijos 20.2 punkte numatyta, kad uždarydamas pristatytąjį į sulaikymo patalpas, įgaliotas pareigūnas pagal daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolą (3 priedas) paima iš jo daiktus, kuriuos draudžiama turėti sulaikymo patalpose. Paimti daiktai taip pat gali būti surašomi administracinio nusižengimo protokole arba administracinio sulaikymo protokole (tokiu atveju daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas nesurašomas). Paimti laikinai saugoti daiktai saugomi specialiai tam skirtoje vietoje. Rekomenduojama daiktus paimti ir saugoti filmuojamose patalpose. Daiktai, kurių apyvarta yra uždrausta įstatymų, taip pat daiktai ir dokumentai, kurie turi reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar yra administracinio nusižengimo įrankis arba tiesioginis objektas, turi būti paimti iš pristatytojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ar Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

(duomenys neskelbtini) AVPK viršininko 2019 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 89-V-45 patvirtintų (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo ir tyrėjo pareigybių aprašymo 6.10 punkte numatyta, kad šias pareigas einantys asmenys vykdo asmenų konvojavimą, konvojuojamųjų apsaugą, užtikrina policijos įstaigoje laikomų sulaikytų, suimtų ir nuteistų asmenų apsaugą ir priežiūrą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai savo kaltės dėl padarytų tarnybinių nusižengimų nepripažįsta.

Vienas iš pareiškėjų nesutikimo su padarytais tarnybiniais nusižengimais motyvų yra susijęs su ta aplinkybe, kad V. V. (vyresnįjį) pirmi sulaikė policijos pareigūnai V. B. ir D. S., kurie turėjo atlikti dalinę sulaikytojo apžiūrą, paimti iš jo draudžiamus turėti daiktus. Vertinant šį pareiškėjų teiginį, teismas pažymi, kad dalinė asmens apžiūra – tai tik paviršutinis asmens drabužių apieškojimas, tačiau dalinės apžiūros metu ją atliekantys pareigūnai, teismo vertinimu, neprivalo paimti tokį daiktą kaip kelnėse esantis raištelis. Teismo vertinimu, tokie veiksmai dalinės apžiūros metu yra netikslingi, nes nustatyta, kad sulaikius V. V. (vyresnįjį) aplinkinių ir jo paties saugumas buvo užtikrintas jam uždėjus antrankius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjų argumentą, kad sulaikius V. V. (vyresnįjį), policijos pareigūnai V. B. ir D. S. netinkamai atliko sulaikytojo dalinę apžiūrą.

Pareiškėjas V. V. (V. V.) teismo posėdžio metu parodė, kad jis prieš uždarydamas V. V. į laikino sulaikymo patalpą atliko jo apžiūrą, o pareiškėjas R. A. teismo posėdžio metu parodė, kad jis paklausė V. V. (V. V.) ar jis atliko V. V. (vyresniojo) apžiūrą, nors kaip buvo atliekama pati apžiūra jis nematė. Paminėtos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad pareiškėjams buvo žinomas reikalavimas, kad prieš uždarant sulaikytąjį reikia atlikti jo išsamią apžiūrą, paimti iš jo draudžiamus turėti daiktus laikino sulaikymo patalpoje.