Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo privataus kaltinimo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je B. S. , gimusi (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) lie­tu­vė, Lietuvos Respublikos pi­lie­tė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, ūkininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kal­ti­na­ma pa­gal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. S. kaltinama tuo, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d., tarp 18³⁰-19⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini), netoli V. P. namų esančioje ganykloje, V. P. melžiant karvę, priėjusi iš nugaros viena ranka sugriebė V. P. už plaukų, kitoje rankoje laikytu maišu su fekalijomis trenkė nukentėjusiajai per veidą, kuris plyšo ir fekalijomis apibėgo veidas, drabužiai, karvė ir pieno bidonas. Nuo smūgio V. P. nukritus ant žemės ir bandant atsikelti, B. S. ir toliau nukentėjusiąją laikė ranka paėmusi už plaukų, spyrė nukentėjusiajai į koją, ant nukentėjusiosios šaukė ir ją užgauliojo necenzūriniais žodžiais kaltindama šeimų ardytoja, taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kaltinamoji B. S. duodama parodymus teisme kaltės dėl jai pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad konfliktas su V. P. prasidėjo dėl pastarosios nepagrįsto kaltinimo, kad ji neprižiūri sergančio savo sutuoktinio ir jos brolio J. S. . Ji buvo nepagrįstai apšmeižta, todėl kreipėsi į policiją, tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes bylos dėl šmeižimo yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, o dėl šmeižto į teismą nesikreipė. V. P. jokiais būdais nekeršijo, ji pati prasimano nebūtų įvykių dėl to, kad ji paviešino visam kaimui už jos apšmeižimą. Nėra surinkta įrodymų patvirtinančių jos kaltę, o teisme liudiję liudytojai R. S. , E. S. , I. S. –G. yra V. P. giminaičiai ir draugė, todėl jų parodymais negalima remtis. Nepagrįstai kaltindama ir prašydama priteisti jos naudai didelę sumą pinigų, taip V. P. siekia pasipelnyti. Kadangi ji jokio nusikaltimo nepadarė prašo ją išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusioji, civilinė ieškovė, privatus kaltintojas V. P. teisme parodė, kad santykiai su kaltinamąja buvo geri iki kaltinamosios sutuoktinio ir jos brolio J. S. ligos paūmėjimo, kai buvo sprendžiamas klausimas dėl vežimo į ligoninę. Tada ji buvo apkaltina šeimos ardytoja, apie tai kaimo žmonėms kaltinamoji pasakojo atėjusi į pieno surinkimo punktą. Kai ji viena atvykusi į ganyklą melžė karvę, kaltinamoji ją užpuolė iš už nugaros, sugriebusi už plaukų trenkė su maišu per veidą kuriame buvo fekalijos, kuris plyšo ir išmatomis apibėgo veidas, drabužiai, karvė bei pieno bidonas, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Kai ji nuo smūgio nugriuvo ant žemės, kaltinamoji vėl sugriebė už plaukų, tačiau ji sugebėjo atsikelti ir bandė apsiginti kėde, įsikibo į kaltinamosios karolius ir juos nutraukė, pagrasino iškviesti policiją, tada kaltinamoji nuvažiavo su dviračiu. Nuo ganyklos iki namų yra apie 600 metrų atstumas, ją grįžtančią matė O. M. , kieme matė kaimynė I. G. . Pas ekspertą nevažiavo, buvo pas gydytoją V. N. . Prašo kaltinamajai paskirti bausmę teismo nuožiūra, jos ieškinį tenkinti pilnai.

Nukentėjusiosios prašymu teisme liudytojais buvo apklausti R. S. , E. S. , I. S. –G..

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jo sesuo. Apie įvykį sužinojo iš pačios kaltinamosios B. S. , kuri jam yra brolienė, kuri papasakojo telefoninio pokalbio metu, kad sužinojusi, jog V. P. viena važiuoja melžti karvių, pasiruošė maišelį fekalijų ir ganykloje ją apipylė, taip atsilygino už įsiveržimą į jos namus, kad su vyru pragyveno virš 40 metų, o atvažiavo jį išvežti.

Liudytoja E. S. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos vyro sesuo, ji dirba pieno punkte surinkėja. Tą vakarą po įvykio V. P. laukė ilgiau, o kai ji atėjo su pienu paklausė kas nutiko, nes ji atrodė persigandusi, veidas buvo kitoks nei visada, sužalojimų nematė, nuo jos sklido stiprus žmogaus fekalijų kvapas. Į jos klausimą verkdama papasakojo, jog melžė karvę, iš už nugaros atėjo B. S. ir ją užpuolė, apipylė fekalijomis. Kaltinamoji yra konfliktiškas žmogus, todėl patikėjo.

Liudytoja I. S. –G. teisme parodė, kad nukentėjusioji yra jos kaimynė. Tada ji dirbo šiltnamyje ir pamatė kaip parėjo V. P. vedina dviratį, ant kurio buvo sulankstytas bliuzonas, kieme pradėjo vilktis bliuskutę, todėl jos pasiteiravo kas nutiko. Ji drebėdama papasakojo, kad ją iš pasalų ganykloje užpuolė B. S. ir apipylė žmogaus fekalijomis, tampė už plaukų, suplėšė bliuzoną, buvo susijaudinusi, ji leido savo namuose nusiprausti kadangi nukentėjusioji neturėjo šilto vandens. Ji yra medikė, davė nukentėjusiajai valerijono lašų, leksotanilio ir patarė iš ryto vykti pas gydytoją. Kitą dieną jai nukentėjusioji rodė vaistus ir receptus, patarė kaip juos vartoti.

Kaltinamosios ir jos gynėjo prašymu teisme liudytojais buvo apklausti J. S. , R. S. .

Liudytojas J. S. teisme parodė, kad kaltinamoji yra jo sutuoktinė. Apie įvykį sužinojo iš nukentėjusiosios, kuri yra jo sesuo. Žmona jam nieko apie tai nesakė, pats nematęs negali patvirtinti ar ji tai padarė. Po sesers apsilankymo kai jis sirgo, žmonai liko neapykanta jo seseriai, jai yra kažkas sutrikę galvoje ir apie tai nenori teisme kalbėti.

Liudytojas R. S. teisme parodė, kad yra kaltinamosios sūnus. Dėl įvykio parodė, kad tą vakarą, apie 17 valandą, kartu su mama melžti karvių važiavo su traktoriumi T-25, buvo jo sūnūs 5 ir 7 metų. Melžimas truko apie pusantros valandos, apie 18.30 valandą visi grįžo į namus, jis nuėjo namo į viršų antrame aukšte, mamos nesekiojo, nežino kur ji tą vakarą ėjo ir ką veikė.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas. Privatus kaltintojas V. P. kaltina B. S. tuo, kad prieš ją panaudojo smurtą, tuo jai sukėlė fizinį skausmą, t. y. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymu.

BK 140 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 141 str. nustatyta, kad 140 str. numatyto sveikatos sutrikdymo požymius apibudina Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintos sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės.

Nors BK 140 str. 1 d. kriminalizuoja vieną iš lengvesnių fizinio smurto padarinių – fizinio skausmo sukėlimą, tam nepakanka formalaus konstatavimo, kad yra sukeltas fizinis skausmas, nes baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Nežymus sveikatos sutrikdymas ir fizinis skausmas nustatomi remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), kurių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertas. Taisyklių 8 punkte įtvirtinta, kad išvadą dėl fizinio skausmo sukėlimo teismo medicinos ekspertai daro remdamiesi bylos medžiagos duomenimis, patvirtinančiais buvusį mušimo ar kitokio smurtavimo faktą.

Teismo išreikalautoje medžiagoje dėl įvykio tyrimo, pagal kurią priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, yra tik tarnybinis pranešimas dėl įvykio patikrinimo ir nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurių matyti, kad KPS tyrėja B. Š. iš esmės įvykio netyrė ir nerinko objektyvių duomenų dėl smurto, neatlikusi rašytinių apklausų priėmė sprendimą, kad B. S. veiksmai nežymiai sužalojant V. P. atitinka veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., pareiškėjai pasiūlė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Nagrinėjant šią bylą teisme, mušimo ir kitokio smurtavimo faktas įrodinėjamas liudytojų parodymais. Aplinkybės susiklostė taip, kad įvykis įvyko tarp giminyste siejamų žmonių, todėl ir liudytojai vienaip ar kitaip yra susiję giminyste, tačiau betarpiškai mačiusių įvykį, jokių liudytojų nėra.

Nesant pakankamai surinktų pirminių duomenų, paskirti ekspertizę teismas neturi pagrindo. Nors Taisyklėse nėra įtvirtinta jokių medicininių kriterijų fizinio skausmo sukėlimui konstatuoti, šio fakto negali patvirtinti teismas vertindamas vien nukentėjusiosios reakciją ir situacijos aiškinimą, nesant galimybės įvertinti, ar smurtinių veiksmų pobūdis galėjo realiai sukelti fizinį skausmą. Nukentėjusiosios teismui pateiktas UAB „Plungės sveikatos centras“ informacinis raštas dėl gydytojo V. N. diagnozės po V. P. apžiūros, nėra pakankami duomenys fizinio skausmo konstatavimui.

Motyvuojamoji dalis

Šioje byloje B. S. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo nėra įrodyta neginčytinais įrodymais, kaltinimas yra grindžiamas prielaidomis, kuriomis baudžiamasis įstatymas draudžia grįsti kaltinamojo kaltę, todėl visos abejonės, jų nepaneigus, turi būti vertinamos kaltinamosios naudai, dėl ko priimtinas išteisintinas nuosprendis, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p., nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d.

2003 m. birželio 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato nutarime Nr. 40, 4.5 punkte nurodyta, kad teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, todėl ieškovės V. P. ieškinys paliktinas nenagrinėtu, vadovaujantis BPK 115 str. 3 d. 2 p., kur numatyta teisė ieškovui pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos BPK 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 307 str., tei­smas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

V. P. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuo­spren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plun­gės ra­jo­no ap­y­lin­kės tei­smą.