Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-07-17 · Administracinė byla Nr. I1-5507-776/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-07-17
Bylos Nr.
I1-5507-776/2023
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00258-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Erminijus Baziulis
Pareiškėjas
M. T.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-5507-776/2023Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00258-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1.3.
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 17 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas M. T. (toliau - ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti jam 500 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK areštinėje (toliau– ir Areštinė) laikotarpiu nuo 2021 metų spalio mėnesio galo iki 2021 metų lapkričio mėnesio pradžios.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1-3) nurodė, kad Areštinės kamerose 7 paras buvo laikomas su kitu asmeniu, todėl nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Be to pareigūnai turėjo galimybę jį stebėti sanitariniame mazge. Sanitarinio mazgo sienelė buvo nepakankamo aukščio, todėl galėjo būti stebimas sanitariniame mazge ir pareigūnų, ir kito kameroje laikomo asmens. Dėl minėtų aplinkybių patyrė nežmonišką elgesį.

Atsiliepimas

Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu (b. l. 8-10) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad nuo 2021 m. spalio 16 d. iki 2021 m. spalio 21 d. pareiškėjas buvo laikomas Areštinės 25 kameroje vienas iki 2021 m. spalio 18 d. Toliau laikytas Areštinės 26 kameroje su vienu asmeniu. Nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas buvo laikomas Areštinės 7 kameroje su vienu asmeniu. Sanitarinių mazgų įrengimas Areštinės kamerose atitiko teisės aktų reikalavimus, kadangi sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara, be to, papildomai įdėti kabliukai ant kurių galima kabinti audeklus, uždengiančius sanitarinį mazgą. Tinkamą techninę sanitarinio mazgo būklę patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio departamento 2019 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktas Nr. PA-9834, kuriame konstatuota, kad sanitariniai įrenginiai techniškai tvarkingi, nenustatyta jokių Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) pažeidimų. Areštinės darbuotojai kamerose esančių asmenų elgesį stebi pro kamerų duryse esantį langelį. Pareigūnai pro stebėjimo langelį mato beveik visą kamerą, išskyrus prie durų esančius kampus. Sanitariniai mazgai įrengti būtent kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl ten būnantis asmuo negali būti stebimas pro stebėjimo langelį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio AVPK, dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiu nuo 2021 metų spalio mėnesio galo iki 2021 metų lapkričio mėnesio pradžios, kuomet buvo laikomas Areštinės kamerose su kitu asmeniu. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas Areštinės kamerose su kitu asmeniu buvo laikomas nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d., todėl teismine tvarka sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 18 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d. (toliau - ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis Areštinės kamerose įrengtais sanitariniais mazgais.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą, kt.). Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo aspektu laikomasi pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016). Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose nurodoma, kad kamerose turi būti atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas (jo neizoliavimas nuo bendros kameros erdvės) vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Bylos medžiaga patvirtina, jog Areštinės kamerose sanitariniai mazgai nuo gyvenamosios paskirties kamerų dalies atskirti 120-130 cm aukščio pertvara, tai yra kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas nuo gyvenamosios patalpos. Nors atsakovės atstovas tvirtino, kad buvo sudaryta galimybė sanitarinį mazgą užsidengti audeklu, tualetą atskiriantis audeklas nelaikytas tinkamu tualeto atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų bei tinkamu privatumo užtikrinimu.

Pagal atsakovės atstovo pateiktus duomenis, kurių pareiškėjas neginčija, pareigūnai pro stebėjimo langelį mato beveik visą kamerą, išskyrus prie durų esančius kampus. Sanitariniai mazgai įrengti kamerų priekinėse dalyse kampuose, todėl ten būnantis asmuo negali būti stebimas pro stebėjimo langelį. Remiantis tuo, pareigūnų stebėjimas pro kameros langelį negalėjo pažeisti pareiškėjo teisės į privatumą, todėl nesukėlė pareiškėjui tokių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip žala, atlygintina CK 6.271 straipsnio prasme.

Pažymėtina, kad pagal bylos medžiagą pareiškėjas Panevėžio AVPK yra pateikęs 2021 m. spalio 18 d. ir 2021 m. spalio 28 d. prašymus (b. l. 35-36), kuriais jis prašė nelaikyti jo areštinės kamerose vieno, nurodė, kad Areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai nežemina jo orumo ir tokiose kamerose būnant su kitais asmenimis tai neturės įtakos jo privatumui. Iš šių prašymų turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjui yra žinoma, kaip įrengti sanitariniai mazgai Areštinėje, kad jais turės naudotis būdamas ne vienas, pareiškėjas savo valia patvirtino, kad tai neturės įtakos jo privatumui bei nebus žeminamas jo orumas. Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad minėti prašymai buvo išgauti prievartiniu būdu, to netvirtina ir pats pareiškėjas. Minėtus prašymus pareiškėjas yra patvirtinęs savo parašu, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad juose išreikšta būtent pareiškėjo valia. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo pateikęs prašymus nelaikyti kameroje jo vieno, tai yra ginčo laikotarpiu, nebuvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, todėl negali būti konstatuojami Areštinės neteisėti veiksmai.

Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog Areštinė atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius Areštinės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, tai yra nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktas, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo M. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjas Erminijus Baziulis