Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“, atstovaujamos bankroto administratoriaus J. V., ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ginestra“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1479-613/2017 nutarė iškelti UAB „Euronika“, juridinio asmens kodas 301079530, bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė J. V., sąrašo eilės Nr. (duomenys neskelbtini). Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Šioje teismo nutartyje nurodyta, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą UAB „Euronika“, įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2017 m. rugpjūčio 16 d. sudarė 14 955,10 Eur. Nuo 2017 m. kovo 17 d. per Piniginių lėšų apribojimo sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti, UAB „Euronika“ nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. birželio mėn.

Iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. sausio 2 d. nutarties, priimtos UAB „Euronika“ bankroto byloje, matyti, kad buvo patvirtinti BUAB „Euronika“ kreditoriai ir jų finansinių reikalavimų sumos - patvirtintas antros eilės kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinis reikalavimas sumoje 20 436,39 Eur, iš jų 894,19 Eur netesybos. Bendra pirmos eilės kreditorių patvirtinta finansinių reikalavimų suma sudaro 48 815,85 Eur, antros eilės kreditorių - 20 695,89 Eur, trečios eilės kreditorių - 343 862,91 Eur.

Administratorius nustatė, kad ieškovė UAB „Euronika“ atsakovei UAB „Ginestra“ 2017 m. balandžio 3 d. sumokėjo 70 Eur, nors jau negalėjo įvykdyti įsipareigojimų savo kreditoriams, turėjo aukštesnės eilės kreditorius nei atsakovė, tačiau jiems įsipareigojimų įvykdyti taip pat negalėjo. Be to, vykdant pirmiau minėtus mokėjimus atsakovei, buvo pažeistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930-1 straipsnis (CK 1.80 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorius šiuo ieškiniu ginčija ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimą 70 Eur sumoje dėl nepagrįstos pirmenybės suteikimo, pažeidžiant kitų ieškovės kreditorių teises bei teisėtus interesus (CK 6.66 straipsnis). Taip pat CK 1.80 straipsnio pagrindu bankroto administratorius ginčija ieškovės mokėjimą, kadangi atsakovei taip pat nepagrįstai buvo suteikta pirmenybė, pažeidžiant imperatyvias teisės normas (CK 6.930-1 straipsnis).

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1479-613, konstatuota, kad remiantis UAB „Euronika” pateikto 2016 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 141 875 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 141 224 Eur). Šioje teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad pagal pačios bendrovės pateiktą kreditorių sąrašą 2017 m. rugpjūčio 10 d. ieškovės skolos nurodytiems sąraše kreditoriams sudaro 230 026,34 Eur, taigi įsiskolinimai kreditoriams toliau augo. Teismo nutartyje taip pat konstatuota, kad nuo 2017 m. kovo 17 d. per Piniginių lėšų apribojimo sistemą pateikti Fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ieškovės įsiskolinimas socialinio draudimo įmokų (VSD įmokų) už apdraustuosius, apskaičiuotų už 2017 m. vasario - rugpjūčio mėn. 19 374,64 Eur; VSD įmokų už apdraustuosius, dirbančius pagal terminuotą darbo sutartį, apskaičiuotų už 2017 m. liepos mėn. 167,56 Eur; delspinigių, apskaičiuotų už pavėluotą VSD įmokų už apdraustuosius pervedimą už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 16 d. iki 2017 m. spalio 5 d. 891,68 Eur. Pažymėjo, kad ieškovės kreditoriai 2017 m. balandžio 3 d. (ginčijamo sandorio sudarymo datai) turėjo neabejotinus ir galiojančius pradelstus reikalavimus į skolininkę UAB „Euronika“, ir šie reikalavimai nebuvo patenkinti iki bankroto bylos UAB „Euronika“ iškėlimo. Ginčijamu mokėjimu atsakovei buvo suteiktas nepagrįstas pranašumas, ji buvo išskirta iš kitų kreditorių, kas patvirtina UAB „Euronika“ kitų kreditorių teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.

Ieškinyje pažymėta, kad skolininkė UAB „Euronika“ neabejotinai žinojo apie prastą savo finansinę padėtį, tai, jog jos turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriais, kad ji nevykdo pradelstų įsipareigojimų, tačiau nepaisant to, ji atsakovei 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimu išmokėjo 70 Eur, todėl skolininkė UAB „Euronika“ negali būti laikoma sąžininga šalimi. Atsakovė taip pat žinojo arba turėjo žinoti apie sudėtingą finansinę UAB „Euronika“ padėtį, todėl taip pat ginčijamuose mokėjimuose negali būti laikoma sąžininga. Be to, ginčijamu mokėjimų atsakovei buvo pažeistas ir CK 6.930¹ straipsnis, taigi tokie mokėjimai prieštaravo imperatyvioms teisės normoms.

Ginčijamas 2017 m. balandžio 3 d. mokėjimas negali būti pateisinamas verslo logika: esant nepadengtų pradelstų kitų kreditorinių reikalavimų, taip pat turint aukštesnės eilės kreditorių nei atsakovė. Tokiu būdu yra visos sąlygos actio Pauliana ieškinio tenkinimui. Ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. atliktas mokėjimas atsakovei pažeidė CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintą imperatyvųjį mokėjimų eiliškumo reikalavimą, nes ieškovė tuo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems reikalavimams patenkinti, vykdė žemesnės eilės kreditoriui mokėjimus, tuo metu turėdama aukštesnės eilės kreditorių - būdama skolinga darbuotojams, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, valstybės biudžetui. Todėl, vadovaujantis CK 1.80 straipsniu, šie ieškovės atsakovei atlikti mokėjimai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, davė paaiškinimus.

Atsakovei kyla pagrįstų abejonių dėl ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kadangi yra neaišku, kaip ieškovė apskritai galėjo 2017 m. balandžio 3 d. atlikti mokėjimą atsakovei, jeigu, kaip nurodyta ieškinyje, 2017 m. kovo 17 d. jau buvo VSDFV Klaipėdos skyriaus pavedimas. Taip pat Atsakovė negali susipažinti su ieškovės balanso už 2016 metus duomenimis, kadangi, pagal VĮ „Registrų centras“ JAR duomenis, ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai „Registrų centras“ pateikti nebuvo, su jais susipažino teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos iškėlimo. Kad viešai ieškovės balansai nebuvo prieinami įrodo paieškos rezultatai VĮ „Registrų centras“ JA tinklapyje (http://wvvw.reaistrucentras.lt/iar/p/dok.php?kod=301079530).

Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Teisme gautas atsakovės prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1479-613/2017 (vėlesnis bylos Nr. B2-669-613/2018) UAB „Euronika“ iškelta bankroto byla. Minėta nutartis įsiteisėjo 2017 m. spalio 6 d. Įmonės bankroto administratoriumi paskirtas J. V. (el. b. t. I, psl. 10-15).

Bankroto administratorius nurodo ir rašytiniais įrodymais pagrindžia, kad UAB „Euronika“ atsakovei UAB „Ginestra“ 2017 m. balandžio 3 d. sumokėjo 70 Eur (el. b. t. I, psl. 20). Nagrinėjamoje byloje šis sandoris (skolos sumažinimas) ginčijamas dviem pagrindais – reiškiant actio Pauliana ir kaip prieštaraujantis imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms.

Dėl actio Pauliana

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas vienas iš kreditoriaus interesų gynimo būdų – kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius – actio Pauliana. Tai specialus, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003).

Kasacinis teismas yra išskyręs tokias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartyje, kuria UAB „Euronika“ iškelta bankroto byla, nurodyta, kad ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą UAB „Euronika“; įmonės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo 14 955,10 Eur; UAB „Euronika“ nėra sumokėjusi valstybinio socialinio draudimo įmokų, apskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. birželio mėn. Minėtoje nutartyje teismas konstatavo, kad nuo 2017 m. kovo 17 d. per Piniginių lėšų apribojimo sistemą pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus mokėjimo nurodymai priverstinai nurašyti pinigines lėšas nėra įvykdyti. Konstatuota ir tai, kad, remiantis UAB „Euronika“ pateikta informacija, debitorinis įsiskolinimas 2017 m. balandžio 30 d. sudarė 125 868,65 Eur.

Iš byloje esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. lapkričio 8 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. I, psl. 21) matyti, kad ieškovės socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas už apdraustuosius laikotarpiu nuo 2017 m. vasario iki rugpjūčio mėn. buvo 19 374,64 Eur. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai taip pat pagrindžia, kad bendrovės buvusių darbuotojų kreditoriniai reikalavimai UAB „Euronika“ susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. kovo mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. (el. b. t. I, psl. 26-53).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad skolininkas, net ir turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su tam tikrais kreditoriais arba suteikti pranašumą tik vienam ar keletui jų. Jis turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis nepasunkintų atsiskaitymo su kitais kreditoriais ir taip nepažeistų jų teisių ar interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.66 straipsnio 1 dalyje išvardyti atvejai, iš kurių įrodžius bent vieną, teismas turi pagrindą pripažinti, kad skolininko sudaryti sandoriai pažeidė kreditoriaus teises. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo: 1) skolininkas tampa nemokus; 2) būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; arba 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Konstatuotina, kad ginčijamų atsiskaitymų momentu UAB „Euronika“ turėjo kreditorių, be kita ko, darbuotojų ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, turinčių neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę į skolininkę. Byloje nėra duomenų leidžiančių teigti, kad šalys būtų privalėjusios sudaryti ginčijamą sandorį. UAB „Euronika“, atsiskaitydama su atsakove, negalėjo nežinoti apie savo įsiskolinimus darbuotojams ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taigi buvo nesąžininga, ir, atsiskaitydama su atsakove, pažeidė pirmiau minėtų kreditorių interesus.

Atsakovė nurodė, kad apie ieškovės prastą finansinę padėtį nieko nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. balandžio 28 d. pranešė ieškovei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymi, jog remiantis oficialiais teismų pranešimais nuo 2016 m. sausio 1 d. VSDFV pranešimą pateikė tik 2017 m. rugpjūčio 28 d. Dėl ieškinio 17-21 punktų: visų antstolių raginimų data yra 2017 m. balandžio 10 d., t. y. praėjus savaitei po atsakovei atlikto mokėjimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse pabrėžiama, jog sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sudaryti sandoriui, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

Ieškovės atstovo paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė nėra ieškovės kreditorių sąraše, kadangi su ja visiškai atsiskaityta. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2017 m. vasario 3 d., tuo tarpu ieškovė jau socialinio draudimo įmokų, netinkamai atsiskaitinėjo su darbuotojais ir pan. Byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad prieš sudarydama ginčo sandorį būtų atlikusi kokius nors aktyvius veiksmus, norėdama patikrinti UAB „Euronika“ turtinę padėtį. Toks atsakovės elgesys sudaro pagrindą konstatuoti jos nesąžiningumą.

Atsakovė atsiliepimu prašo taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą, kadangi ieškovei nepateikus ieškinio po atsakovės prieštaravimų civilinėje byloje Nr. eL2-5463-793/2018, ieškovė neteko teisės kreiptis į teismą, kadangi praleistas ieškinio senaties terminas. Ieškovės atstovas su atsakovės pozicija nesutiko, nurodydamas, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad actio Pauliana pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei bankroto byla iškelta 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, įsiteisėjo 2017 m. spalio 6 d. Nuo tos dienos bankroto administratorius turėjo teisę ir pareigą tikrinti ieškovės sudarytus sandorius. Ieškinys teisme pateiktas 2018 m. liepos 10 d., todėl konstatuotina, kad ieškovė, atstovaudama bankroto administratoriaus, pareikšdama ieškinį, nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino. Kartu pažymėtina ir tai, kad atsakovės teiginiai, jog ieškovė neteko teisės kreiptis į teismą, kadangi nepateikė ieškinio po atsakovės prieštaravimų civilinėje byloje eL2-5463-793/2018 yra visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad jokie teisės aktai neriboja ieškovės teisės pateikti ieškinį teismui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje eL2-5463-793/2018 kreditorei (šiuo atveju ieškovei) išaiškintina jos teisė ieškinį pateikti bendra tvarka (el. b. t. I, psl. 99).

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos būtinos sąlygos sandorio pripažinimui negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas ir tarp ieškovės ir atsakovės atliktas skolos sumažinimas 70 Eur suma pripažintinas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

Dėl sandorio prieštaravimo imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms

CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims. Tačiau kad atliktas mokėjimas būtų pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms įstatymo normoms ir atitinkamai niekiniu pagal aptartą normą, turi būti nustatyta CK 6.930¹ straipsnyje nurodytų sąlygų visuma. Pirma, sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, kad skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nustatant šią aplinkybę, būtina įvertinti skolininko turimas lėšas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais atlikto ginčijamo atsiskaitymo momentu, taip pat pareikštų reikalavimų skolininkui tuo pačiu momentu apimtį. Antra, turi būti nustatyta, kad skolininkas atliko mokėjimą pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytą eiliškumą, t. y. turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas. Tik esant šių dviejų sąlygų visumai, skolininko atliktas mokėjimas gali būti pripažįstamas pažeidžiančiu CK 6.930¹ straipsnio reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Aptarta kasacinio teismo praktika atskleidžia, jog tam, kad skolininkas būtų laikomas pažeidusiu kreditoriaus teises ir jam kiltų atsakomybė už CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalies nustatyto eiliškumo nesilaikymą, įmonei neturi būti iškelta bankroto byla ar Lietuvos Respublikos įmanių bankroto įstatymo nustatyta tvarka teismo nutartimi patvirtinta kreditinių reikalavimų eilė – užtenka nustatyti, jog skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad skolininkė UAB „Euronika“ su atsakove atsiskaitė, nors tuo metu nebuvo atsiskaičiusi pagal vykdomuosius dokumentus su darbuotojais, taip pat pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Kartu pažymėtina ir tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. kovo 20 d. nurodymu nurašyti mokestinę nepriemoką nurodė nurašyti 1 258,32 Eur ieškovės mokestinę nepriemoką, kuri susidarė už laikotarpį nuo 2017 m. vasario 1 d. – 2017 m. vasario 28 d. Šis nurodymas nebuvo įvykdytas. Be to, ieškovė turėjo ir daugiau kreditorių su kuriais neatsiskaitė, todėl konstatuotina, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi yra pagrindas ginčo sandorį pripažinti niekiniu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms CK 6.930¹ straipsnio normoms.

Dėl restitucijos ir procesinių palūkanų

Aiškindamas ir taikydamas restituciją reglamentuojančias CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. Jos taikymo esmė pripažįstant sandorius negaliojančiais yra ta, kad šalys, gavusios turtą vykdydamos nuginčytą sandorį, privalo jį grąžinti viena kitai, taip atkuriant status quo ante (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2011). Taigi, pagal bendrąjį restitucijos taikymo principą, šalys turi viena kitai grąžinti viską, ką yra gavusios iš priešingos šalies, vykdydamos negaliojančiu pripažintą sandorį. Tačiau restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčijamu sandoriu ieškovė atsakovei pervedė 70 Eur. Pripažinus sandorius negaliojančiais, atsiranda teisinis pagrindas taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę UAB „Ginestra“ grąžinti ieškovei BUAB „Euronika“ 70 Eur.

Patenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės ieškovei priteistinos įstatymo numatytos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismui patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė patyrė 302,50 Eur advokato pagalbos išlaidų (el. b. t. I, psl. 109, 111). Pažymėtina, kad, ieškovės bylinėjimosi išlaidos už ieškinį, atstovavimą teisme neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteistinos 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Euronika“ sudarytą sandorį – 2017 m. balandžio 3 d. skolos sumažinimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Ginestra“ 70 Eur (septyniasdešimties eurų) suma.

Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginestra“ 70 Eur (septyniasdešimt eurų) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginestra“ 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 70 Eur (septyniasdešimties eurų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 11 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“.

Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Euronika“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginestra“ 302,50 Eur (tris šimtus du eurus penkiasdešimt euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ginestra“ 15 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.