- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-10-04
- Bylos Nr.
- 1-2933-817/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-05410-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- J. P., T. V., M. M., E. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė - Kalytienė, susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje
J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, studijuojantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012-11-29 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 300 str. 1 d.- 10 MGL (2600 litų) bauda,
kaltinamas pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. P. veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent:
jis, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. M., T. V., R. V. (atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ str.) ir E. M. veikdami bendrininkų grupėje, suburtoje daryti nusikaltimą, t.y. inscenizuojant automobilio detalių vagystę apgaule įgyti draudimo išmoką, kiekvienam grupės nariui turint skirtingą vaidmenį, atliko šiuos nusikalstamus veiksmus: J. P. už piniginį atlygį, gautą iš T. V., suteikus T. V., M. M. ir R. V. automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai vykdyti, 2011-10-19 R. V. VĮ „Regitra“ įregistravo šį automobilį savo vardu bei 2011-10-26 T. V. lėšomis apdraudė jį UADB „Ergo Lietuva“ „Kasko“ draudimu. Po to M. M. ir E. M., laikotarpiu nuo 2011-11-15 20.39 val. iki 2011-11-16 19.35 val., garaže Nr. 31, esančiame (duomenys neskelbtini), inscenizuodami automobilio Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) detalių vagystę, išdaužė vairuotojo durelių lango stiklą ir išėmė vairą, navigacinę įrangą, magnetolą, televizorių, spidometrą, valdymo pultą, taip pat priekinius kairės ir dešinės pusės parkavimo daviklius, priekinius žibintus, priekinius rūko žibintus, galinius posūkio žibintus, šoninius veidrodžius, šoninės apdailos juostas, ratlankių dangtelius bei nugabeno šį automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Didlaukio g. namo 45, Vilniuje. 2011-11-17 apie 7.10 val. R. V., tikslu gauti draudimo išmoką, kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyrių, esantį Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, melagingai pranešdamas apie draudiminį įvykį, tačiau UADB „Ergo Lietuva“ priklausantis turtas – 31.147 Lt dydžio draudimo išmoka – nebuvo apgaule įgyta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UADB „Ergo Lietuva“ atliktos draudžiamojo įvykio administravimo procedūros metu nustatyta, jog automobilio detalių vagystė buvo inscenizuota. Šiais veiksmais J. P. padarė nusikaltimą numatyto BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
T. V. veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent:
jis, veikdamas bendrininkų grupėje su M. M., J. P., E. M. ir R. V. (atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ str.), suburtoje daryti nusikaltimą, t.y. inscenizuojant automobilio detalių vagystę apgaule įgyti draudimo išmoką, kai kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, turi skirtingą vaidmenį, atliko šiuos nusikalstamus veiksmus: 2011 m. rugsėjo mėn. J. P. už piniginį atlygį, gautą iš T. V., suteikus T. V., M. M. ir R. V. automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai vykdyti, 2011-10-19 R. V. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale, esančiame Lentvario g. 7, Vilniuje, įregistravo šį automobilį savo vardu bei 2011-10-26 T. V. lėšomis apdraudė jį UADB „Ergo Lietuva“ „Kasko“ draudimu. Po to M. M. ir E. M. laikotarpiu nuo 2011-11-15 20.39 val. iki 2011-11-16 19.35 val., garaže Nr. 31, esančiame (duomenys neskelbtini), inscenizuodami automobilio Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) detalių vagystę, išdaužė vairuotojo durelių lango stiklą ir išėmė vairą, navigacinę įrangą, magnetolą, televizorių, spidometrą, valdymo pultą, taip pat priekinius kairės ir dešinės pusės parkavimo daviklius, priekinius žibintus, priekinius rūko žibintus, galinius posūkio žibintus, šoninius veidrodžius, šoninės apdailos juostas, ratlankių dangtelius bei nugabeno šį automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Didlaukio g. namo 45, Vilniuje. 2011-11-17 apie 7.10 val. R. V., tikslu gauti draudimo išmoką, kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyrių, esantį Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, melagingai pranešdamas apie draudiminį įvykį. Tačiau UADB „Ergo Lietuva“ priklausantis turtas – 31.147 Lt dydžio draudimo išmoka – nebuvo apgaule įgyta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UADB „Ergo Lietuva“ atliktos draudžiamojo įvykio administravimo procedūros metu nustatyta, jog automobilio detalių vagystė buvo inscenizuota. Šiais savo veiksmais T. V. padarė nusikaltimą numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
M. M. veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent:
jis, veikdamas bendrininkų grupėje su T. V., J. P., E. M. ir R. V. (atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ str.), suburtoje daryti nusikaltimą, t.y. inscenizuojant automobilio detalių vagystę apgaule įgyti draudimo išmoką, kai kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, turi skirtingą vaidmenį, atliko šiuos nusikalstamus veiksmus: 2011 m. rugsėjo mėn. J. P. už piniginį atlygį, gautą iš T. V., suteikus T. V., M. M. ir R. V. automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai vykdyti, 2011-10-19 R. V. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale, esančiame Lentvario g. 7, Vilniuje, įregistravo šį automobilį savo vardu bei 2011-10-26 T. V. lėšomis apdraudė jį UADB „Ergo Lietuva“ „Kasko“ draudimu. Po to M. M. ir E. M. laikotarpiu nuo 2011-11-15 20.39 val. iki 2011-11-16 19.35 val., garaže Nr. 31, esančiame (duomenys neskelbtini), inscenizuodami automobilio Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) detalių vagystę, išdaužė vairuotojo durelių lango stiklą ir išėmė vairą, navigacinę įrangą, magnetolą, televizorių, spidometrą, valdymo pultą, taip pat priekinius kairės ir dešinės pusės parkavimo daviklius, priekinius žibintus, priekinius rūko žibintus, galinius posūkio žibintus, šoninius veidrodžius, šoninės apdailos juostas, ratlankių dangtelius bei nugabeno šį automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Didlaukio g. namo 45, Vilniuje. 2011-11-17 apie 7.10 val. R. V., tikslu gauti draudimo išmoką, kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyrių, esantį Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, melagingai pranešdamas apie draudiminį įvykį. Tačiau UADB „Ergo Lietuva“ priklausantis turtas – 31.147 Lt dydžio draudimo išmoka – nebuvo apgaule įgyta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UADB „Ergo Lietuva“ atliktos draudžiamojo įvykio administravimo procedūros metu nustatyta, jog automobilio detalių vagystė buvo inscenizuota. Šiais savo veiksmais M. M. padarė nusikaltimą numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
E. M. veikdamas bendrininkų grupėje padėjo pasikėsinti apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent:
jis, veikdamas bendrai su T. V., M. M., J. P. ir R. V. (atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 39¹ str.), suburtoje daryti vieną nusikaltimą, t.y. inscenizuojant automobilio detalių vagystę apgaule įgyti draudimo išmoką, kiekvienam grupės nariui turint skirtingą vaidmenį, atliko šiuos nusikalstamus veiksmus: 2011 m. rugsėjo mėn. J. P. už piniginį atlygį, gautą iš T. V., suteikus T. V., M. M. ir R. V. automobilį Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nusikalstamai veikai vykdyti, 2011-10-19 R. V. VĮ „Regitra“ Vilniaus filiale, esančiame Lentvario g. 7, Vilniuje, įregistravo šį automobilį savo vardu bei 2011-10-26 T. V. lėšomis apdraudė jį UADB „Ergo Lietuva“ „Kasko“ draudimu. Po to M. M. ir E. M. laikotarpiu nuo 2011-11-15 20.39 val. iki 2011-11-16 19.35 val., garaže Nr. 31, esančiame (duomenys neskelbtini), inscenizuodami automobilio Audi A8, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) detalių vagystę, išdaužė vairuotojo durelių lango stiklą ir išėmė vairą, navigacinę įrangą, magnetolą, televizorių, spidometrą, valdymo pultą, taip pat priekinius kairės ir dešinės pusės parkavimo daviklius, priekinius žibintus, priekinius rūko žibintus, galinius posūkio žibintus, šoninius veidrodžius, šoninės apdailos juostas, ratlankių dangtelius bei nugabeno šį automobilį į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie Didlaukio g. namo 45, Vilniuje. 2011-11-17 apie 7.10 val. R. V., tikslu gauti draudimo išmoką, kreipėsi į UADB „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyrių, esantį Geležinio Vilko g. 6A, Vilniuje, melagingai pranešdamas apie draudiminį įvykį. Tačiau UADB „Ergo Lietuva“ priklausantis didelės vertės turtas – 31.147 Lt dydžio draudimo išmoka – nebuvo apgaule įgyta dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes UADB „Ergo Lietuva“ atliktos draudžiamojo įvykio administravimo procedūros metu nustatyta, jog automobilio detalių vagystė buvo inscenizuota. Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikaltimą numatytą BK 24 str. 6d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų J. P., T. V., M. M. ir E. M. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, įrodyta rašytine bylos medžiaga:
Kaltinamojo J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2011 m. rudenį į jį kreipėsi M. M., kuris norėjo iš jo detalių vagystės inscenizacijai išsinuomoti automobilį. Tokiomis aplinkybėmis ne mažiau kaip už 12000 litų jis M. M. perdavė nusikaltimo padarymui reikalingą automobilį Audi A8, supažindino M. M. su E. M., kuris turėjo nuardyti nuo automobilio vagystės imitacijai būtinas dalis. Vėliau sužinojo, kad sukčiavimas nepavyko. Dėl automobilio grąžinimo M. M. nurodė kreiptis į T. V. ir R. V., nes automobilis buvo pas juos. Tokiomis aplinkybėmis jis automobilį iš minėtų asmenų pasiėmė ir atidavė jį tikrajam savininkui, t.y. savo draugui Juliui, (t. 2, b.l. 194-195).
Kaltinamojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2011m. rudenį M. M. jam pasiūlė dalyvauti draudiminiame sukčiavime, t.y. išnuomoti automobilį, jį apdrausti, imituoti automobilio detalių vagystę ir iš draudimo gauti draudimo išmoką. T. V. sutiko ir davė pinigų M. M. automobilio Audi A8 nuomai, surado asmenį, kurio vardu buvo įregistruotas automobilis- R. V., savo lėšomis apdraudė automobilį Audi A8, sumokėjo už signalizacijos įrengimą. Tikslių automobilio detalių inscenizavimo aplinkybių nežino, vėliau sužinojo, kad sukčiavimas nepavyko. Po nepavykusio sukčiavimo į T. V. kreipėsi J. (galimai J. P.), kuris pasakė, kad automobilis turi būti jam gražintas, po ko T. V. jam automobilį atidavė, (t. 2, b.l. 58-59).
Kaltinamojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2011 m. rudenį tarpininkavo tarp T. V. ir J. P. dėl automobilio Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini) suteikimo draudiminiam sukčiavimui įvykdyti, t.y. T. V., tarpininkaujant M. M., išsinuomojo minėtą automobilį iš J. P.. Automobilis buvo įregistruotas R. V. vardu, T. V. lėšomis apdraustas, jame sumontuota signalizacija. Vėliau M. M. automobilį pristatė J. P. pažįstamam „M.i“ (E. M.), kuris pagal išankstinį susitarimą su J. P., nuardė įvairias automobilio detales, taip paruošiant jį vagystės inscenizavimui. Automobilį „M.“ paliko prie Mykolo Romerio universiteto, raktelius perdavė M. M., o šis juos perdavė T. V.. Vėliau sužinojo, kad automobilį rado policija Didlaukio g., Vilniaus mieste, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo inscenizuojant automobilio detalių vagystę, (b.t. 2, b.l. 4-5, 8-13, 27).
Kaltinamojo E. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad 2011 m. J. P. nurodymu ardydavo įvairių automobilių detales, suprato, kad automobiliai ruošiami draudiminiam sukčiavimui. Per J. P. susipažino su M. M., kuris 2011 m. lapkričio mėn. jam atvarė automobilį Audi A8 ir nurodė, kad reikia nurinkti įvairias minėto automobilio detales. Parodė, kad jam nurinkus detales automobilį nuvarė ir pastatė prie PC „Panorama“, raktelius atidavė M. M.. Po kiek laiko M. M. pas jį atvyko su dviem draugais ir pareiškė jam pretenzijas, kad dėl blogai inscenizacijai paruošto automobilio jie negavo draudimo išmokos. E. M. apie tai informavo J. P., kuris pažadėjo viską sutvarkyti, (t. 3, b.l. 5-7, 16-19, 21, 24).
Liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis paaiškino, kad 2011 m. rudenį T. V. jam pasiūlė užsidirbti 5000 litų, vėliau M. M. pasiūlė jam dalyvauti draudiminiame sukčiavime, kurio esmė buvo įregistruoti automobilį R. V. vardu, jį apdrausti, imituoti automobilio detalių vagystę ir gauti iš draudimo išmoką. Parodė, kad sutiko su tokiu pasiūlymu, 2011 m. spalio mėnesį jo vardu buvo įregistruotas automobilis Audi A8, T. V. duotais pinigais apdraustas ir jame sumontuota signalizacija. 2011 m. lapkričio mėnesį automobilį perdavė T. V., po kelių dienų jam paskambino brolis ir pranešė, kad jam skambino iš policijos ir jį informavo, kad apvogtas automobilis Audi A8. Po šio įvykio jis kreipės į policiją ir draudimą. Po vagystės inscenizacijos iš M. M. sužinojo, kad automobilis realiai priklauso J.i (J. P.), kuris reikalauja automobilį gražinti. Buvo susitikęs su J., kuris jam pasakė, kad automobilį inscenizacijai ardė jo žmogus, iš pokalbio suprato, kad J. išnuomojo sukčiavimui minėtą automobilį, kad tai ne pirmas automobilis, kurį jis išnuomoja sukčiavimui. Kadangi kilo ginčas dėl automobilio grąžinimo, todėl automobilis buvo parduotas T. V. sesei G. V., vėliau T. V. atidavė automobilį J., (b.t. 1, b.l. 193-194).
Liudytojo V. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis paaiškino, kad 2011 m. vasarą, tiksliai datos nepamena, iš Anglijos parvarė aukcione nupirktą automobilį Audi A8, kurio vairas buvo dešinėje pusėje. Lietuvoje pakeitus vairą į kairę pusę, ieškojo pirkėjų automobiliui, todėl siūlė keliems draugams, vienas iš kurių buvo D. P., kurį pažįsta apie 6 metus. Pastarajam automobilis patiko, bet kaina buvo per didelė, tuo metu už jį prašė 45 000 Lt. Dar nebuvo spėjęs įdėti skelbimo dėl pardavimo, nes automobilis buvo remontuojamas, tiesiog užsiminė keliems draugams, ir vienas iš jų – T. atrodo Š. arba panašiai, apie 30-35 m. amžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), MRT nežino, adreso nežino, užsiminė, kad jo pažįstamas vilnietis ieško kaip tik tokios Audi ir jis pasiūlė vilniečiui jo automobilį. Už kelių dienų, 2011 m. rudenį, tiksliai datos nepamena, į Klaipėdą atvažiavo vilniečio draugas pažiūrėti automobilį - tai buvo apie 30 m. amžiaus vyriškis, kurio neįsidėmėjo, apibūdinti ir atpažinti negali, bendravo mažai, praėjo daug laiko. Apžiūrėjus automobilį ir susitarus dėl pardavimo kainos - 40.000 Lt buvo reali pardavimo kaina, iš to žmogaus gavo rankpinigius apie 12.000 Lt ar 15.000 Lt, tiksliai nepamena. Sutarė, kad kitus pinigus gaus 1 mėnesio laikotarpyje. Už vilnietį, visą situaciją garantavo jo draugas T., todėl jis ir pasitikėjo juo. Tą pačią dieną, Klaipėdoje jis surašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodė realią surašymo datą, kainą bei pasirašė. Abu sutarties egzempliorius padavė vilniečio draugui ir sutarė, kad jis paima automobilį, grįžta į Vilnių, kur R. V. pasirašo sutartį ir vieną jos egzempliorių jam grąžina, spec. paštu. Taip ir įvyko, sekančią dieną gavo sutarties pasirašytą egzempliorių, kurį pateikė Regitrai ir išregistravo automobilį. Ar pats V. pasirašė sutartyje ar kitas asmuo nežino, gavo pasirašytą dokumentą. Praėjus sutartam mėnesiui pinigų negavo, vilnietis nurodė, kad iškilus problemoms nebeturi pinigų ir sutarė, kad grąžins mašiną. Po 1 mėnesio, gal kiek daugiau nuo sutarties sudarymo, pasiūlė D. P. už tą pačią 40.000 Lt sumą pirkti automobilį, jis sutiko. Po kelių dienų, naktį vilniečiai, jų pats nematė, atvarė jį D. P., jis pasirašė su jais pirkimo-pardavimo sutartį. Kitą dieną jam paskambino P. ir kartu apžiūrėjo automobilį, kur aptiko daug trūkumų: nebebuvo priekinių parktronikų, prietaisų skydelis nedegė, vairas buvo kreivas, kažkurios tai pusės durelės ir sparnas buvo žymiai apibraižyti. Dėl šių priežasčių P. atsisakė pirkti mašiną. Vėliau susisiekus su V. draugu, kuris įdavė rankpinigius, po ilgų derybų ir konfliktų buvo sutarta, kad automobilį jie pasiima atgal ir atsiskaito. Netrukus, tiksliai datos nepamena, automobilis buvo perduotas vilniečiams atgal ir jis atgavo savo likusius iki 40.000 Lt pinigus grynaisiais. Su juo pilnai atsiskaityta, niekam pretenzijų neturiu. Vėliau P. kažkaip nuėmė mašiną nuo įkaitos savo vardu, jis jau nebesigilino. Jis negali apibūdinti vilniečio – V. draugo, nes matė trumpai, praėjo daug laiko, negali jo atpažinti. Asmenų vardai J. P., M. M., T. V. nepažįsta, vardai negirdėti. R. V. nėra matęs, bendravęs telefonu, visos derybos vyko per jo draugą, kuris atvyko mašinos, įdavė rankpinigius (t. 1, b.l. 105-106).
Liudytojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis paaiškino, kad 2011 m. vasarą-rudenį, tiksliai datos nepamena, jo draugas V. K., gim. 1988 m., pažįsta apie 7 metus laiko (kartu studijavo universitete) iš Anglijos aukciono nusipirko automobilį Audi A8, mėlynos spalvos, 2006 m. gamybos, kurį parvarė į Lietuvą. Automobilis buvo su vairu dešinėje pusėje, tad Lietuvoje jis pakeitė vairo padėtį į kairę ir bandė automobilį parduoti. Pamena, kad automobilį siūlė pirkti jam, kainos tikrai nepamena. Už kiek pirko pats nepamena, bet brangiai, bet nedaugiau nei 40.000 Lt. Po kurio laiko automobilį jis pardavė kažkam, kam nežino, už kiek ir kada nežino, automobilis išvyko į Vilnių. Praėjus 1-2 mėnesiams, V. K. vėl jam pasiūlė pirkti iš jo tą patį automobilį pigiau, galimai apie 40.000 Lt. Nebepamena kodėl tą patį automobilį jis jam vėl pasiūlė pirkti, praėjo daug laiko, visų aplinkybių nebepamena. Apie jokius automobilio defektus neminėjo. Kadangi tą automobilį buvo matęs, susidomėjo ir sutiko su V. K. pasiūlymu nusipirkti automobilį už 40.000 Lt. 2011 m. gruodžio pabaigoje, tiksliai datos nepamena, nakties metu, laiko nepamena, buvo tamsu, jam prie „Statoil“ Baltijos/Šilutės pl. Klaipėda, du jam nepažįstami vilniečiai atvežė automobilį ir ten pat jis pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje pardavėjo grafos jau buvo užpildytos ir pasirašytos. Tamsoje šiek tiek pastebėjo, kad automobilis buvo apibraižytas. Jokių pinigų niekam nedavė, buvo sutaręs su K., kad su juo jis atsiskaitys kitą dieną. Minėti du vilniečiai buvo apie 25 m. amžiaus, jauni, jokių kitų požymių neįsidėmėjo, apibūdinti ir atpažinti negali. Juos matė 25 minutes, kalbėjo lietuviškai, po ko išsiskyrė. Pamena, kad jiems išvažiavus kitu automobiliu Audi TT, sidabrinės spalvos, valst. Nr. neprisimena, jam iš karto prasidėjo bėdos dėl minėto Audi A8 automobilio, valstybinio numerio nepamena, o būtent neužsidarė langas, neveikė prietaisų skydelis, be to pastebėjo, kad vairas buvo kreivas. Su ta mašina grįžo namo, kitą dieną sutiko V. K. su kurio apžiūrėjo automobilį. Dienos metu aiškiai pamatė, kad automobilio keleivio pusė buvo smarkiai subraižyta, priekyje nebuvo parktroniko ir kt. Pamatęs daug trukumų pirkti mašiną už 40.000 Lt persigalvojo, apie ką pasakė K.. Kadangi nebuvo davęs jam jokių pinigų, jis sutiko. Po 2-3 savaičių, tiksliai datos nepamena, jis Kazlausko nurodymu automobilį „Regitroje“ nuo savęs nurašė, pasirašęs pirkimo-pardavimo sutartį kažkieno tai vardu, kieno nepamena, bet ne K. vardu. Realiai šio automobilio įgijęs nebuvo, juo nedisponavo, pinigų nemokėjo. Jo manymu įvyko nesusipratimas dėl automobilio techninės būklės, todėl pardavimas ir neįvyko, jokiame sukčiavime nedalyvavo. 2011-12-23 sutartį surašė jis pats išskyrus grafas, kur įrašytas „pardavėjas“ ir „transporto priemonę pardavė“, kas jas užpildė - nežino. Asmens vardu G. V. nepažįsta, nėra matęs, ar ji pati įsirašė minėtus duomenis į sutartį nežino, nematė, su ja nebendravo. Asmenų vardais M. M., T. V., R. V., J. P., nepažįsta, vardai negirdėti (t. 1, b.l. 107-108).
Liudytojo T. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kur jis paaiškino, kad jis pažįsta V. K. apie 4 metus, santykiai geri, draugiški. 2011 m. rudenį, tiksliai datos nepamena, atsitiktinai susitikęs su V. K. sužinojo, kad jis iš Anglijos parvarė automobilį Audi A8, mėlynos spalvos, gamybos metų ir valst. Nr. nepamena, buvo užsiminęs, kad mašiną atvežė su vairu dešinėje, po ko perdarė jį į kairę pusę. Pasiūlė pirkti automobilį, tiksliai kainos nepamena apie 40-50 tūkstančių litų. Jam buvo per brangu. Už kelių dienų jam atsitiktinai paskambino draugas J. P., gim. 1984 m. kovo 30 ar 31 dieną, gyv. Vilniuje, Grigiškėse, tiksliau nežino, parodyti gali, yra buvęs, kurį pažįsta nuo 2005 m, kartu dirbo JAV pagal mainų programą, po ko jam išvykus, jis liko JAV. Po to laiko jie bendrauja, palaiko gerus ryšius. Paskambinęs J. P. pasakė, kad ieško geresnio automobilio perpardavimui. Iš karto prisiminė apie V. K. ir pasakė, kad turi vieną pažįstamą, kuris ieško pirkėjo automobiliui Audi A8. Jis susidomėjo, o jis paaiškino apie automobilį tai, ką žinojo. Sutarė, kad jis atvyks į Klaipėdą apžiūrėti automobilio, sutarė ir su K.. Už kelių dienų, datos nepamena, J. P. atvyko, kaip ir buvo sutarta, susitiko su K.. P. apžiūrėjo Audi automobilį ir jie sutarė dėl kainos, kurios jis nepamena. P. padavė Kazlauskui avansą - kokį būtent nepamena, bet nemažiau 10.000 Lt, sutarė, kad likusius pinigus atiduos mėnesio laikotarpyje. K. patikino, kad P. patikimas, nes jo nei karto nebuvo pavedęs. Kas vyko toliau - tikrai nežino: kas pildė pirkimo-pardavimo sutartį, kas buvo įrašytas pirkėju, kada automobilis buvo perduotas ir kt. tikrai nežino. Jo pagalba čia ir baigėsi, tik suvedė du žmones, jokios naudos iš to negavo. Vėliau iš K. sužinojo, kad stringa atsiskaitymas už automobilį, pamena, kad paskambino P., kad greičiau atsiskaitytų su žmonėmis, nes už jį laidavo. Patikino, kad atsiskaitys, viskas bus gerai. Vėliau sužinojo, kad grąžino automobilį, kuris buvo techniškai netvarkingas, todėl K. jo nepriėmė, automobilis iškeliavo atgal į Vilnių. Kiek žino iš P. automobilį Vilniuje jis kažkam pardavė. Vėliau su K. buvo atsiskaityta, kada tai buvo nežino, praėjo daug laiko. Kadangi P. pirko automobilį perpardavimui, tikslu uždirbti kiek tai pinigų, mano galėjo jį įsigyti ne savo, bet kito asmens vardu. Ar taip ir buvo nežino, sutarties nematė, kieno būtent vardu - nežino. Jokių kitų Jurijaus draugų jis nepažįsta, kuo verčiasi nežino. Asmenų vardais M. M., T. V., R. V. nepažįsta (t. 1, b.l. 109-110).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2013-01-15 protokolo, nustatyta, jog M. M. atpažino R. V. kaip asmenį apie kurį davė parodymus. Jį atpažino pagal veido bruožus, plaukų kirpimą. Šį asmenį matė ne kartą, todėl gerai jį įsidėmėjo (b.t. 2, b.l. 15-17).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2013-01-15 protokolo, nustatyta, jog M. M. atpažino J. P. kaip asmenį apie kurį davė parodymus. J. pažįsta apie du metus, atpažino pagal veido bruožus, šukuoseną, (b.t. 2, b.l. 18-20).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2013-01-15 protokolo, nustatyta, jog M. M. atpažino E. M. kaip asmenį apie kurį davė parodymus, atpažino pagal veido bruožus, šukuoseną (b.t. 2, b.l. 24-25).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2013-03-27 protokolo, nustatyta, jog E. M. atpažino J. P. ir M. M. kaip asmenis apie kuriuos davė parodymus, (b.t. 3, b.l. 8-14).
UAB „BCE Sauga“ išvada Nr. 2011.11.18001, kurioje konstatuojama, kad automobilio Audi A8, kėbulo Nr. WAUZZZ4E96N000918, įvairios detalės nuo automobilio maitinimo sistemos atjungtos laikotarpyje nuo 2011-11-15 20.39 val. iki 2011-11-16 0.10 val., (b.t. 1, b.l. 4).
2011-11-16 pareiškimu, kuriuo R. V. kreipėsi į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 1 PK nurodydamas, kad nuo 2011-11-15 23.30 val. iki 2011-11-16 21.30 val. prie Didlaukio g. esančio pastato Nr. 49, pavogtos įvairios automobilio Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini), detalės, (b.t. 1, b.l. 21).
Iš 2011-11-16 automobilio Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo nustatyta, jog apžiūrėtas minėtas automobilis, automobilio apžiūros metu konstatuotas įvairių automobilio detalių trūkumas, (b.t. 1, b.l. 24-25).
Iš Transporto priemonių draudimo liudijimo Nr. 851-0380259 kopijos nustatyta, kad R. V. nuo 2011-10-26 apdraudė automobilį Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini), draudimo bendrovėje „Ergo Lietuva“, (b.t. 1, b.l. 38).
2013-08-29 Ergo Insurance SE Vilniaus filialo pateiktais duomenimis, kad 2005 m. gamybos automobilio Audi A8 rinkos kaina įvykio dienai, t.y. 2011-11-1, yra 47100 litų, automobilio Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini) likutinė vertė po įvykio 15953 litų, padaryta žala/draudimo išmoka dėl dalių vagystės 31147 litų. (b.t. 1, b.l. 69)
Transporto priemonės registracijos žurnalo išrašas ir VĮ „Regitra“ pateikti duomenys patvirtina, kad automobilis Audi A8, v/n (duomenys neskelbtini), 2011-10-22 buvo įregistruotas R. V. vardu. (b.t. 1, b.l. 70), 2011-12-19 R. V. automobilį pardavė G. V., o pastaroji 2011-12-23 minėtą automobilį pardavė D. P., (b.t. 1, b.l. 94-95).
Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką 2013-01-15 protokolo, nustatyta, jog R. V. atpažino M. M., J. P., T. V. kaip asmenis apie kuriuos davė parodymus, (b.t. 1, b.l. 149-157).
Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad J. P. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis J. P. veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad T. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis T. V. veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad M. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis M. M. veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Tokiu būdu aptartais įrodymais byloje įrodyta, kad E. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis E. M. veikdamas bendrininkų grupėje padėjo pasikėsinti apgaule įgyti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.
Kaltinamieji J. P., T. V., M. M. ir E. M. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokuroro siūloma bausme – bauda, tačiau prašo skirti mažesnes baudas ir paskirtų baudų mokėjimus išdėstyti ilgesniam laikui (t. 3, b.l. 38, 39, 40, 41).
Skiriant bausmę J. P., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. J. P. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). J. P. anksčiau neteistas (t. 2, b.l. 204), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 198-200), nedirba (t. 2, b.l. 205), registruotas darbo biržoje (t. 2, b.l. 206), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b.l. 208), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b.l. 209), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 210). J. P. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokuroro siūlomą BK 182 str. 1 d. sankcijoje nustatytą bausmę – baudą. Prokuroro siūlomas skirtinos baudos dydis yra mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytas baudos vidurkis, ir teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad siekiant įgyvendinti BK 41 str. reglamentuotą bausmės paskirtį, nustatytinas didesnis bausmės dydis nei siūlo prokuroras.
BK 42 str. 6 d. nurodyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 72, 72¹, 72² ir 72³ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių. Tarp tokių baudžiamojo poveikio priemonių nurodytas ir turto konfiskavimas. BK 72 str. 1 d. nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 str. 2 d. nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Be to pagal BK 72 str. 5 d., kai konfiskuotino turto, kuris yra nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis), negalima paimti iš kaltininko, išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Pagal suformuotą teisminę praktiką BK 72 str. paprastai netaikomas, jeigu byloje yra pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo, o pagal BK 72 str. 2 d. reikalavimus uždraustos veikos rezultatą teismas konfiskuoti privalo. Šioje byloje tokiu privalomai konfiskuotinu turtu laikomas M. M. kaltinamajam J. P. perduotas ir kaltinamojo J. P. priimta ne mažiau 12 000 Lt už automobilio nuomą, kuris buvo naudojamas draudiminiam sukčiavimui. Šie pinigai iš kaltinamojo J. P. nebuvo paimti ir nebuvo pas jį surasti, todėl nesant galimybės iš J. P. paimti uždraustos veikos rezultatu buvusias pinigines lėšas, iš jo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, iš J. P. konfiskuotina 12000 (dvylika tūkstančių) litų.
Skiriant bausmę T. V., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. T. V. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). T. V. anksčiau neteistas, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 10 d. nuosprendžiu atleistas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 1 d., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems netams ir baudžiamoji byla nutraukta (t. 2, b.l. 66, 67-68), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 63), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b.l. 70). T. V. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokuroro siūlomą BK 182 str. 1 d. sankcijoje nustatytą bausmę – baudą. Prokuroro siūlomas skirtinos baudos dydis yra mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytas baudos vidurkis, ir teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šis bausmės dydis parinktas tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas nei BVK 22 str. numatytas bendras dviejų mėnesių terminas, t.y. T. V. įpareigojant baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Skiriant bausmę M. M., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. M. M. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). M. M. anksčiau teistas (t. 2, b.l. 41), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 33-38), dirba (t. 2, b.l. 43), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b.l. 49), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 2, b.l. 50), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 2, b.l. 51). M. M. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokuroro siūlomą BK 182 str. 1 d. sankcijoje nustatytą bausmę – baudą. Prokuroro siūlomas skirtinos baudos dydis yra mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytas baudos vidurkis, ir teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šis bausmės dydis parinktas tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas nei BVK 22 str. numatytas bendras dviejų mėnesių terminas, t.y. M. M. įpareigojant baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Šiuo baudžiamuoju įsakymu nustatytą nusikalstamą veiką M. M. padarė iki jo atžvilgiu buvo priimtas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-29 baudžiamasis įsakymas, tačiau atsižvelgiant į tai, jog teismui nėra pateikta duomenų, ar M. M. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-29 baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę - baudą yra sumokėjęs ar ne, todėl šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė nebendrintina su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-29 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme - bauda.
Skiriant bausmę E. M., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę. E. M. padaryta nusikalstama veika yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). E. M. anksčiau neteistas (t. 3, b.l. 35), administracine tvarka baustas (t. 3, b. l. 33-34), nedirba (t. 3, b.l. 36), registruotas darbo biržoje (t. 3, b.l. 37), VĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 3, b.l. 28), VĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (t. 3, b.l. 29), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (t. 3, b.l. 30). E. M. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, todėl teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam skiriant prokuroro siūlomą BK 182 str. 1 d. sankcijoje nustatytą bausmę – baudą. Prokuroro siūlomas skirtinos baudos dydis yra mažesnis nei BK 47 str. 3 d. 2 p. numatytas baudos vidurkis, ir teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad šis bausmės dydis parinktas tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, nustatytinas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas nei BVK 22 str. numatytas bendras dviejų mėnesių terminas, t.y. E. M. įpareigojant baudą sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam M. M. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.t. 2, b.l. 28-31), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.
Kaltinamajam T. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, (b.t. 2, b.l. 60-61), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Kaltinamajam J. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-05 nutartimi paskirta kardomosios priemonės – suėmimas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2013-02-04 iki 2013-03-05 (t. 2, b.l. 120-122), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-28 nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, nuo 2013-03-04 iki 2013-04-04 (t. 2, b.l. 145-147). Kaltinamajam J. P. 2013-04-04 nutarimu kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 10000 litų užstatą (b.t. 2, b.l. 166-170), minėtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytinas suėmimo laikas nuo 2013-02-04 iki 2013-04-04 (šešiasdešimt dienų).
Kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.t. 3, b.l. 25-27), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad, kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad J. P., T. V., M. M. ir E. M. skiriamos bausmės sumažintinos 1/3.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskirti jam 180 MGL, t.y. 23400 Lt (dvidešimt trijų tūkstančių keturių šimtų) litų baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. P. skirti galutinę – 120 MGL, t.y. 15 600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) litų baudą.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2013-02-04 iki 2013-04-04 (šešiasdešimt dienų) ir laikyti J. P. paskirtą bausmę atlikusiu.
T. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskirti jam 102 MGL, t.y. 13260 Lt (trylikos tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimties) litų baudą, ją įpareigojant sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. skirti galutinę – 68 MGL, t.y. 8840 Lt (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimties) litų baudą, ją įpareigojant sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskirti jam 120 MGL, t.y. 15600 Lt (penkiolikos tūkstančių šešių šimtų) litų baudą, ją įpareigojant sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. skirti galutinę – 80 MGL, t.y. 10400 Lt (dešimties tūkstančių keturių šimtų) litų baudą, ją įpareigojant sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
E. M., a.k(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 24 str. 6 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., ir paskirti jam 45 MGL, t.y. 5850 Lt (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties) litų baudą, ją įpareigojant sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. M. skirti galutinę – 30 MGL, t.y. 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų) litų baudą, ją įpareigojant sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
M. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
T. V. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
J. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 10000 litų užstatą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
E. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d. ir 2 d. konfiskuoti iš J. P. iš nusikalstamos veikos gautas pajamas - 12000 litų.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią AB „Swedbank”, arba sąskaitą banke „N. B. Finland Plc” Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdami su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal gautą (-us) prašymą (-us), teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį (-uosius) kaltu (-ais), teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.