- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- AN2-390-898/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00117-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Kolyčienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal J. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties, kuria J. Č. skundas tenkintas iš dalies, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. balandžio 3 d. nutarimas pakeistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Institucija) 2018 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. NZT-ANR_N-130-2018 J. Č. nubaustas už tai, kad Trakų rajone, Kozelkiškių kaime užėmė 16 kv. m. gretimo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatant jame tvorą. Taip pat už tai, kad valstybiniame vandens telkinyje (ežere Bygaudas) pastatė lieptą be leidimo ir tokiu būdu užėmė 37 kv. m. valstybinio vandens telkinio. Taip J. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 110 straipsnio 1 dalyje. Jam paskirta 430 Eur dydžio bauda.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartimi J. Č. skundas buvo tenkintas iš dalies, Institucijos 2018 m. balandžio 3 d. nutarimas pakeistas, pašalinant iš jo kaltinimą dėl 16 kv. m. gretimo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatant jame tvorą. Taip pat už tai, kad valstybiniame vandens telkinyje (ežere Bygaudas), užėmimą, pastatant jame tvorą. Kitoje dalyje nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu J. Č. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutarties dalį, kuria jo skundas buvo atmestas – administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3.1. Nurodo, kad nors teismas pažymėjo, neva iš patikrinimo metu padarytų nuotraukų matyti, kad lieptas nėra senas, ši aplinkybė anot apelianto niekaip nebuvo nustatinėjama nei Institucijos, nei teismo, žodžio „senas“ reikšmė teismo nutartyje nėra apibrėžta. Lieka neaišku, kuri liepto dalis buvo vertinama – esminė laikančioji konstrukcija ar lentų storis, dažų kiekis ar kita. Dėl teiginio, neva takelis ir lieptas padaryti iš tų pačių lentų, apskritai neįmanoma pasisakyti, nes takelio ir liepto lentos visiškai nesutampa (nei storis, nei skersmuo), neaišku, kas ir kaip tai nustatinėjo (byloje šių duomenų nėra). Teiginį, neva lieptas per 17-18 metų būtų suiręs, galėtų patvirtinti tik statybos ekspertas, tačiau nei teismas, nei Institucija tokių specialistų išvadomis nesirėmė. Teismui buvo pateikti įrodymai (2005 m. ortofoto nuotraukos), iš kurių matyti, kad lieptas stovėjo bent nuo 2005 m.
3.2. Skunde J. Č. pažymi niekada neteigęs, kad su kitais Kozelkiškių ir aplinkinių kaimų gyventojais (kaimynais) nesitvarkė ežero pakrantės. Tačiau liepto statybos, atstatymo darbų nėra vykdę, kadangi lieptas kokybiškai pastatytas iš storo metalo vamzdžių ir gerų, labai storų medinių lentų, todėl dar turėtų ilgai stovėti ir tarnauti visai Kozelkiškių kaimo bendruomenei bei Aukštadvario regioninio parko lankytojams.
3.3. Skunde taip pat nurodoma, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ant liepto apskritai buvo naudojamos kopėtėlės, taip pat nėra įrodymų, kad J. Č. būtų jas uždėjęs ar jomis naudojęsis. Kopėtėlių radimo vieta nebuvo atskirai nustatyta, konkrečiai su koordinatėmis fiksuojant jų buvimo vietos, teigti, kad kopėtėlės buvo rastos J. Č. sklype, nėra jokio pagrindo. Byloje J. Č. pateikė www.geoportal.lt viešai skelbiamą fotonuotrauką, iš kurios aiškiai matosi, kad 2005 m. lieptas jau stovėjo, bet jokio kelio ar tako per J. Č. sklypą link jo tuo metu nebuvo. Taigi statybinių medžiagų ir technikos, kuria būtų galima pastatyti ar atstatyti aptariamą lieptą, neturėjo galimybės atsivežti ir J. Č.. Kartu tai patvirtina, kad savo sklype takelį palei savo sklypo pakraštį link liepto J. Č. pasidarė gerokai vėliau nei buvo pastatytas lieptas. Šio takelio pagrindinė paskirtis buvo ne lieptas, bet ežero vanduo, kuris buvo ir yra semiamas daržams bei sodams laistyti.
3.4. Dėl teisės dalyvauti atliekant tariamo pažeidimo vietos apžiūrą skunde nurodoma, kad apribojimas dalyvauti patikrinimo vietoje neleido J. Č. tinkamai suprasti pažeidimo turinio ir operatyviai apsiginti, teikti paaiškinimus ar suprasti, kokiais įrodymais pasiremiant bus formuojami kaltinimai. J. Č. buvo pasiruošęs atvykti į patikrinimą ir ankstesniu nei Institucijos kvietime nurodytu laiku, tačiau teismo nutartyje nebuvo vertinta ir argumentuotai nepasisakyta, kodėl nebuvo suteikta teisė dalyvauti patikrinime.
3.5. Skunde pažymima, jog J. Č. skunde teismui buvo pateikęs atskirą prašymą dėl Institucijos darbuotojų apklausos, šios apklausos metu J. Č. siekė nustatyti jo sklype vykusio patikrinimo aplinkybes bei užduoti klausimus, susijusius su faktinių aplinkybių fiksacija ir įrodymu surinkimu bei vertinimu. Šio klausimo teismas nenagrinėjo ir argumentų nepateikė.
3.6. J. Č. teigimu, dar 2015 m. rugsėjo 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos skyriaus darbuotojai tikrino jo sklypo vandens telkinių pakrančių apsaugos juostas, taigi Bygaudo ežere esančio liepto negalėjo nematyti. Kad sklype buvo tvora ir lieptas, dar 2010 m. konstatavo ir regioninio parko direkcija. Aukštadvario regioninis parkas apie nustatytus pažeidimus galėjo ir turėjo pranešti Nacionalinės žemės tarnybos skyriui. Pati Aukštadvario parko direkcija turėjo teisę ir pareigą šį pažeidimą iki galo ištirti ir skirti nuobaudą arba kreiptis į apylinkės teismą dėl tokios nuobaudos paskyrimo (pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 45, 259¹, 224 straipsnius). Aukštadvario regioninio parko direkcija dar 2010 metais konstatavo, kad prie J. Č. sklypo lieptas yra neteisėtai pastatytas, nuo to momento galėjo ir turėjo inicijuoti administracinio pažeidimo teiseną. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N16-1491/2007).
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime pažymi, jog teismas pakankamai ir visapusiškai ištyrė žemės sklypo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Iš prie žemės naudojimo patikrinimo akto pridėtų nuotraukų akivaizdu, jog J. Č. priklausančiame sklype esanti lentų takelis ir lieptas valstybiniame vandens telkinyje yra vientisas įrenginys. Septintoje nuotraukoje užfiksuoti kopėtėlių tvirtinimo taškai, kurie identiškai sutampa su nuotraukose matomais kopėtėlių tvirtinimo plokštumomis ir taškais (sutampa atstumai tarp skylių, esančių ant kopėtėlių ir liepto lentų). Iš nuotraukų akivaizdžiai matoma, jog tiek kopėčios, tiek kiti daiktai yra greta J. Č. įrengto medinių lentų takelio, todėl paneigti, kad visi šie daiktai yra apelianto sklype ir yra vienas kitą papildantys įrodymai – neįmanoma.
4.2. Dėl apelianto teisės į gynybą atsiliepime pažymima, jog ši teisė nebuvo pažeista. Apie patikrinimą J. Č. buvo informuotas, tačiau neatvyko. Nors apylinkės teisme J. Č. ir prašė kviesti liudytojomis Institucijos darbuotojas L. K. ir V. O., tačiau tai nesudaro prielaidų, jog jos galėjo pateikti bet kokią informaciją, kuri skirtųsi nuo užfiksuotos patikrinimo akte. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodoma, kokias aplinkybes aukščiau minėtos specialistės galėtų paneigti. Specialistės patikrinimo metu nevertina esamos situacijos, o tik objektyviai fiksuoja faktines aplinkybes.
4.3. Atsiliepime nurodoma, jog vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais dėl senaties terminų skaičiavimo, nutraukus trunkamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą ir asmuo nauju laikotarpiu daro naują veiką, kurią sudaro analogiškas, bet iš esmės kitas neteisėtas elgesys (kasacinio teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-46-895/2016). Duomenų, jog apeliantas būtų atlaisvinęs valstybinį vandens telkinį, bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta. Atvirkščiai, J. Č. nurodė, jog 2015 m. Aukštadvario nacionalinio parko direkcija buvo nustačiusi nusižengimo požymius.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Dėl J. Č. atliktų veiksmų
5. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismui pakeitus Institucijos 2018 m. balandžio 3 d. nutarimą, J. Č. yra nubaustas už tai, kad valstybiniame vandens telkinyje (ežere Bygaudas) pastatė lieptą be leidimo ir tokiu būdu užėmė 37 kv. m. valstybinio vandens telkinio, t. y. J. Č. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad savavališkai užėmė valstybinį vandens telkinį, pastatydamas šiame telkinyje lieptą. Aplinkybė, jog šis lieptas Bygaudo ežere iš tikrųjų stovi, šiuo atveju nėra kvestionuojama. Skunde J. Č. iš esmės neigia aplinkybę, jog lieptą pastatė būtent jis.
6. Teismas, pripažindamas J. Č. kaltu dėl valstybinio vandens telkinio užėmimo atkreipė dėmesį į šias aplinkybes: iš patikrinimo metu padarytų nuotraukų matyti, kad lieptas nėra senas, sudaro medinio tako, einančio per J. Č. sklypą, tęsinį; patikrinimo akte nurodyta, jog lieptas ir takelis padaryti iš tų pačių lentų; net jei lieptas ir būtų buvęs pastatytas prieš J. Č. įsigyjant sklypą, per 17-18 metų netvarkomas jis būtų suiręs; patikrinimo metu užfiksuotas lieptas atrodo tvirtas, prie jo tvirtinamos kopėtėlės nusileidimui į vandenį, kurios rastos pakrantėje, J. Č. sklype; Bygaudo ežero pakrantė ties J. Č. sklypu yra apaugusi medžiais ir krūmais, pakrante neina joks kelias, kuriuo pašaliniai asmenys J. Č. nežinant galėjo atsivežti statybinių medžiagų, pastatyti ar atstatyti lieptą bei sujungti jį su taku, einančiu per J. Č. sklypą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, jog J. Č. teiginiai, neva lieptas stovėjo jau seniai, nešalina jo atsakomybės, kadangi jis, statydamas lieptą arba atstatydamas seniai buvusį lieptą valstybiniame ežere neturėdamas tam leidimo elgėsi neteisėtai, savavališkai ir užėmė valstybinio ežero dalį.
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. J. Č. apeliaciniame skunde nesutinka su šioje byloje atliktu įrodymų vertinimu. Skunde pažymima, kad nors teismas nurodė, kad lieptas nėra „senas“, šio žodžio reikšmė nutartyje neapibrėžta, dėl teiginio, jog takelis ir lieptas padaryti iš tų pačių lentų, anot apelianto apskritai neįmanoma pasisakyti, kadangi takelio ir liepto lentos yra skirtingos, skiriasi jų storis ir skersmuo, galiausiai apeliantas pažymi, jog teiginį, neva lieptas per 17-18 metų būtų suiręs, galėtų patvirtinti nebent statybos ekspertas, tačiau specialistų išvadomis šiuo atveju remtasi nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apelianto argumentais sutinka iš dalies. Tam tikra skundžiamoje nutartyje pateikta argumentacija iš tikrųjų nėra visiškai aiški (termino „senas“ reikšmė, galimybė per atitinkamą laiko tarpą lieptui suirti). Vis dėlto nagrinėjamu atveju turėjo būti ir buvo įvertinta nustatytų aplinkybių visuma. Iš prie patikrinimo akto pridėtų fotonuotraukų matyti, jog lieptas iš tikrųjų nėra padarytas iš lentų, kurios galėtų būti senesnės nei 17-18 metų (prieš tiek metų J. Č. įsigijo sklypą) (NŽT medžiagos 71, 72 l.). Tiek lieptas, tiek per J. Č. sklypą einantis takelis yra tvirti, nesuirę, aukštesniojo teismo vertinimui išvadai, jog šie statiniai tikrai nebuvo pastatyti daugiau nei prieš septyniolika metų, šiuo atveju nereikia specialisto ar eksperto išvados.
9. Apylinkės teismas pagrįstai vertino ir liepto buvimo vietą. Kaip matyti iš paties J. Č. pateiktos vietovės ortofoto (18 b. l.), lieptas yra vandens telkinio pakrantėje, kuri ribojasi būtent su J. Č. priklausančiu žemės sklypu, prie šios vietos iš aplinkinių sklypų neina joks kelias, lieptas, nepriklausomai nuo to, padarytas ar ne iš analogiškų lentų, vis dėlto jungiasi su takeliu, einančiu būtent per J. Č. sklypą. Galiausiai, prie liepto, J. Č. žemės sklype, buvo rastos kopėtėlės, skirtos patekti į vandenį. Nors skunde J. Č. teigia, neva šių kopėtėlių radimo vieta nebuvo užfiksuota, iš prie patikrinimo akto pridėtų nuotraukų aiškiai matyti, jog kopėtėlės buvo sudėtos J. Č. žemės sklype, prie takelio, kuris yra sujungtas su lieptu (NŽT medžiagos 71 l.). Nurodytos aplinkybės (liepto buvimo vieta, prie liepto tvirtinamų kopėtėlių radimo vieta) patvirtina, jog lieptas yra skirtas tenkinti išskirtinai J. Č. poreikius.
10. Skunde J. Č. pateikia argumentus dėl skirtingo liepto ir per jo sklypą einančio takelio atsiradimo laiko, t. y. skunde pažymima, jog iš 2005 m. ortofoto matyti, jog tuo metu lieptas jau buvo, o takelio ne. Teismo vertinimu, aplinkybė, ar lieptas ir takelis buvo pastatyti vienu metu, šiuo atveju neturi esminės reikšmės vertinant J. Č. atsakomybės klausimą. Kaip jau buvo nurodyta, valstybiniame vandens telkinyje įrengtas lieptas yra skirtas tenkinti išskirtinai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poreikius. Įvertinus J. Č. sklypo vietą bei galimą priėjimą prie liepto iš aplinkinių sklypų, matyti, kad lieptu iš esmės gali naudotis tik J. Č.. Taigi aplinkybė, jog lieptas buvo galimai pastatytas anksčiau nei per J. Č. sklypą einantis ir su šiuo lieptu sujungtas takelis, J. Č. atsakomybės nešalina.
11. Galiausiai teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju J. Č. neatsitiktinai pateikė būtent 2005 m. ortofoto. Kaip matyti iš teismui pateiktų 1995 m. ortofoto, laikotarpiu, kuomet sklypo savininku dar nebuvo J. Č. (J. Č. žemės sklypą įsigijo 2000 m. gegužės 18 d., 29 b. l.), ežere Bygaudas ties šiuo sklypu jokio liepto nebuvo (71 b. l.). Pirmą kartą lieptas Bygaudo ežere ortofoto buvo užfiksuotas 2005 m., t. y. tuo metu, kai sklypą jau buvo įsigijęs J. Č..
12. Skunde J. Č. nurodo norėjęs dalyvauti jo sklypo patikrinime, taip pat pirmosios instancijos teisme apklausti patikrinimą atlikusius pareigūnus (3.4., 3.5. punktai). Teismo vertinimu, visos patikrinimo aplinkybės yra aiškiai užfiksuotos 2017 m. gruodžio 22 d. žemės naudojimo patikrinimo akte bei prie šio akto pridėtose fotonuotraukose (NŽT medžiagos 62-77 b. l.). Kaip teisingai pažymėta Institucijos atsiliepime į J. Č. skundą, specialistai patikrinimo metu nevertina esamos situacijos, o tik objektyviai fiksuoja faktines aplinkybes, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. J. Č. buvo pranešta apie patikrinimo laiką, be kita ko nurodant, jog J. Č. negalint dalyvauti patikrinime, patikrinimas bus atliktas jam nedalyvaujant (14 b. l.). Aplinkybė, jog J. Č. nedalyvavo patikrinime, nesąlygojo negalėjimo, kaip nurodoma skunde, tinkamai suprasti pažeidimo turinio, apsiginti, teikti paaiškinimus, nurodytas neva pažeistas teises J. Č. galėjo įgyvendinti ir įgyvendino administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu teikdamas paaiškinimus, papildomus duomenis, t. y. dalyvaudamas bylos nagrinėjime.
13. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, surinktus įrodymus, aukščiau pateiktus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, kad būtent J. Č. atliko jam inkriminuojamus veiksmus, t. y. valstybiniame vandens telkinyje (ežere Bygaudas) pastatė lieptą be leidimo ir tokiu būdu užėmė 37 kv. m. valstybinio vandens telkinio. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino
14. Skunde J. Č. taip pat kelia klausimą dėl administracinė nuobaudos skyrimo termino šioje byloje (3.6. punktas). Šiuo metu galiojančio ANK 39 straipsnyje numatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 35 straipsnis numatė analogiškas terminų skaičiavimo taisykles (bendra taisyklė – nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos, esant trunkamajam pažeidimui – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos), tačiau trumpesnį administracinės nuobaudos skyrimo terminą – šešis mėnesius. ATPK 35 straipsnio 4 dalis taip pat numatė naikinamąjį administracinės nuobaudos skyrimo terminą - administracinė nuobauda, nepriklausomai nuo tam tikrų išimčių dėl šešių mėnesių termino skaičiavimo, negalėjo būti skiriama, jeigu nuo administracinio teisės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip dveji metai.
15. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas yra trunkamasis, taigi terminų skaičiavimui itin svarbi šio nusižengimo paaiškėjimo diena. Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad Institucija, 2017 m. lapkričio 19 d. gavusi piliečio pranešimą apie aplinkosaugos pažeidimus, 2017 m. gruodžio 22 d. atliko patikrinimą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą ir 2018 m. kovo 14 d. nutarimu J. Č. paskyrė nuobaudą, t. y. nepraleidus ANK 39 straipsnyje nustatyto nuobaudos skyrimo termino. Teismas nurodė, jog Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2010 m. balandžio 27 d. rašte nors ir minimas savavališkai pastatytas lieptas, tačiau šiuo atveju ginčas vyko su aplinkosaugos institucijomis, NŽT nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, tuo tarpu 2015 m. rugsėjo 11 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu NŽT Trakų skyrius vykdė sprendimą patikrinti, ar J. Č. žemės sklype esantis statinys patenka į vandens telkinių pakrančių apsaugos juostą, valstybinio vandens telkinio naudojimas tikrinamas nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti nepakanka vien fakto, kad į vandens telkinį yra nutiestas lieptas, tam turi būti nustatyta tvarka atliktas valstybinis žemės ar vandens telkinio naudojimo patikrinimas, įtarus esant pažeidimą, surinkti įrodymai.
16. J. Č. skunde pabrėžiama, jog aplinkybė apie pastatytą lieptą buvo konstatuota dar 2010 m. Aukštadvario regioninio parko direkcijos rašte, Aukštadvario regioninis parkas anot apelianto galėjo ir turėjo pranešti Nacionalinės žemės tarnybos skyriui apie nustatytus pažeidimus. Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka iš dalies. Nagrinėjamu atveju turi būti įvertinti ne tik atitinkamų institucijų veiksmai nustačius nusižengimo požymius, bet ir daromo nusižengimo pobūdis. Administracinis nusižengimas, numatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje, kaip jau minėta yra trunkamasis.
17. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos. Antra vertus, įstatymo nuostatos dėl nuobaudos skyrimo termino negali būti aiškinamos kaip leidžiančios daryti trunkamąjį teisės pažeidimą, nerizikuojant sulaukti įstatyme numatytų sankcijų pritaikymo, tais atvejais, kai kompetentingiems subjektams pirmą kartą nustačius galbūt daromo trunkamojo pažeidimo požymius administracinė nuobauda nėra paskiriama per numatytus terminus. Trunkamojo teisės pažeidimo sudėties tapatūs ar iš dalies skirtingi požymiai gali būti nustatomi (gali paaiškėti) ir kelis kartus, pavyzdžiui, atliekant naujus, pakartotinius patikrinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-15-2015).
18. J. Č. skunde minimame Aukštadvario regioninio parko direkcijos 2010 m. balandžio 27 d. rašte iš tikrųjų nurodytos aplinkybės dėl savavališkai pastatyto liepto Bygaudo ežero pakrantėje (20 b. l.), tačiau paskutinį kartą tai, kad daromas trunkamasis administracinis nusižengimas, t. y. kad Bygaudo ežere lieptas vis dar stovi ir taip užimamas atitinkamas valstybinio vandens telkinio plotas, paaiškėjo 2017 m. gruodžio 22 d. atlikus žemės naudojimo patikrinimą ir surašius žemės naudojimo patikrinimo aktą. Administracinė nuobauda J. Č. paskirta 2018 m. balandžio 3 d. Institucijos nutarimu. Taigi ANK 39 straipsnyje nustatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai nagrinėjamoje byloje nebuvo praleisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. Č. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. liepos 23 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.