Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovui N. B. dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sūnaus Domanto poreikių tinkamam tenkinimui kas mėnesį būtina skirti išlaikymui apie 450 Eur, didžiąją šios sumos dalį reikalinga išleisti sūnaus maitinimui, likusius pinigus skirti vitaminams, higienos reikmėms, rūbams, avalynei. Sūnus 2019-2020 mokėsi Kauno suaugusių ir jaunimo mokymo centre, jam nebuvo skirtas nemokamas maitinimas. Kadangi, tėvų pareigos išlaikyti vaikus yra lygios, todėl iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina po 225 EUR kas mėnesį mokomų periodinių išmokų.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė savo reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, taip pat dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o taip pat dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo, atsisakė ieškinio reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo.

Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad yra įsitikinęs kad ieškovės sūnus yra jo biologinis vaikas ir jam jokių abejonių dėl to nėra, DNR ekspertizės skirti nėra reikalo. Nurodė, kad trylika metų buvo įkalinimo įstaigoje, todėl su sūnumi nebendravo, jam išlaikymo neteikė. Ieškovė niekuomet neprašė pripažinti sūnui tėvystės. Ieškovė pradėjo gyventi su kitu vyru, paskui su kitu ir taip ryšiai nutrūko. Gyvena su šeima turi du vaikus 6 metų ir 10 metų amžiaus. Šiuo metu pragyvena iš atsitiktinių darbų. Vieną dieną 20,00 Eur, o kitą nieko. Iš įkalinimo įstaigos išėjęs 2014 metais. Pragyvenimui uždirbti pinigų buvo išvažiavęs į Angliją, tačiau patyrė kojų traumą ir grįžo. Visa šeima gyvena iš atsitiktinių darbų ir pašalpų socialiniame būste. Vaikų motina taip pat nedirba, jokio turto neturi. Dėl 225,00 Eur prašomo išlaikymo dydžio nesutinka, sutiktų mokėti 150,00 Eur per mėnesį.

Išvadą byloje teikiančios institucijos išvadoje pateiktoje 2020 m. rugsėjo 29 d. nurodyta, kad tikslinga skirti ekspertizę tėvystei nustatyti, taip pat nurodyta, kad nepilnamečio D. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina D. K. atitinka nepilnamečio interesus. Taip pat skyrius daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 225 Eur mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės neprieštarauja jo interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančio gimimo liudijimo matyti, kad nepilnamečio D. K. motina įrašyta D. K. , grafoje „tėvas“ tėvystė nenurodyta. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad ieškovės šeimą sudaro trys nepilnamečiai vaikai ir pati ieškovė D. K.. Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro pažyma patvirtina, kad D. K. mokėsi 2019-2020 šioje mokymosi įstaigoje ir nemokamo maitinimo negavo. Iš pažymos apie pajamas nustatyta, kad ieškovė vaikų išlaikymui per mėnesį gauna 613,19 Eur. Valstybės įmonės registrų centro pažyma, taip pat Valstybės įmonės „Regitra“ pažyma patvirtina, kad jokio turto D. K. savo vardu neturi, taip pat neturi transporto priemonių. Socialinio būsto nuomos sutartis patvirtina, kad ieškovė gyvena priskirtame socialiniame būste.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai).

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus.

CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat kiti įrodymai.

Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsakovas N. B. nesutikimo atlikti DNR ekspertizę, nurodydamas, kad yra įsitikinęs ir pripažįsta, kad yra D. K. biologinis tėvas. Atsakovui pripažinus tėvystę DNR tyrimas neskiriamas.

Atsakovui pripažįstant tėvystę ir tarp šalių nesant ginčo teismas sprendžia, kad byloje yra įrodyta, jog N. B. yra nepilnamečio D. K. tėvas, todėl plačiau dėl to nepasisako.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Ieškovei ir atsakovui tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametį sūnų. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė ieškinyje nurodė, ir pateikė sūnaus poreikių skaičiuotę, kurioje nurodė, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams per mėnesį reikalinga suma yra apie 450,00 Eur, todėl iš atsakovo prašo priteisti nepilnamečiui sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis po 225,00 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

Pažymėtina, kad ieškovei nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, aprangai, avalynei, vaistams ir vitaminams, būsto išlaikymui, laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Šie poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaiko vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese. Bet kuriuo atveju, išlaidos, skiriamos vaiko išlaikymui, turi būti protingo dydžio, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su tėvais, negali viršyti nepilnamečio vaiko tėvų gaunamų pajamų dydžio.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J. , bylos Nr. 3K-3-37/2010).

Teismo posėdžio metu atsakovas nepateikė jokių savo pajamas patvirtinančių duomenų. Teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena šeimoje ir augina dar du nepilnamečius vaikus. Gyvena socialiniame būste, dirba ir pragyvena iš atsitiktinių darbų. Kokios yra jo mėnesinės pajamos nurodyti negali, nes vieną dieną uždirba, kitą dieną ne. Savo vardu jokio registruoto turto neturi Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į minimalius nepilnamečio poreikius, bei atsakovo darbingą amžių, atsakovui teismo posėdžio metu sutikus su 150,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui sūnui teiktina suma nesant įrodymų apie atsakovo sveikatos sutrikimus, kurie galėtų apriboti galimybes dirbti ir išlaikyti vaikus, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš atsakovo N. B. priteistinas išlaikymas nepilnamečiui sūnui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas daro išvadą, jog nurodyta suma yra pakankama šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti per vieno mėnesio laikotarpį.

Išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina nepilnamečio D. K. mama ieškovė D. K. (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 str.).

Ieškovei atsisakius reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Iš dalies patenkinus ieškovės ieškinį, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos turi būti proporcingai paskirstytos: ieškovei – patenkintų, o atsakovui – atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad pagrindiniai reikalavimai byloje buvo neturtinio pobūdžio, t. y. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo, viso 4 reikalavimai. Iš jų visiškai tenkinti 2, dėl tėvystės ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 1 atmestas (ieškovė jo atsisakė) dėl išlaikymo įsiskolinimo ir 1 tenkintas iš dalies dėl išlaikymo priteisimo (150 Eur iš prašomų 225 Eur, 66,66 proc.). Viso ieškovės reikalavimai patenkinti 66,67 proc. Ieškovei byloje buvo teikta valstybės garantuojama teisinės pagalba, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba byloje pateikė pažymą, pagal kurią valstybė patyrė 205 Eur išlaidų teikiant ieškovei teisinę pagalbą, atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 136,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Ieškovė už ieškinio reikalavimus dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo turėjo sumokėti 75 Eur ir 61 Eur žyminio mokesčio, viso 136,00 Eur. Ieškovės ieškinį tenkinus 66,67 proc. iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 90,67 Eur žyminis mokestis.

Valstybė šioje byloje turėjo 11,40 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, kurios, ieškinį tenkinant 66,67 proc., šioje dalyje priteisiamos iš atsakovo – 7,60 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 268, 270 straipsniais, 293 straipsnio 5 punktu, 392 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad atsakovas N. B. asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra nepilnamečio D. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Nustatyti nepilnamečio D. K., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jo motina D. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo N. B. nepilnamečio D. K. gimusio (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt ) Eur kas mėnesį mokomų periodinių išmokų, nuo ieškinio į teismą padavimo dienos 2020 m. birželio 26 d. iki sūnaus pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti priteistomis lėšomis uzufrukto teise naudotis vaiko motiną D. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Reikalavimą dėl išlaikymo įskolinimo palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 136,67 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 67 ct) bylos vedimo išlaidų valstybės naudai už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (sumokant išlaidas į valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 90,67 Eur (devyniasdešimt eurų 67 ct) žyminio mokesčio, 7,60 Eur (septynis eurus 60 ct) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims, valstybės naudai.

Žyminį mokestį ir pašto išlaidas valstybei atsakovas turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660.

Sprendimą priteisto išlaikymo dalyje vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.