Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

nuteistajam D. Š.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu atlyginti nukentėjusiajam M. B. padarytą turtinę žalą, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. nuteistas už tai, kad 2007 m. vasario mėnesį Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose, esančiose Vilniuje, Konstitucijos pr. 3, pasinaudodamas savo tarnyba – (duomenys neskelbtini) postu ir pažintimis su Savivaldybės tarybos bei Savivaldybės administracijos tarnautojais, nurodęs M. B., kad ir anksčiau, t.y. 2006 metais, M. B. interesais paveikė Savivaldybės tarnautojus ir padėjo pastarajam Savivaldybėje sutvarkyti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo klausimus, už 100 000 Lt kyšį tiesiogiai žodžiu pažadėjo M. B. paveikti valstybės tarnautojus – Savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus Miesto vakarinės teritorijos poskyrio vyriausiąją specialistę A. T., o taip pat neįvardintus Savivaldybės tarybos narius ir Savivaldybės administracijos tarnautojus, kad šie atitinkamai teisėtai veiktų M. B. naudai Savivaldybėje sprendžiant M. B. priklausančių žemės sklypų, esančių Vilniaus miesto savivaldybės Smalinės kaime (kadastriniai Nr. 0101/0167:1115, 0101/0167:1382) planavimo sąlygų detaliojo planavimo dokumentui rengti tvirtinimo klausimus, ir kad Vilniaus miesto administracijos išduotose šių sklypų planavimo sąlygose detaliojo planavimo dokumentui rengti leistiną statybinį plotą nustatantys rodikliai būtų nurodyti taip, kad leistų minėtuose sklypuose pastatų užstatymo plotą padidinti nuo 70 000 iki 141 000 kvadratinių metrų. 2007 m. vasario – kovo mėnesiais, balandžio 18 ir 25 d. Savivaldybėje vykusių susitikimų bei 2007 m. vasario – kovo mėnesiais, balandžio 19 d., gegužės 4 d. ir 10 d. telefoninių pokalbių metu D. Š. tvirtino M. B., kad naudodamasis savo įtaka ir pažintimis Savivaldybėje siekia M. B. palankių sprendimų, ir už tai žodžiu reikalavo pradėti mokėti kyšį, ir veikdamas pagal šį nusikalstamą sumanymą, D. Š. 2007 m. gegužės 11 d. apie 12 val. Vilniaus mieste, važiuodamas Konstitucijos prospektu, automobilyje „Peugeot 206“, v. n. (duomenys neskelbtini) iš M. B. priėmė dalį reikalaujamo kyšio – 50 000 Lt.

Po to, kai 2007 m. gegužės 23 d. Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento vyriausioji specialistė A. T. išdavė M. B. jo teisėtus lūkesčius atitinkančias žemės sklypų (kadastriniai Nr. 0101/0167:1115, 0101/0167:1382) planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti, 2007 m. liepos 17 d. D. Š. telefoninio pokalbio metu ir 2007 m. liepos 18 d. susitikimo, įvykusio mados ir stiliaus centro „Europa“ kavinėje „Double Coffe“, esančioje Vilniuje, Konstitucijos pr. 7a, metu, užuominomis prašė iš M. B. už savo padarytą poveikį Savivaldybės tarybos nariams ir savivaldybės administracijos tarnautojams sumokėti jam likusią kyšio dalį – 50 000 Lt ir 2007 m. liepos 24 d. apie 10 val. prie verslo, pramogų ir sporto centro „Forum Palace“, esančio Vilniuje, Konstitucijos pr. 26, priėmė iš M. B. likusią dalį reikalauto kyšio – 50 000 Lt.

Tokiais savo veiksmais D. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija).

Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 nuosprendį ir jį išteisinti. Nuteistojo manymu, priimant apylinkės teismo nuosprendį buvo nesilaikyta įrodymų vertinimo taisyklių, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikytas materialinės teisės normos, padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai.

Nuteistasis skunde teigia, jog pripažįsta, kad iš M. B. per du kartus gavo 100 000 Lt, tačiau nesutinka su teismo išvada, kad minėti pinigai buvo perduoti jam asmeniškai kaip kyšis už tarpininko veiksmus, t. y. už pažadėjimą paveikti savivaldybėje dirbančius asmenis.

D. Š. teigia, kad jo 2006 m. atliktuose veiksmuose nėra BK 226 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių. Pripažįsta, kad 2006 m. padarė teismo nurodytus veiksmus, tačiau jų nelaiko nusikalstamais. Nuteistojo teigimu, BK 226 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektyviąją pusę faktiškai sudaro du būtini požymiai – pažadėjimas paveikti ir kyšio už tai reikalavimas. Tuo tarpu nukentėjusysis M. B., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir nagrinėjant bylą teisme, aiškiai nurodė, kad visus veiksmus jo naudai 2006 metais D. Š. atliko iš draugiškumo, jokio atlygio už tai neprašė, juolab nereikalavo. Be to, nuteistojo teigimu, tarpininko kyšininkavimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Tarpininkas kyšininkaudamas supranta savo veikos pavojingą pobūdį, jis suvokia, kad toks veikimas yra neteisėtas, nes veikiama pagal susitarimą ir už neteisėtą atlygį, t. y. kyšį. Tuo tarpu aptariamu atveju, tarp jo ir M. B. nebuvo jokio susitarimo apie atlygį. Padėdamas M. B. jis nesiekė jokios materialinės naudos, o veikė išimtinai iš draugiškumo. Nuteistojo teigimu, teismas, nuteisdamas jį už šių veiksmų atlikimą, rėmėsi išimtinai M. B. parodymais, neva 2007 metais jis, reikalaudamas ir gaudamas 100 000 Lt dydžio kyšį, pasakė, kad tai yra atlygis ir už veiksmus, padarytus 2006 metais, nors byloje nėra jokių duomenų, patirtinančių tokio teiginio teisingumą. Teismas ignoravo aplinkybę, jog 2006-2007 metais jo ir M. B. bendravimas buvo fiksuojamas garso ir vaizdo įrašais, nes pastarasis bendradarbiavo su STT, tačiau jokio įrašo apie tai, kad jis už savo veiksmus, padarytus 2006 metais M. B. naudai, prašė atlygio – nėra. Šioje dalyje, D. Š. nuomone, M. B. parodymai yra neteisingi (išgalvoti), kaip ir kiti parodymai, kuriuose jis teigia, kad 100 000 Lt davė jam kaip kyšį už tarpininkavimą.

Nuteistojo teigimu, jeigu asmuo be neteisėto atlygio ar susitarimo dėl atlygio atliko veiksmus iš draugiškumo ar kitų priežasčių, o vėliau gavo už tai pinigus (apie jų gavimo galimybę jam nebuvo žinoma atliekant veiksmus), tai tokie veiksmai negalėtų būti vertinami kaip tarpininko kyšininkavimas. Be to, D. Š. pažymi, jog visus aukščiau aptartus veiksmus jis atliko 2006 metais, todėl net ir darant prielaidą, kad šie veiksmai buvo nusikalstami, jis negalėjo būti už juos nuteistas, kadangi nuosprendžio priėmimo momentu jau buvo suėję senaties terminai.

Skunde teigiama, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Teismas nuosprendyje neatskyrė veiksmų, kurie buvo padaryti 2006 metais, nuo veiksmų, kurie buvo padaryti 2007 metais, nors pirmieji buvo padaryti iki susitarimo dėl atlygio, o antrieji, jau po to. Teismas nuosprendį grindė nukentėjusiojo M. B., kurio suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdus, nenuosekliais ir prieštaringais parodymais ir prielaidomis, kurios prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. D. Š. nurodo, kad dokumentus su mero A. Z. rezoliucijomis ne jis parodė M. B., o pastarasis atvežė jam, kas matyti iš 2006-11-03 telefoninio pokalbio stenogramos. Be to, yra neatitikimai M. B. parodymuose dėl jo kreipimosi į savivaldybę su prašymu parengti sąlygas detaliojo planavimo dokumentui – jis negalėjo tiksliai nurodyti kreipimosi datos. Taip pat M. B. ikiteisminio tyrimo metu laikėsi pozicijos, kad jis, t.y. D. Š., pradėjo iš jo reikalauti kyšio už tarpininkavimą netrukus po to, kai jis kreipėsi į savivaldybę su prašymu sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti, tačiau buvo nustatyta, kad prašymas pateiktas tik 2007-02-15, tuo tarpu jis, D. Š., apie pinigus pradėjo kalbėti 2007 m. sausio mėn. antroje pusėje, ką patvirtina, tiek paties M. B. parodymai, kuriuose jis ne kartą pabrėžia, jog jų susitikimas įvyko antroje sausio pusėje, tiek kiti duomenys, kuriems paaiškėjus M. B. teisme pakeitė savo parodymus, nurodydamas, kad D. Š. apie jo problemas sužinojo 2007 m. sausio mėn., po to, kai jis pateikė prašymą savivaldybei, t. y. įteikė jį tiesiogiai savivaldybės tarnautojai A. T., niekur neregistruodamas, nors šiuos M. B. teisme duotus parodymus paneigia jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei liudytojos A. T. parodymai.

Taip pat, nuteistojo teigimu, yra prieštaravimų ir kituose M. B. parodymuose. Ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad su A. T. pradėjo bendrauti po to, kai padavė prašymą savivaldybei (2007-10-23 apklausos metu jis paaiškino, jog toks pokalbis vyko praėjus maždaug savaitei laiko po prašymo padavimo), tuo tarpu teismui pateikė kitokią versiją – nurodė, jog prašymas ir buvo paduotas A. T. asmeniškai. Taip pat M. B. tvirtino, jog užrašą „2x25“ ant lapelio padariau jis, t.y. D. Š., asmeniškai jo akivaizdoje 2007 m. sausio mėn. ir nurodė sumas, kurias reikia pervesti. Tačiau atlikus ekspertizę, buvo nustatyta, kad minėtą įrašą padarė ne jis. Ši aplinkybė tik dar kartą patvirtina M. B. parodymų melagingumą bei faktą, kad šį lapelį, kartu su prašymais paremti jis, kaip visą laiką ir teigė, gavo iš „Lietuvos rusų sąjungos“ atstovų.

Tačiau, D. Š. teigimu, apylinkės teismas nurodytų melagingų M. B. parodymų neįvertino kritiškai, o rėmėsi jais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. D. Š. nurodo, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog M. B. į Savivaldybę su prašymu kreipėsi tik 2007-02-15; tą pačią dieną E. D. prašymą vizavo; galiausiai jis atsidūrė pas A. T. ant stalo, kuri tuo metu sirgo (tą patvirtina Vilniaus miesto Savivaldybės administracijos 2008-09-10 rašto dėl duomenų pateikimo Nr. A51-19594(3.21-PD-4)) ir į darbo grįžo tik 2007-03-09. Taigi, A. T. galėjo pradėti rengti sąlygas M. B. tik po 2007-03-09. Jeigu tarp jos ir jo ir vyko kokie nors pokalbiai, tai savaime suprantama, jie taipogi galėjo vykti tik po šios datos. Taigi, ir jis, D. Š., apie jo problemas galėjo sužinoti tik 2007 m. kovo mėn. antroje pusėje ir tik tada galėjo pasiūlyti padėti jas išspręsti už neteisėtą atlygį. Tačiau, visi teismo ištirti įrodymai (M. B., jo ir A. D. parodymai, prašymai paremti Rusų sąjungą ir kt.), patvirtina kitką – iš jų turinio matyti, jog kalbėtis apie pinigus su M. B. jis pradėjo daug anksčiau, negu Savivaldybėje prasidėjo sąlygų M. B. rengimas, t. y. 2007-01-19.

Skunde teigiama, jog teismas ignoravo visas aplinkybes, nedviprasmiškai patvirtinančias, jog M. B. parodymai neatitinka tikrovės, ir įrodančias, jog realiai jis, D. Š., negalėjo reikalauti iš jo kyšio už problemos sprendimą, nes tuo metu jos paprasčiausiai nebuvo.

Taip pat, D. Š. teigimu, teismo išvados apie iš M. B. gautų pinigų paskirtį yra paremtos prielaidomis ir spėjimais. Teismas pripažino, kad tarp jo ir M. B. vyko pokalbiai dėl paramos „Lietuvos rusų sąjungai“. Skirtingai nei teigiama nuosprendyje, paremti „Lietuvos rusų sąjungą“ M. B. jis prašė ne tik iki rinkimų, bet ir po jų, ką patvirtina jų tarpusavio pokalbiai telefonu. Jis ne kartą klausė M. B., ar pastarasis gali surinkti žadėtus pinigus bei tikino, kad tuo atveju jei pinigai nebus surinkti, galima bus ieškoti kitos išeities. Iš pokalbių turinio aiškiai matyti, jog jis nevertė jo teikti paramą ir neketino kenkti tuo atveju, jei jis nevykdys savo pažado. Tuo tarpu M. B., pažadėjęs paremti „Lietuvos rusų sąjungą“ ir to pažado nevykdęs, jautėsi prieš jį labai nepatogiai ir nuolat atsiprašinėjo. Nors M. B. žinojo, jog jų pokalbiai yra įrašinėjami, kalbėdamas jis negalėjo pabėgti nuo 2007 m. sausio mėn. įvykusio pokalbio turinio, jis negalėjo susieti prašymo paremti Lietuvos rusų sąjungą su Savivaldybės tarnautojų paveikimu, kad jam būtų išduotos sąlygos, nes tuomet jam, D. Š., kiltų įtarimas. Todėl M. B. privalėjo aiškintis, pasakoti išgalvotas istorijas apie trečiuosius asmenis, žadėti, jog duotą pažadą būtinai tęsės ir pinigus paaukos. Būtent dėl šios priežasties visi pokalbiai apie pinigus sukasi tą linkme, jog M. B. pažadėjo jam paremti „Lietuvos rusų sąjungą“, o dabar visais įmanomais būdais bando duotą pažadą tesėti. Nei viename pokalbyje jis nenurodo tiesiogiai, jog pinigai bus pervesti iškart po to, kai jam bus išduotos jo lūkesčius atitinkančios sąlygos. D. Š. teigimu, nė vienas jų pokalbis neišsirutuliavo į tai, kad 100 000 Lt yra skirti ne paramai, o atlygiui už kažkokius jo atliktus veiksmus.

Taip pat, D. Š. teigimu, faktą, jog jis iš M. B. reikalavo ne kyšio už tarpininkavimą, o prašė paremti „Lietuvos rusų sąjungą“, patvirtina tokie įrodymai kaip liudytojų L. D., S. D., A. D. ir V. Z. parodymai.

Be to, D. Š. teigimu, M. B. niekada nėra teigęs, jog visus 100 000 Lt D. Š. ketino pasilikti sau už tarpininkavimą. Jis teigė, kad jo manymu 50 000 Lt iš jo duodamo kyšio turėjo būti paaukoti „Lietuvos rusų sąjungai“, o likusiuosius 50 000 Lt D. Š. planavo pasilikti sau už tarpininkavimą. Jokių duomenų, galinčių patvirtinti, kad 100 000 Lt būtų skirta D. Š., byloje irgi nėra, todėl teismo išvada, neva jis už tarpininkavimą gavo 100 000 Lt kyšį yra neteisinga ir nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D. Š. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Nuteistojo D. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais įrodymais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, teisingai kvalifikavo D. Š. padarytą veiką bei paskyrė jam tinkamą bausmę.

D. Š. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, garso ir vaizdo įrašais, specialisto išvadomis.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-12-16 nuosprendyje išsamiai išanalizavo tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymus, palygino juos tarpusavyje, nurodė, kuriais byloje surinktais duomenimis vadovaujasi, o kuriuos atmeta. Kolegijos nuomone, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pagrindžiančiais D. Š. kaltę, apylinkės teismas BPK 20 str. nuostatų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas pilnai sutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įrodymų vertinimu, todėl pakartotinai visų D. Š. kaltę pagrindžiančių įrodymų neanalizuoja, o tik pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

Kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir savo apeliaciniame skunde D. Š. neigia, kad 100 000 Lt iš nukentėjusiojo M. B. gavo už pažadėjimą paveikti savivaldybėje dirbančius asmenis. Nors nuteistasis teigia, kad padėdamas M. B. jis nesiekė jokios materialinės naudos, o veikė išimtinai iš draugiškumo, šiuos jo teiginius pilnai paneigia byloje surinkti duomenys. Nukentėjusysis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apylinkės teisme davė nuoseklius ir analogiškus parodymus, nurodydamas, kad 2007 m. pradžioje D. Š. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose pasakė, kad jam yra žinomos M. B. problemos dėl žemės sklypų užstatymo ploto ir be užuolankų nurodė, kad šios problemos išsprendimas galimas tik vienu būdu – sumokant 100 000 Lt kyšį. Nukentėjusysis nurodė, kad S. Š. jam pažadėjo išspręsti jo problemas ir jis tai aiškiai suprato. D. Š. taip pat paminėjo, kad šią problemą spręs ne eiliniai specialistai, o tai yra aukšto politinio lygio klausimas. Be to, pasak nukentėjusiojo, D. Š. nurodė, kad minėti pinigai taip pat yra atlygis už jau padarytus darbus, t.y. už detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perleidimą. M. B. nurodė, kad dar 2006 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, D. Š. jam buvo nurodęs, kad asmeniškai kreipėsi į merą A. Z. bei davė M. B. 5 dokumentų kopijas, kuriose buvo Vilniaus mero rezoliucijos savivaldybės darbuotojams.

Be nukentėjusiojo parodymų, kad D. Š. ne tik pažadėjo išspręsti jo problemas, bet ir aktyviai veikė ta linkme, patvirtina ir kiti bylos duomenys – D. Š. ir M. B. telefoniniai pokalbiai tiek iki kyšio reikalavimo, tiek ir po, iš kurių matyti, kad D. Š. pastangomis buvo suorganizuotas vizitas pas tuometinį miesto merą bei meras surašė įpareigojančias spręsti problemas rezoliucijas kito departamento darbuotojui E. D. (šių dokumentų kopijas, kaip savo atliktų veiksmų patvirtinimą, D. Š. vėliau davė M. B.). Be to, D. Š. pastangas veikti M. B. interesais patvirtina ir rasti įrašai kratos metu paimtame darbo kalendoriuje. Kad D. Š. domėjosi M. B. reikalais, patvirtino ir liudytojas E. D.. Telefoninių pokalbių, vykusių po neteisėto atlygio pareikalavimo, metu D. Š. nurodydavo, kad veikia M. B. naudai, tvirtino kad naudodamasis savo įtaka ir pažintimis Savivaldybėje siekia M. B. palankių sprendimų

Iš nurodytų bylos duomenų matyti, kad D. Š. dar iki 2007 m. pradžios, aktyviai domėjosi M. B. reikalais, dėjo pastangas jam padėti bei atliko veiksmus jo naudai, apie ką ir paminėjo kyšio reikalavimo metu.

Be to, kaip minėta, po 100 000 Lt pareikalavimo, D. Š. pažadėjo paveikti savivaldybės tarnautojus bei Vilniaus savivaldybės tarybos narius, kad būtų išspręstas klausimas dėl M. B. žemės sklypų užstatymo ploto, o M. B. šį pažadą suprato kaip realų, kadangi D. Š. nurodė, kad ir anksčiau, minėtais veiksmais, jam padėjo.

Kaip matyti iš paties D. Š. parodymų bei apeliacinio skundo, jis neneigia, kad domėjosi M. B. reikalais, nurodo, kad tokiu būdu teikė jam techninę pagalbą. Tačiau, D. Š. teiginius, kad M. B. jis padėjo tik iš draugiškumo, teismas vertina kaip kaltinamojo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme aiškiai nurodė, kad už klausimo dėl sklypų užstatymo intensyvumo išsprendimą D. Š. pareikalavo 100 000 Lt, taip pat nurodęs, kad šie pinigai taip pat bus atlygis už jau jo padarytus darbus. Be to, M. B. išsamiai ir nuosekliai paaiškino visas aplinkybes, kurios užfiksuotos telefoninių pokalbių išklotinėse bei garso ir vaizdo įrašuose, paaiškino apie savo ir kaltinamojo tarpusavio santykius ir bendravimą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. B. parodymais, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme jie buvo iš esmės analogiški, nuoseklūs, jie atitinka kitus byloje surinktus duomenis. Nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių M. B. siektų apkalbėti D. Š., jokių tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. D. Š. nurodoma aplinkybė, kad M. B. išgalvoja tam tikras aplinkybes, yra tik jo subjektyvi nuomonė, neparemta jokiais objektyviais duomenimis.

D. Š. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis, nurodęs M. B., kad ir anksčiau, t.y. 2006 metais, M. B. interesais paveikė Savivaldybės tarnautojus ir padėjo pastarajam Savivaldybėje sutvarkyti detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo klausimus, už 100 000 Lt kyšį tiesiogiai žodžiu pažadėjo M. B. paveikti savivaldybės tarnautojus bei Savivaldybės tarybos narius, kad šie atitinkamai teisėtai veiktų M. B. naudai, kad būtų padidintas leistinas pastatų užstatymo plotas M. B. žemės sklypuose. Priešingai, nei teigia apeliantas savo skunde, iki kyšio pareikalavimo D. Š. atlikti veiksmai nebuvo jam inkriminuoti kaip atskiras nusikalstamos veikos epizodas, todėl senaties klausimas šioje dalyje negali būti sprendžiamas. Kaltinime tik nurodoma, kad pažadėjęs už kyšį paveikti atitinkamus asmenis D. Š. nurodė, kad anksčiau jau yra M. B. padėjęs. 2006 m. D. Š. atlikti veiksmai M. B. naudai yra aplinkybė, patvirtinanti jo galimybes pasinaudojant savo tarnyba daryti įtaką kitiems atitinkamiems asmenims, ką jis ir nurodė nukentėjusiajam.

D. Š. apeliaciniame skunde nurodyti neatitikimai nukentėjusiojo M. B. parodymuose nėra esminiai. Kaip matyti iš nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotų parodymų, esmines aplinkybes, t.y., kad D. Š., sužinojęs, kad jis turi problemų dėl savo žemės sklypų detaliojo plano dokumentų, jam pasakė, kad jo problemas išsprendimas galimas tik vienu būdu – sumokant 100 000 Lt, kad nurodė schemą, kaip tuos pinigus sumokėti, kad skambindavo ir ragindavo pervesti pinigus, o po to juos per du kartus paėmė, M. B. nurodė analogiškai. Be to, šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės, garso bei vaizdo įrašai. Apklausiamas apylinkės teisme, M. B. nurodė, kad jis galėjo klysti dėl tikslių datų, kada jis kreipėsi į savivaldybę su prašymu parengti sąlygas detaliojo planavimo dokumentui, tačiau, teismo nuomone, tai nėra esminė kaltinimo aplinkybė.

D. Š. teigia, jog jis apie M. B. problemas galėjo sužinoti tik 2007 m. kovo mėn. antroje pusėje, kadangi Miesto plėtros departamento Miesto vakarinės teritorijos poskyrio vyr. specialistė A. T. buvo atsakinga už detaliojo planavimo dokumentų parengimą iki tol sirgo ir galėjo pradėti rengti sąlygas M. B. tik po 2007-03-09. Jeigu tarp jos ir jo ir vyko kokie nors pokalbiai, tai savaime suprantama, jie taipogi galėjo vykti tik po šios datos. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytoja A. T. paneigė, kad su D. Š. ji dėl M. B. klausimų bendravo. M. B. savivaldybėje pateiktas Prašymas sąlygoms detaliojo planavimo dokumentui rengti 2007-02-15 buvo vizuotas J. B.. Tačiau ant prašymo nėra nei jo užpildymo datos nei registracijos datos. Liudytojas Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Detaliojo planavimo skyriaus vedėjas E. D. nurodė, kad prašymą vizavo tą dieną, kurią jį gavo iš sekretoriato, tačiau kada prašymas buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybėje, jam nėra žinoma. Tas pats liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad pas jį lankėsi M. B. su D. Š., pastarasis domėjosi M. B. žemės reikalais. Taigi, D. Š. nepagrįstai teigia, kad apie M. B. problemas jam galėjo būti žinoma tik 2007 m. kovo pabaigoje, kadangi jis ir anksčiau domėjosi M. B. reikalais, susijusiais su pastarojo turimais žemės sklypais Smalinės kaime, bei ėmėsi aktyvių veiksmų iškylančioms M. B. problemoms Vilniaus miesto savivaldybėje spręsti.

Nors D. Š. savo skunde teigia, kad jo iš M. B. prašomi pinigai buvo skirti paremti „Lietuvos rusų sąjungą“, byloje surinkti duomenys rodo priešingai. Kaip minėta, nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai tvirtino, kad D. Š. iš jo tiesiogiai už teigiamą detaliojo plano projektavimo sąlygų sąvado, kuriuo būtų leistas didesnis užstatymo intensyvumas žemės sklypuose, išsprendimą Vilniaus miesto savivaldybėje, pareikalavo iš M. B. 100 000 litų kyšio, kurio dalį jis turėjo per du kartus pervesti „Lietuvos rusų sąjungai“, o likusią dalį 50 000 litų grynaisiais perduoti pačiam D. Š.. M. B. greitu laiku nepervedus pinigų „Lietuvos rusų sąjungai“, D. Š. pradėjo reikalauti perduoti jam pinigus grynais, ką M. B. padarė 2007-05-11 ir 2007-07-24 perduodamas D. Š. po 50 000 Lt. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esančios telefoninių pokalbių išklotinės, vaizdo bei garso įrašai.

Atmestinas apelianto skundo teiginys, kad D. Š. nekaltumą įrodo lapelis, kuriame yra nurodyta „2x25“, kadangi ekspertizė nenustatė, kad šiuos įrašus padarė D. Š.. Pažymėtina, kad eksperto išvadoje konstatuota, jog nenustatyta kas parašė rankraštinius įrašus, kadangi teksto „2x25“ dėl jo mažos apimties nesudarė ekspertui galimybės padaryti išvados, kadangi tų individualių požymių neužteko konstatuoti kas parašė šį rankraštinį įrašą. Taigi, ši aplinkybė nei patvirtina, nei paneigia D. Š. kaltės. Todėl šiais duomenimis apylinkės teismas nesivadovavo spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą.

Kaip teigia D. Š., aplinkybę, kad M. B. pažadėjo 100 000 Lt paremti „Lietuvos rusų sąjungą“, patvirtina liudytojos, „Lietuvos rusų sąjungos“ vienos iš vadovių, L. D. parodymai. Tačiau, šios liudytojos parodymai yra prieštaringi. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad neprisimena, jog būtų su D. Š. kalbėjusi apie jų politinės organizacijos finansinį rėmimą, taip pat neprisiminė, kad D. Š. būtų jai minėjęs, kad kokie nors asmenys būtų sutikę paremti „Lietuvos rusų sąjungą“, nurodė, kad iš D. Š. pasiūlymų paremti jų politinę organizaciją neturėjo. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. D. savo parodymus pakeitė, viską prisiminė ir nurodė, kad ji ne kartą bendravo su D. Š. apie finansinių rėmėjų „Lietuvos rusų sąjungai“ paiešką, kad jai D. Š. buvo minėjęs, kad tokių rėmėjų būtų suradęs. Apylinkės teisme paklausta, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, liudytoja paaiškinti negalėjo tik nurodė, kad liudytojo apklausos protokole viskas surašyta nesuprantamai, supainiota. Tačiau, kaip matyti iš liudytojos 2007-09-12 apklausos protokolo, L. D. protokolą perskaitė, pasirašė, jokių pastabų dėl jo neturėjo. Taigi, kaip matyti, liudytojos L. D. parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, jie nesutampa su nukentėjusiojo parodymais bei telefoninių pokalbių išklotinėse užfiksuotais duomenimis, todėl jie vertintini kritiškai. Apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį D. Š. atžvilgiu, pagrįstai nesivadovavo šios liudytojos parodymais. Apie D. Š. surastą finansinį rėmėją „Lietuvos rusų sąjungai“ negalėjo paaiškinti ir kitas teisme apklaustas šios politinės organizacijos atstovas S. D..

D. Š. skunde nurodytų liudytojų A. D. ir V. Z. parodymai taip pat nepatvirtina jo versijos, kad jis M. B. prašė paremti „Lietuvos rusų sąjungą“. Apylinkės teismas pagrįstai kritiškai įvertino A. D. parodymus, kadangi jo parodymai apie 50 000 Lt pervedimą įstaigai „Mūsų dialogas“ nesutampa su šios įstaigos vadovės liudytojos L. D. parodymais. A. D. nurodė, kad D. Š. jo prašė paskolinti 50 000 Lt paremti „Lietuvos rusų sąjungą“, tačiau jis jokių skolos raštelių nepasirašinėjo ir UAB „Dekbera“ vardu pinigus pervedė su „Lietuvos rusų sąjunga“ susijusiai įstaigai, faksu gavęs raštą kam ir kur pervesti pinigus. Tuo tarpu liudytoja L. D. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji pati asmeniškai bendravo su šios įmonės atstovu ir jis pats nusprendė, kad perves būtent 50 000 Lt įstaigai „Mūsų dialogas“.

Taip pat apylinkės teismas pagrįstai kritiškai įvertino ir liudytojo V. Z. parodymus apie tai, kad D. Š. prašė jo paskolinti pinigų paremti „Lietuvos rusų sąjungą“ ir jis šiai organizacijai pervedė 20 000 Lt. Tačiau kaip matyti iš liudytojo S. D. parodymų, jis pats rūpinosi šia parama, ieškojo paramos, siuntė prašymus.

Be to, 2007-05-14 D. Š. telefoninio pokalbio su L. D. metu pastaroji patvirtino, kad nėra gavusi paramos iš jokios įmonės.

Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad D. Š. savo parodymus derino prie byloje esančių faktinių duomenų, tačiau jo parodymai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Kvalifikuojant asmens veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 226 str. 1 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) būtina nustatyti kad asmuo veikė tiesiogine tyčia. Tarpininkaujantis kyšininkas turi suvokti, kad jis, turėdamas galimybę pasinaudoti savo įtaka ir paveikti atitinkamą valstybės ar savivaldybės instituciją arba valstybės tarnautoją, neteisėtai, t. y. už kyšį pažada kyšio davėjo interesais paveikti tokią valstybės ar savivaldybės instituciją arba valstybės tarnautoją ir tai nori daryti. Byloje surinkti duomenys (nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, telefoninių pokalbių išklotinės, garso bei vaizdo įrašai) pilnai patvirtina, kad D. Š. suvokė, jog jis neteisėtai, t. y. už piniginį atlygį pažadėjo M. B. pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis ar kita tikėtina įtaka savivaldybės tarnautojas bei savivaldybės tarybos nariams padėti išspręsti M. B. problemas, susijusias su jo žemės sklypų užstatymu ir iš M. B. kaip atlygį per du kartus priėmė 100 000 Lt. D. Š. suvokimą, kad reikalaudamas iš M. B. pinigų ir juos imdamas, jis elgiasi neteisėtai, patvirtina ir byloje esantys 2007-05-11 bei 2007-07-24 vaizdo ir garso įrašai, iš kurių matyti, kad jis prašo M. B. nekalbėti apie pinigus, visus nurodymus duoda gestais, o M. B. prakalbus apie likusią pinigų sumą, ima jį tildyti.

Pažymėtina, jog tai, kam D. Š. iš M. B. reikalaujami pinigai buvo skirti – ar D. Š. juos ketino pasilikti sau, visus ar dalį kam nors perduoti – kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi. Tarpininko kyšininkavimas laikomas baigtu nusikaltimu, kai už kyšį pažadama kyšio davėjo interesais paveikti atitinkamą valstybės ar savivaldybės instituciją ar valstybės tarnautoją. Šio nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar toks pažadas buvo pradėtas vykdyti ar buvo įvykdytas. Byloje nustatyta, kad D. Š. išreiškė pažadą M. B. už piniginį atlygį padėti teigiamai išspręsti jo turimas problemas dėl žemės sklypų užstatymo intensyvumo ir kelis mėnesius iš M. B. reikalavo surinkti reikiamą sumą pinigų.

Taigi, D. Š. veiksmai atitinka visus BK 226 str. 1 d. (2000-09-26 įst. Nr. VIII-1968 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą atmesti.