Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje T. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdo individualią veiklą, santechnikas, teistas:

1) 2012 m. sausio 26 d. Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 159 straipsnį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi jam skirta subendrinta 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmė;

2) 2012 m. liepos 4 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis nuosprendžiu skirta bausmė subendrinta su 2012 m. sausio 26 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta subendrinta 2 m. laisvės apribojimo bausmė. 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi 2012 m. liepos 4 d. nuosprendžiu skirtą bausmė pakleista 90 parų areštu. 2013 m. lapkričio 6 d. paleistas atlikęs bausmę;

3) 2013 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį 30 MGL bauda. Vadovaujantis BK 64¹ bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 20 MGL bauda. Bausmės neatlikęs, baudos nesumokėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. K. mušdamas ar kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui vaikui:

2017 m. vasario 11 d., apie 00 val. 27 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., namuose šeimyninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo posūnį V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra vieną kartą rankos delnu trenkė į kairį skruostą, padarydamas jam veido sumušimą su odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą.

Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2017 m. vasario 11 d., apie 00 val. 27 min., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, šeimyninio konflikto metu naudojo fizinį smurtą prieš savo posūnį V. S., gim. (duomenys neskelbtini), tai yra vieną kartą rankos delnu, pirštų galais trenkė jam į kairį skruostą, dėl to, kad jo posūnis naudojo fizinį smurtą, tai yra vieną kartą rankos kumščiu trenkė jo dukrai iš kitos santuokos K. K., gim. (duomenys neskelbtini). Pamatęs, kad jo dukrai bėga kraujas iš nosies, supyko ir, norėdamas paauklėti sudavė per skruostą. Vėliau atnešė jam ir uždėjo ledo, kad neskaudėtų bei neištintų. Jis ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvena neįregistravę santuokos nuo 2015 m., tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tarpusavyje apsistumdė, dėl to, kad jis prieš jos sūnų naudojo fizinį smurtą, šaukė vienas ant kito, todėl kaimynai išgirdę triukšmą iškvietė policiją. Jis labai gailisi, kad prieš savo posūnį naudojo fizinį smurtą, tačiau tai buvo dėl to, kad jis sutrenkė jo dukrai per veidą (b. l. 73-76, 89-91).

Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė A. K. parodė, kad 2017 m. vasario 11 d., 00 val. 25 min. jos sugyventinis T. K., su kuriuo bendrai gyvena neįregistravę santuokos pusantrų metų nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvykus konfliktui tarp jo dukros K. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos sūnaus V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kai jos sūnus trenkė kumščiu K. K. į veidą ir jai pradėjo bėgti kraujas, supyko, pradėjo jos sūnų vadinti necenzūriniais žodžiais ir kartą rankos delnu trenkė V. S. į veidą, kairį skruostą. V. S. nuo smūgio nukrito ant žemės, pradėjo verkti, ji išsigando, kad sugyventinis smurtauja prieš jos sūnų ir susinervinusi pradėjo stumdyti sugyventinį, jie apsistumdė, išgirdę triukšmą kaimynai iškvietė policijos pareigūnus. Abiems nurimus T. K. atnešė V. S. ledo, kad skruosto neskaudėtų ir kad neištintų. Paėmė vaiką ir pasiguldė prie savęs, o tuo tarpu atvyko policijos pareigūnai. Su greitosios pagalbos automobiliu vyko į Klaipėdos vaikų ligoninę, ten apžiūrėjo sugyventinio dukrą K. K. ir jos sūnų V. S., kuriam diagnozavo veido sumušimą, K. K. - nieko. Su sugyventiniu pykstasi dažnai dėl buitinių dalykų, veda bendrą ūkį kartu, jis rūpinasi jos sūnumi, o jo dukra pas juos būna kas antrą savaitę, kadangi su buvusia žmona yra taip sutarę. Šiuo metu sūnus jaučiasi gerai, nesiskundžia sveikata. Ji ir sūnus V. atleido T., pretenzijų jam neturi. Su T. K. susitaikė, nori ir toliau gyventi kartu su juo. Žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 19-23, 31-33).

Nukentėjęs V. S. parodė, kad gyvena kartu su mama A. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Bute turi savo atskirą kambarį. Mokosi (duomenys neskelbtini), 1C klasėje. Kartu su jais ankščiau gyveno dėdė T., mamos draugas. Jį vadina vardu T.. Pas juos kartais ateidavo T. dukra K., jai trys metai. Kai K. buvo pas juos paskutinį kartą jis sudavė K. į nosį. T. T. priėjo prie jo ir ranka sudavė jam į galvą (vaikas ranka parodė į kairės pusės smilkinį). T. pasakė, kad sudavė jam dėl to, kad jis ranka trenkė jo dukrai K. į nosį. Nuo smūgio jis nukrito ir pradėjo verkti, nes labai skaudėjo galvą. Mama atnešė ledą ir pridėjo prie tos vietos, kur T. sudavė ranka. Po to pas juos į butą atėjo policininkai ir T. kartu su jais išvažiavo, o jis su mama ir su K. nuvažiavo į ligoninę. Ten jį ir K. gydytojas apžiūrėjo ir jie grįžo namo. Ligoninėje buvo neilgai, gydytojas jokių vaistų nedavė, tik apžiūrėjo. Pradžioje buvo neramu, nenorėjo, kad T. pasiliktų pas juos gyventi, nes pyko dėl to, kad jis sudavė į galvą ir jam skaudėjo. Ankščiau T. jo nemušė į galvą, tik kartais suduodavo per užpakalį (b. l. 40-44).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2017 m. vasario 11 d., apie 00 val. 30 min., iš budėtojo gautas pranešimas apie tai, jog neprisistatęs kaimynas pranešė, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Įvykio vietoje A. K. paaiškino, kad sugyventinis T. K. rankos delnu ar kumščiu kartą sudavė jos sūnui V. S. į veidą. Vaiko veide, kairiame skruoste matėsi paraudimo žymė, patinimas (b. l. 7-10).

Valstybinės teismo medicinos tarybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 557/2017(03) nustatyta, kad V. S. nustatytas veido sumušimas su odos nubrozdinimu kairio skruosto srityje. Sužalojimas padarytas paveikus skruosto sritį kietu buku daiktu. V. S. sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties, sužalojimas gavosi vieno trauminio poveikio pasekoje. Nurodyta, jog įrašai tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose leidžia teigti, kad nustatytą veido sužalojimą V. S. patyrė 2017 m. vasario 11 d. iki 00 val. 34 min. (b. l. 52).

Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis T. K. smurtaudamas prieš mažametį vaiką V. S. nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis T. K., smurtaudamas prieš mažametį nukentėjusįjį, t. y. kartą ranka suduodamas nukentėjusiajam V. S. į veidą, kairįjį skruostą, suprato, kad suprato, kad sužalojo mažametį V. S., norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

T. K. padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą. Anksčiau yra tris kartus teistas (b. l. 94-96), taip pat baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (b. l. 102-110). Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, nuo 2017 m. gegužės 8 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 111). Duomenų apie priklausomybių ligų ar psichiatrinį gydymą byloje nėra.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tvirtino, jog gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, T. K. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, T. K. skiriama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, žymiai mažesnė nei BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytas šios bausmės vidurkis už nesunkų nusikaltimą.

Kaltinamasis T. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašoma T. K. skirtą bausmę subendrinti su 2013 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme – bauda. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje pateikti duomenys, jog buvo vykdomi užklausimai apie 2013 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. K. skirtos baudos sumokėjimą. 2017 m. gegužės 2 d. Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė atsakymą, jog T. K. nėra sumokėjęs 2600 Lt baudos, vykdomasis raštas pateiktas vykdyti antstolei B. Tamkevičienei. Duomenų iš antstolės B. Tamkevičienės kontoros apie vykdomą baudos išieškojimą iš T. K., ar dalis baudos yra išieškota (jei taip, tai kokia dalis), nėra. Bendrinant bausmes vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausme iš dalies sudedant prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jei neatliktos bausmės dalis didesnė, tai prie jos pridedama dalis nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra duomenų apie 2013 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu skirtos baudos (jos dalies) išieškojimą, priimant baudžiamąjį įsakymą skirta bausmė nebendrinama su 2013 m. rugpjūčio 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2017 m. vasario 11 d., 0.30 val., iki 2017 m. vasario 12 d., 10.26 val. (2 paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL baudai (b. l. 64-67, 79-80).

T. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-82), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL (564,9 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 10 MGL (376,6 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti T. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2017 m. vasario 11, 00 val. 30 min. iki 2017 m. vasario 12, 10 val. 26 min. (2 paras), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL baudai ir nustatyti, jog bauda, kurią T. K. turi sumokėti yra 6 MGL (225,96 Eur) dydžio.

T. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, T. K. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.