Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui Tomui Marčiulioniui, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Gerdai Štaraitei, Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Janinai Meškevič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (tretysis suinteresuotas asmuo - Vilniaus teritorinė muitinė).

Aprašomoji dalis

nustatė:

AB „Lietuvos geležinkeliai“ yra tranzito procedūros vykdytoja, todėl vadovaujantis 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 1 dalies b punktu, bendrovė tampa atsakinga už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra laikymąsi. Bendrovė nepateikė tinkamų įrodymų, kad prekės, kurioms buvo nustatytas trūkumas, nebuvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją. Šiais atvejais, jeigu prekių trūkumas būtų atsiradęs iki įvažiavimo į Bendrijos muitų teritoriją, bendrovė, vadovaudamasi SMGS 18 straipsnio 1 paragrafu turėjo įforminti komercinį aktą ir SMGS važtaraštyje padaryti atžymą apie prekių trūkumą. SMGS važtaraščių 48 langelyje nurodyta, kad prekių siuntėjas, sudarydamas krovinio pervežimo sutartį, krovinį pasvėrė, t. y. į vagoną pakrovė SMGS važtaraštyje nurodytą krovinio kiekį. Krovinio trūkumas nebuvo užfiksuotas nei vežant jį trečiųjų šalių teritorija, nei įvežant į Europos Bendrijos teritoriją. Kroviniai į Lietuvos Respubliką buvo tranzitu atgabenti per Kenos geležinkelio postą, o krovinių trūkumai nustatyti pasvėrus vagonus paskirties muitinės įstaigoje - Klaipėdos teritorinėje muitinėje. Jokių įrodymų, patvirtinančių krovinio trūkumo atsiradimą ne Bendrijos muitų teritorijoje, AB „Lietuvos geležinkeliai“ teritorinei muitinei nepateikė.

Kadangi prekių trūkumas nustatytas Europos Bendrijos muitų teritorijoje, t. y. Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto poste, o bendrovė nepateikė pakankamų įrodymų, kad prekės, kurioms nustatytas trūkumas, nebuvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, mano, kad pagal prekių tikrinimo aktuose užfiksuotus ferolydinių trūkumus, muitinė pagrįstai įregistravo 3981 Lt PVM ir 91 Lt PVM delspinigių mokestines prievoles.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad vykdant supaprastintą tranzitą iš Vaidotų geležinkelio stoties į Klaipėdos teritorinės muitinės krovinių postą „Geležinkelis“ atvyko vagonai, pakrauti nerūšiuotu juodųjų metalų laužu, gabentu iš Kazachstano Respublikos (SMGS važtaraščiai Nr. G0594592, Nr. G0594593, Nr. B0957385, Nr. B0957384). Pasvėrus krovinius paskirties įstaigoje - Klaipėdos teritorinės muitinės Molo jūrų uosto poste pagal SMGS važtaraštį Nr. G0594592 nustatytas 10600 kg nerūšiuoto juodojo metalo laužo trūkumas, pagal SMGS važtaraštį G0594593 - 4600 kg trūkumas; surašytas prekių tikrinimo aktas Nr. PTAA053855 (b. l. 62); pagal SMGS važtaraštį Nr. B0957385 nustatytas 9900 kg trūkumas, pagal SMGS važtaraštį Nr. B0957384 -13300 kg trūkumas; surašytas prekių tikrinimo aktas Nr. PTAA053806 (b. l. 70). Už nurodytą prekių trūkumą Vilniaus teritorinė muitinė 2006 m. rugsėjo 20 d. sprendimais Nr. 16KP-10-246 ir Nr. 16KP-10-251 AB „Lietuvos geležinkeliai“ priskaičiavo mokėtinus mokesčius - 3981 Lt PVM bei 91 Lt PVM delspinigių. Pareiškėjas minėtus teritorinės muitinės sprendimus apskundė Muitinės departamentui. Šis 2006 m. gruodžio 5 d. sprendimu Nr. 1A-4.14-631 AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundo netenkino.

Rašytiniai įrodymai tvirtina, kad Vilniaus teritorinė muitinė raštais informavo pareiškėją apie galimą skolos muitinei atsiradimą už nustatytą prekių trūkumą, nurodydama galimybę pateikti dokumentus, įrodančius, kad muitinės formalumai, susiję su nurodyta muitinio tranzito procedūromis, buvo įvykdyti ir importo skola neatsirado (b. l. 41-42, 60-61, 66-69). AB „Lietuvos geležinkeliai“, atsakydama į muitinės raštus, teigė, kad prekes į nustatytą muitinės įstaigą pristatė laiku, tokio pavidalo, kokio jos buvo muitinio tranzito procedūros įforminimo metu, t. y. kad bendrovė tranzito procedūros vykdytojo įpareigojimus įvykdė tinkamai (b. l. 87-89).

Europos Bendrijos muitų teritorija apima Europos Sąjungos valstybių narių teritorijas, todėl prekės į Europos Bendrijų muitų teritoriją patenka kirtus Europos Sąjungos valstybės narės sieną. 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų 416 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, per kurios teritoriją prekės įvežamos į Bendriją, geležinkelio įmonė laikoma operacijų, atliekamų su prekėmis, priimtomis vežti trečiosios šalies geležinkeliu, vykdytoju. Reglamento 199 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą bei kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą, visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Pagal 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 1 dalies b punktą, išorinio Bendrijos tranzito procedūros vykdytojas atsako už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Atsižvelgiant į šias nuostatas bei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 38 straipsnio 1 dalies a punktu, darytina išvada, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ tapo atsakinga už visų prekių, įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją pagal nurodytus SMGS važtaraščius, pristatymą į muitinės nustatytą įstaigą. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 204 straipsnis tvirtina, kad neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su įformintos muitinės procedūros taikymu, atsiranda importo skola muitinei, o asmuo, praradęs dalį krovinio, laikomas skolininku. Skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai, o jeigu tos vietos nustatyti negalima, toje vietoje, kurioje muitinė prekes pripažino esant tokioje padėtyje, kuriai susidarius atsiranda skola muitinei (215 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nepasinaudojo Tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais susitarimo (SMGS) 18 straipsnyje numatyta galimybe patikslinti deklaruojamo krovinio svorį, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių krovinio trūkumo atsiradimą ne Bendrijos muitų teritorijoje. Prekės buvo vežamos neplombuotose vagonuose (tai matyti iš prekių tikrinimo aktų; b. l. 62, 70), todėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ turėjo priežastį patikrinti krovinio kiekį iki deklaracijos pateikimo muitinei. Bendrovė, nepatikrindama krovinio kiekio iki deklaracijos pateikimo muitinei, prisiėmė sau galimas su krovinio trūkumu susijusias rizikas.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, jog krovinio dalis buvo išimta iki kertant Lietuvos Respublikos valstybinę sieną, bei į tai, kad prekių trūkumas nustatytas Bendrijos muitų teritorijoje, t. y. Molo jūrų uosto poste, Vilniaus teritorinė muitinė savo sprendimais pagrįstai bendrovei už nerūšiuoto juodojo metalo laužo trūkumą pagal SMGS važtaraščius Nr. G0594592, Nr. G0594593, Nr. B0957385, Nr. B0957384 įregistravo mokestinę prievolę muitinei. Nėra pagrindo skundžiamų sprendimų naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.