Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Violetai Mažeikienei, dalyvaujant ieškovui P. S., jo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Daugėlaitei, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. S. ir P. S. patikslintą ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. S. priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 27 354,00 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000101 ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 33 366,20 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000212 ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

P. S. priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 5 134,50 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000074 ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 142 743,00 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000213 ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1. Dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį, polisas PDD Nr. 000101.

2005-11-17 ieškovas P. S. su atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ Kauno filialu sudarė pasėlių ir derliaus draudimo sutartį (poliso Nr. 000101), kuria apdraudė 41 hektarą žieminio rapso pasėlio nuo krušos, pavasarinių šalnų, audros, liūties ir neigiamų žiemojimo pasekmių. Draudimo sutartyje buvo numatyta, kad draudžiamas pasėlių derlingumas yra 3 t/ha, vidutinė derliaus vertė yra 500 Lt/t, draudimo suma 61500,00 Lt, išskaita 9225,00 Lt. Po žiemos, 2006-04-27 pasėlius apžiūrėjo UAB „Linas ir viza“ agronomas, kuris nustatė, kad pasėlis po žiemos yra išretėjęs, tikėtinas derliaus netekimas apie 70 proc. Rapso pasėlis išretėjęs šachmatiškai, atskirais mažais lopinėliais, todėl atsėjimas netikslingas ir techniškai neįmanomas. Draudiko atstovė pasėlius apžiūrėjo 2006-05-03 ir nustatė, kad augalai iššalę, vietomis išmirkę, visiškai pažeistas pasėlis sudaro apie 8 ha visame pasėlio plote. 2006-06-05 atsakovas ieškovui pervedė 1200,00 Lt, motyvuodamas draudimo taisyklių 14.8 punktu, kuris nustato, kad jei pasėlis sunaikintas visiškai ar yra trys ketvirtadaliai sunaikinimo iki gegužės l d., atlyginama 25 procentai draudimo vertės. Ieškovų nuomone šią sąlygą draudikas pritaikė nepagrįstai, nes pasėlis sunaikintas ne visame lauke, o mažais ploteliais, todėl pasėlio sunaikinimo laipsnis nustatytinas pagal augalų pažeidimo laipsnį visame konkrečiame plote (taisyklių 14.4 punktas). Esant tokiam pasėlio pažeidimui, ūkininkas vis tiek toliau augina pasėlį, patiria priežiūros išlaidas, nukulia užaugusį derlių. Atsakovas 1200,00 Lt draudimo išmoką paskaičiavo tartum būtų apdrausta ir visiškai sunaikinta 8 ha pasėlio. Toks atsakovo skaičiavimas yra nepagrįstas: 1) apdrausto lauko plotas yra 41 ha, o ne 8 ha, 2) pasėlis visiškai sunaikintas ne viename konkrečiame plote, o vietomis, mažais ploteliais, išsidėsčiusiais šachmatiškai, plotelių atsėjimas techniškai buvo neįmanomas, derlius visame 41 ha plote užaugo, nukulto derliaus kiekis sudarė apie 40 procentų drausto derliaus kiekio. Draudimo atstovė iš akies nustatė, kad bendras sunaikinto pasėlio plotelių plotas galėtų būti 8 ha, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pasėlis sunaikintas vientisame 8 ha plote ir neatleidžia draudiko nuo pareigos atlyginti draudėjui 41 ha plote dėl draudiminio įvykio patirtus nuostolius pagal taisyklių 14.4 punktą. Atsižvelgiant į tai, kad drausto sklypo plotas yra 41 ha, nedraudiminių žalų nebuvo, pasėlis nukentėjo dėl neigiamų žiemojimo pasekmių, dėl ko prikulta apie 40 proc. planuoto derliaus, žala P. S. pagal draudimo polisą PDD Nr. 000101 skaičiuotina pagal formulę Žala = (apdraustas derlius (kiekis)-Gautas derlius (kiekis))x Draudimo sutartyje nustatyta kiekio vieneto kaina - Nedraudiminių įvykių žalos - išskaita (taisyklių 14.4 punktas). Kadangi visas žieminio rapso pasėlio plotas buvo 45 ha, o drausto pasėlio plotas 41 ha, gauto derliaus kiekis skaičiuotinas proporcingai draustam plotui: 52,07 t / 45 ha * 41 ha = 47,442 tonos. Žalos dydis: (123 t - 47,442 t) x 500 Lt - 9225 Lt (išskaita) = 28554,00 Lt. Draudikas atlygino 1200.00 Lt, todėl iš draudiko priteistinas žalos atlyginimas P. S. pagal draudimo polisą PDD Nr. 000101 yra: 28554,00 - 1200,00 Lt = 27354,00 Lt.

2. Dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį, polisas PDD Nr. 000074.

Ieškovas P. S. 2005-11-17 su atsakovo UABDK „PZU Lietuva“ Kauno filialu sudarė pasėlių ir derliaus draudimo sutartį (poliso Nr. 000074), kuria apdraudė 20 hektarų žieminio rapso pasėlio nuo krušos, pavasarinių šalnų, audros, liūties ir neigiamų žiemojimo pasekmių. Draudimo sutartyje buvo numatyta, kad draudžiamas pasėlių derlingumas yra 3 t/ha, vidutinė derliaus vertė yra 500 Lt/t, draudimo suma 30000,00 Lt, išskaita 4500,00 Lt. 2006-04-27 pasėlius apžiūrėjo UAB „Linas ir viza“ agronomas, kuris nustatė, kad pasėlis po žiemos yra išretėjęs, tikėtinas derliaus netekimas apie 70 proc. Draudiko atstovė pasėlius apžiūrėjo 2006-05-03 ir nustatė, kad augalai iššalę, vietomis išretėję, visame 20 ha pasėlio plote pasėlis pažeistas 20-30 proc. Atsakovas ieškovui P. S. išmokėjo 7480,50 Lt nuostolio atlyginimo, atsakovas nurodė, kad Lietuvoje Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta sausra, todėl jos padariniai bus išskaičiuoti iš bendro žalos dydžio. Ieškovai teigia, jog draudiko argumentai dėl sausros padarinių įtakos ieškovo žieminio rapso derliui yra nepagrįsti nes: 1) draudikas nenustatė, kad žieminio rapso pasėlis būtų buvęs pažeistas sausros, nustatyta tvarka neatvyko ir neapžiūrėjo lauko prieš kūlimą, nors buvo kviestas. 2) ieškovo žieminio rapso laukai yra (duomenys neskelbtini). Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie aplinkos ministerijos meteorologijos skyriaus patvirtino, kad Kėdainių rajone 2006 m. vasarą sausros nebuvo. Sausasis periodas truko 25 dienas (nuo 2006-06-27 iki 2006-07-22), stichinės sausros kriterijaus nepasiekė. 3) Vyriausybės nutarimu (2006m. rugpjūčio 4d. Nr. 783) paskelbta krašto ekstremali situacija žemės ūkyje dėl stichinės sausros yra nepakankamas pagrindas draudikui mažinti išmokos dydį, jei draudikas neturi objektyvių įrodymų, kiek konkrečios meteorologinės sąlygos įtakojo žalą apdraustam objektui. Tai, kad kokiuose nors rajonuose buvo sausra, nepaneigia meteorologų objektyvių įrodymų, kad vietovėje, kurioje yra draudėjo pasėlis, sausros nebuvo. Todėl žala P. S. pagal draudimo polisą PDD Nr. 000074 skaičiuotina pagal 14.4 punkto formulę. Žalos dydis pagal sutartį: (60 t - 25,7700 t) x 500 Lt -4500 Lt (išskaita) = 12615 Lt. Draudikas atlygino 7480,50 Lt, todėl iš draudiko priteistinas žalos atlyginimas yra: 12615,00 -7480,50,00 Lt = 5134,50 Lt.

3. Dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartis, polisai PDD Nr. 000212 ir Nr. 000213.

2006-07-23 ieškovas P. S. draudimo sutartimi (poliso Nr. 000212) apdraudė 48,64 ha vasarinio rapso pasėlio nuo krušos, audros ir liūties pasekmių. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudžiamas pasėlių derlingumas yra 2,5 t/ha, vidutinė derliaus vertė yra 650,00 Lt/t, draudimo suma 79040,00 Lt, išskaita 9484,80 Lt. P. S. draudimo sutartimi (poliso Nr. 000213) apdraudė 152,52 ha vasarinio rapso pasėlio. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudžiamas pasėlių derlingumas yra 2,5 t/ha ir 3 t/ha, vidutinė derliaus vertė yra 650,00 Lt/t, draudimo suma 260909,00 Lt, išskaita 33407,00 Lt. 2006m. rugpjūčio 14d. Raseinių ir Kėdainių rajonuose, ties kurių riba yra ieškovų vasarinio rapso laukai, iškrito liūtis. Po liūties vasarinio rapso ankštys vietomis atsivėrė, sėklos išbyrėjo, o vietomis pradėjo leisti naujas atžalas, iš naujo žydėti, tokio rapso derlius iš dalies yra prarastas. Draudiko atstovas apdraustus sklypus atvyko apžiūrėti 2006-09-06 ir apžiūros lapuose pažymėjo, kad vasarinis rapsas yra pažeistas, tikėtina, dėl sausros ir gausaus lietaus padarinių, dalis vasarinio rapso naujai subrendusi, kita dalis išbyrėjusi 50 proc. 21 ha lauko, kuriame rapsas buvo naujai sužėlęs, ieškovai nekūlė iš viso, nes naujai sužėlęs rapsas visiškai sugadino derlių. P. S. vasarinio rapso derliaus iš viso buvo 55,06 tonos, P. S. vasarinio rapso derlius iš viso buvo 130,38 tonos. Draudikas atsisakė išmokėti draudimo išmoką už vasarinį rapsą, motyvuodamas tuo, kad apie įvykį pranešta praėjus daugiau kaip 3 darbo dienoms po įvykio datos (taisyklių 9.1.9 p.). Ieškovų teigimu toks atsisakymas yra nepagrįstas kadangi: 1) P. S. draudiko Kėdainių skyriui telefonu apie 2006-08-14 iškritusią liūtį pranešė pirmąją po liūties sekusią darbo dieną, tai yra, rugpjūčio 16 d. Draudiko atstovai paaiškino, kad patys susisieks dėl žalos atlyginimo, kai turės informaciją, ar lietus buvo liūtis ar ne. Ieškovai taip pat nėra meteorologai, neturi reikiamų prietaisų lietaus kiekiui išmatuoti, todėl net ir sprendžiant, kad tinkamas pranešimas buvo gautas pavėluotai, atsižvelgtina į tai, kad nėra ieškovo kaltės dėl tokio draudimo sutarties pažeidimo, kadangi ieškovai neturėjo reikiamų žinių ir instrumentų draudiminiam įvykiui nustatyti; 2) Įvertintina ir ta aplinkybė, kad liūties sukeltos pasekmės gali išaiškėti ne iš karto. Gausių momentinių kritulių (liūties) paveikti rapsai sužaliavo iš naujo, o dalis subrendusių ankščių dėl stipraus lietaus poveikio, atsivėrė ir rapso sėkla išbyrėjo. Draudėjai informavo draudimo įmonę apie stichiją telefonu, 2006m. rugsėjo ld. užpildė prašymą dėl žalos atlyginimo. Draudikas prašymą priėmė ir pradėjo draudiminio įvykio tyrimą, prašydamas papildomų duomenų, tai patvirtina, kad draudikas nelaikė pranešimo apie įvykį pavėluotu; 3) Draudiko atstovas apžiūrėti pasėlių lauko atvyko tik rugsėjo 6 d., tai yra, praėjus 5 dienoms po rašytinio prašymo apie žalos atlyginimą pateikimo, nors buvo gavęs pranešimą apie derliaus nuėmimo pradžią. Tai patvirtina, kad pats draudikas laikė, kad prašymo dėl žalos atlyginimo pateikimo laikas neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1012 str.). Taip pat nurodo, jog nėra pagrindo ir mažinti draudimo išmokos dėl sausros, nes sausros toje vietovėje kur augo rapsas nebuvo. Atsižvelgiant į išdėstytą, draudimo išmoka ieškovams už vasarinį rapsą skaičiuotina pagal taisyklių 14.4 punkte nurodytą formulę ir yra:

1. P. S. pagal polisą PDD Nr. 000212: (48,64ha*2,5t - 55,06 t) x 650 Lt -9484,8 Lt (išskaita) = 33 366,2 Lt.

2. P. S. pagal PDD Nr. 000213: 271,00 t x 650 Lt - 33407 Lt (išskaita) = 142 743 Lt.

2006 05 03 Sklypo apžiūros aktu, dalyvaujant ieškovo įgaliotam atstovui A.J., atsakovo darbuotoja E. K. išmatavo bei užfiksavo neigiamo peržiemojimo išdavoje pažeistą pasėlių plotą, o taip pat nufotografavo pažeistus pasėlius. Šis plotas sudaro 8 ha (iš 41 ha). 2006 05 03 Sklypo apžiūros aktą pasirašė ieškovo atstovas A. J., tuo patvirtindamas, jog minėtame akte užfiksuotas pažeistas pasėlių plotas yra 8 ha. Sklypo plotas, kuriame pasėliai buvo pažeisti yra 8 ha, o ne visi 41 ha. Iš apdrausto 41 ha, pažeistas buvo 8 ha plotas, o pažeidimas sudarė tris ketvirtadalius pasėlių pažeistame plote (8 - iuose ha). Žala pasėliams buvo padaryta iki gegužės 1 d., todėl teisėtas bei pagrįstas 25 % taikymas skaičiuojant draudimo išmoką. 2006 04 27 agronomo N.J. Pasėlių apžiūros lape nėra jokių įrašų apie konkrečius matavimus, apie „šachmatiškų lopinėlių“ dydį, jų skaičių ir pan. Nėra pažymėta, jog būtų paveiksluojamas pažeistų pasėlių plotas. 2006 05 03 Sklypo apžiūros akto 13.2 grafoje „išretėjimas“ nepažymėtas, 13.3 grafoje „išretėjimo tolygumas“ taip pat nėra atžymos, jog žieminio rapso pasėliai būtų buvę išretėję. Ieškovo atstovas A. J. parašu patvirtino ir šią faktinę aplinkybę. Jokio pranešimo apie tai, kad būtų atsitikęs kitas draudiminis vykis, atsakovas iš ieškovo nėra gavęs, todėl nėra pagrindo skaičiuoti faktiškai gautą derlių (iš viso 41 ha). Dėl kokių priežasčių (sausros, netinkamos sėklos ar pan.) ieškovas neprikūlė po 3 t iš 1 ha, šiam ginčui neturi jokios teisinės reikšmės, nes pagal 2006 04 28 pranešimą draudiminė žala sureguliuota, o išmoka -išmokėta, o dėl kitokių įvykių ieškovas į atsakovą nesikreipė.

2. Dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį, polisas PDD Nr. 000074.

Skaičiuojant draudimo išmoką buvo minusuojama 30 % dėl sausros derliui padaryta žala. Sausros faktą patvirtina 2006 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl krašto ekstremalios situacijos žemės ūkyje dėl stichinės sausros paskelbimo“. Šiuo nutarimu LR Vyriausybė nutarė: „Skelbti krašto ekstremalią situaciją žemės ūkyje dėl stichinės sausros“. Sausra buvo paskelbta visoje Lietuvos Respublikoje. Ieškovas P. S. 2006 10 16 yra kreipęsis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, prašydamas atlyginti nuostolius patirtus dėl 2006 metų nepalankių metereologinių reiškinių (tame tarpe ir dėl sausros), tokiu būdu, savo veiksmais, patvirtindamas (pripažindmas) patį sausros buvimo faktą. Atsakovas neprivalo kompensuoti nuostolio, kurį ieškovas patyrė dėl nedraustos sausros rizikos.

3. Dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartis, polisai PDD Nr. 000212 ir Nr. 000213.

Kai įvykis pastebėtas ir apie pranešta draudikui praėjus daugiau kaip 3 darbo dienoms nuo įvykio datos, toks įvykis laikomas nedraudiminiu įvykiu ir draudikas neatlygina draudėjo patirtų nuostolių (taisyklių 9 p., 9.1 p., 9.1.9 p.). Ieškovų pranešimas apie liūtį surašytas bei pateiktas atsakovo Kauno filialui 2006 09 01. Kitokio pranešimo iš ieškovų gauta nebuvo. Ieškinyje teigiama, kad 2006 08 14 Raseinių ir Kėdainių rajonuose, ties kurių riba yra ieškovų vasarinio rapso laukai, iškrito liūtis. Ieškovas P. S. atsakovui (į Kėdainių agentūrą) skambino 2006 08 16. Ieškovas nenurodo jokio konkretaus atsakovo Kėdainių agentūros darbuotojo, kuris galėtų patvirtinti ieškovo teiginius apie tariamą žodinį pranešimą. Be to, Taisyklių 2.3.7.5. punkte raštu išdėstyta, jog per 3 darbo dienas turi būti pranešta raštu, todėl, net skaičiuojant nuo ieškovo nurodytos datos, rašytinis pranešimas turėjo būti pateiktas 2006 08 21. Šios pareigos ieškovai neįvykdė. Ieškinyje net neužsimenama apie tai, kad ieškovas P. S. būtų skambinęs atsakovui ir bandęs pranešti apie draudiminį įvykį. Dėl draudimo išmokos pagal draudimo liudijimą Nr. 000213 papildomai nurodo, jog paskaičiuoti draudimo išmokos nėra galimybės, nes nėra žinomi tikslūs duomenys apie realiai iškultą derlių, remiamasi rizikomis, kurių atsakovas nebuvo apdraudęs. Ieškovas su ieškiniu nėra pateikęs rašytinių įrodymų apie realiai gautą derlių iš 152,52 ha, P. S. 2006 10 16 prašyme „Žemės ūkio veiklos subjekto, nukentėjusio dėl 2006 metų nepalankių metereologinių reiškimų patirtiems nuostoliams atskaičiuoti ir paramai gauti“ nurodytas faktinis bendras derlius (už 2006 m.) yra 135,74 t. Ieškovai ieškinį grindžia aplinkybe, jog drausti rapsai „naujai sužėlė“, „pradėjo leisti naujas atžalas“, „iš naujo žydėti“. Atsakovo teigimu, tokios pasekmės dažniausia atsiranda dėl netinkamos sėklos (skirtos kitam regionui) bei sausros. Pažymi, jog atsakovas nebuvo apdraudęs ieškovų nuo sausros rizikos ar rizikos, jog rapsų sėklos bus netinkamos (rapsai naujai sužels, iš naujo sužaliuos, leis naujas atžalas), todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio remiantis ir šia aplinkybe. Taip pat nurodo, jog ieškovai skaičiuodami draudimo išmoką, neminusavo 30 %, kuriuos turėjo minusuoti, nes derlingumui tiesioginės įtakos turėjo 2006 metų sausra. Ieškovai daro nepagrįstą išvadą, kad prašymo dėl žalos atlyginimo pateikimo laikas neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką. Atsakovo atstovas atvykti anksčiau negalėjo, nes 2006 09 01 (penktadienį) buvo gauti ieškovų prašymai dėl žalos atlyginimo. 2006 09 02 - 03 buvo poilsio dienos. 2006 09 06 (trečiadienį) atsakovų atstovas atvyko ir apžiūrėjo ieškovų laukus. Taisyklėse nėra nustatyta konkretaus termino laukų apžiūrai atlikti. Tai, jog atsakovo atstovas apžiūrėjo ieškovų laukus negali būti tapatinama su įvykio pripažinimu draudiminiu. Joks Taisyklių ar LR civilinio kodekso straipsnis nereglamentuoja (netapatina) lauko apžiūrėjimo su įvykio pripažinimu draudiminiu įvykiu. Lauko apžiūrėjimas tėra tik viena iš žalos tyrimo stadijos.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė.

Teismo posėdyje atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas prašė ieškovų patikslintą ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

1. Dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį, polisas PDD Nr. 000101.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-11-17 ieškovas P. S. su atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ Kauno filialu sudarė pasėlių ir derliaus draudimo sutartį (poliso Nr. 000101), kuria apdraudė 41 hektarą žieminio rapso pasėlio nuo krušos, pavasarinių šalnų, audros, liūties ir neigiamų žiemojimo pasekmių (t. I., b.l. 40). Draudimo sutartyje buvo numatyta, kad draudžiamas pasėlių derlingumas yra 3 t/ha, vidutinė derliaus vertė yra 500 Lt/t, draudimo suma 61 500,00 Lt, išskaita 9 225,00 Lt. 2006-04-28 P. S. kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo (t. I., b.l. 42). Draudiko atstovė pasėlius apžiūrėjo 2006-05-03 ir nustatė, kad augalai iššalę, vietomis išmirkę, pažeistas pasėlis sudaro 8 ha (t. I., b.l. 43). 2006-06-05 atsakovas ieškovui pervedė 1200,00 Lt vadovaudamasis draudimo taisyklių 14.8 punktu (t. I., b.l. 45). Ieškovų nuomone šią sąlygą draudikas pritaikė nepagrįstai, nes pasėlis sunaikintas ne visame lauke, o mažais ploteliais, todėl pasėlio sunaikinimo laipsnis nustatytinas pagal augalų pažeidimo laipsnį visame konkrečiame plote (taisyklių 14.4 punktas). Byloje yra pateiktas 2006-04-27 pasėlių apžiūros aktas, kuriame nustatyta, kad pasėlis po žiemos yra išretėjęs, tikėtinas derliaus netekimas apie 70 proc. Rapso pasėlis išretėjęs šachmatiškai, atskirais mažais lopinėliais, todėl atsėjimas netikslingas ir techniškai neįmanomas. Pasėlius apžiūrėjo ir aktą pasirašė UAB „Linas ir viza“ agronomas (t. I., b.l. 41). 2006 05 03 Sklypo apžiūros akte užfiksuota, jog pažeistas pasėlių plotas yra 8 ha, akto 13.2 grafoje „išretėjimas“ nepažymėtas, 13.3 grafoje „išretėjimo tolygumas“ taip pat nėra atžymos, jog žieminio rapso pasėliai būtų buvę išretėję. Šis aktas pasirašytas ieškovo atstovo A. J. bei draudiko atstovės E.A. K.. 2008-03-12 nutartimi buvo paskirta ekspertizė, kuria ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimą ar dėl 2005-2006 metų neigiamų žiemojimo pasekmių rapsas galėjo būti paveiktas visame pasėlio plote tolygiai arba mažais ploteliais (iki 5-10 kv.m.) ar galėjo būti sunaikintas tik viename lokaliniame 8 ha pasėlio plote (t. II., b.l. 125-126). Ekspertas atsakė, kad rapsas galėjo būti paveiktas tiek visame pasėlio plote tolygiai, tiek mažais ploteliais (iki 5-10 kv.m.), tiek galėjo būti sunaikintas tik viename lokaliniame 8 ha pasėlio plote. Atsižvelgiant į tai, kad 2006-04-27 pasėlių apžiūros aktas, kuriame nustatyta, kad pasėlis po žiemos yra išretėjęs pasirašytas tik ieškovo atstovo bei yra tik vidinės tvarkos dokumentas, atlikta ekspertizė patvirtino, jog pasėlis galėjo išretėti tik viename lokaliame plote, teismas sprendžia, jog 2006 05 03 Sklypo apžiūros aktas yra pakankamas rašytinis įrodymas patvirtinantis pasėlio sunaikinimą 8 ha plote, šis aktas nenuginčytas, todėl sukuria šalims teises ir pareigas bei turi juridinę galią. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovo teiginio, jog pasėlis buvo sunaikintas visame 41 ha plote, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, todėl reikalavimas priteisti 27 354,00 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000101 ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas.

2. Dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartį, polisas PDD Nr. 000074.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas P. S. 2005-11-17 su atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ Kauno filialu sudarė pasėlių ir derliaus draudimo sutartį (poliso Nr. 000074), kuria apdraudė 20 hektarų žieminio rapso pasėlio nuo krušos, pavasarinių šalnų, audros, liūties ir neigiamų žiemojimo pasekmių (t. I., b.l. 57). Draudimo sutartyje buvo numatyta, kad draudžiamas pasėlių derlingumas yra 3 t/ha, vidutinė derliaus vertė yra 500 Lt/t, draudimo suma 30 000,00 Lt, išskaita 4500,00 Lt. 2006-04-27 pasėlius apžiūrėjo UAB „Linas ir viza“ agronomas, kuris nustatė, kad pasėlis po žiemos yra išretėjęs, tikėtinas derliaus netekimas apie 70 proc. (t.I., b.l 58). 2006-04-28 P. S. raštu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo (t. I b.l. 59). Draudiko atstovė pasėlius apžiūrėjo 2006-05-03 ir nustatė, kad augalai iššalę, vietomis išretėję, visame 20 ha pasėlio plote pasėlis pažeistas 20-30 proc. Šį aktą pasirašė ieškovų atstovas A. J. bei draudiko atstovė E.A. K.. (t. I., bl. 60). Atsakovo pateiktu 2006-07-27 sklypo apžiūros aktu (t. I., b.l. 140) teismas spręsdamas bylą nesivadovauja, kadangi teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyta, kad ant šio akto po įrašu P. S. pasirašė ne P. S. ir ne P. S., o kitas asmuo (t. II., b.l. 73). Atsakovas ieškovui P. S. išmokėjo 7480,50 Lt nuostolio atlyginimo, atsakovas nurodė, kad Lietuvoje Vyriausybės nutarimu buvo paskelbta sausra, todėl jos padariniai išskaičiuoti iš bendro žalos dydžio. Ieškovas nesutinka su draudimo išmokos mažinimu dėl sausros padarinių. Šalių sudarytoje draudimo sutartyje numatyta, kad sausra nelaikoma draudiminiu įvykiu (taisyklių 8 ir 9.5. punktai). Taigi, pasėliams nukentėjus nuo sausros, draudikui nekyla pareiga atlyginti draudėjo patirtą žalą. Apskaičiuojant išmokos dydį, nedraudiminių įvykių padariniai išskaičiuojami iš žalos dydžio (taisyklių 14.10 p.). Vyriausybės nutarimu (2006m. rugpjūčio 4d. Nr. 783) paskelbta krašto ekstremali situacija žemės ūkyje dėl stichinės sausros. Apdrausti ieškovo rapsų laukai yra Kėdainių rajone. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos meteorologijos skyrius patvirtino, kad Kėdainių rajone 2006 m. vasarą sausasis periodas truko 25 dienas (nuo 2006-06-27 iki 2006-07-22), stichinės sausros kriterijaus nepasiekė (t. I., b.l. 84). 2006 05 03 sklypo apžiūros akte užfiksuota, jog tikėtina, kad rapsų laukas pašalęs, augalai vietomis išretėję. Jokių žymų, kad augalai būtų nuketėję nuo sausros nėra. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo pasėliai nukentėjo nuo sausros byloje nepateikta. Todėl teismas sprendžia, jog neturint objektyvių įrodymų, kad ieškovo pasėliai nukentėjo nuo sausros, esant duomenų, kad rajone, kuriame yra apdrausti pasėliai stichinės sausros nebuvo, vien ta aplinkybė, jog buvo paskelbta krašto ekstremali situacija žemės ūkyje dėl stichinės sausros, nesudaro pagrindo draudikui mažinti išmokos dydį. Tai, kad ieškovas P. S. 2006 10 16 yra kreipęsis į Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių, prašydamas atlyginti nuostolius patirtus dėl 2006 metų nepalankių metereologinių reiškinių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pripažino, patį sausros faktą, kadangi į metereologinių reiškinių sąvoką patenka ne tik sausra, tačiau ir šalta žiema bei liūtys. Aplinkybė, kad dėl šaltos žiemos ir liūčių buvo padaryta žala pasėliams byloje neginčijama. Todėl patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti P. S. iš UAB DK „PZU Lietuva“ 5134,50 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000074 tenkintinas. Žala P. S. pagal draudimo polisą PDD Nr. 000074 skaičiuotina taip: Žalos dydis pagal sutartį: (60 t - 25,7700 t) x 500 Lt - 4500 Lt (išskaita) = 12615 Lt. Draudikas atlygino 7480,50 Lt, todėl iš draudiko priteistinas žalos atlyginimas yra 5134,50 Lt (12615,00 -7480,50,00 Lt).

3. Dėl draudimo išmokos pagal draudimo sutartis, polisai PDD Nr. 000212 ir Nr. 000213.

2006-07-23 ieškovas P. S. draudimo sutartimi (poliso Nr. 000212) apdraudė 48,64 ha vasarinio rapso pasėlio nuo krušos, audros ir liūties pasekmių. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudžiamas pasėlių derlingumas yra 2,5 t/ha, vidutinė derliaus vertė yra 650,00 Lt/t, draudimo suma 79040,00 Lt, išskaita 9484,80 Lt (t. I., b.l. 49). P. S. draudimo sutartimi (poliso Nr. 000213) apdraudė 152,52 ha vasarinio rapso pasėlio. Draudimo sutartyje numatyta, kad draudžiamas pasėlių derlingumas yra 2,5 t/ha ir 3 t/ha, vidutinė derliaus vertė yra 650,00 Lt/t, draudimo suma 260909,00 Lt, išskaita 33407,00 Lt (t. I., b.l. 62). 2006 m. rugpjūčio 14 d. Raseinių ir Kėdainių rajonuose, ties kurių riba yra ieškovų vasarinio rapso laukai, iškrito liūtis. Dėl kurios, ieškovų teigimu, vasarinio rapso ankštys vietomis atsivėrė, sėklos išbyrėjo, o vietomis pradėjo leisti naujas atžalas, iš naujo žydėti, tokio rapso derlius iš dalies yra prarastas. Ieškovai 2006-09-01 raštu pateikė prašymą atsakovui dėl žalos atlyginimo (t. I., bl. 51,63). Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką, motyvuodamas tuo, kad ieškovai nesilaikė draudimo taisyklių ir laiku nepranešė apie draudiminį įvykį. Ieškovai teigia, kad 2006 m. rugpjūčio 16 d. P. S. skambino draudimo bendrovės atstovams Kėdainių agentūroje ir pranešė apie stichiją. Atsakovas tai neigia ir nurodo, jog tik 2006-09-01 buvo informuotas apie įvykį. Teismui pateiktoje atsakovo gaunamų dokumentų dėl draudiminio įvykių registravimo žurnale, kuriame fiksuojami ir telefoniniai pranešimai apie draudiminius įrašus, apie P. S. telefoninį pranešimą įrašų nėra (t. I., b.l. 143-144). Teismo posėdžio metu liudytojas R. P. (tuo metu dirbęs PZU Lietuva Kėdainių skyriaus direktoriumi) patvirtino, kad P. S. jam skambino, liudytojo teigimu ieškovas kreipėsi į specialistus. Teismo nuomone, pa­teik­ti įro­dy­mai lei­džia pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad yra di­des­nė ti­ki­my­bė, jog ieškovas P. S. 2006 m. rugpjūčio 16 d. telefonu informavo atsakovą, todėl, teis­mas pri­pa­žįs­ta šį faktą nu­sta­ty­tu. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad raštu atsakovas apie draudiminį įvykį buvo informuotas tik 2006-09-01. Todėl teismas konstatuoja, kad ieškovai tinkamai neįvykdė taisyklių 2.3.7.5 p., tai yra raštu nepatvirtino žodinio pranešimo apie draudiminį įvykį per 3 darbo dienas. Taisyklėse numatyta, kad tuo atveju kai įvykis pastebėtas ir apie pranešta draudikui praėjus daugiau kaip 3 darbo dienoms nuo įvykio datos, toks įvykis laikomas nedraudiminiu įvykiu ir draudikas neatlygina draudėjo patirtų nuostolių (taisyklių 9 p., 9.1 p., 9.1.9 p.). Taigi, draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį, privalo apie pranešti draudikui per sutartyje nustatytą terminą. Draudėjui neįvykdžius šios pareigos, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudiminį įvykį draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie jį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką (CK 6. 1012 str. 1, 2 d.). Ruošiantis kulti vasarinio rapso derlių, 2006-08-30 P. S. elektroniniu paštu informavo apie draudimo įmonę apie pradedamus derliaus nuėmimo darbus (t. I., b.l. 50). Draudimo įmonės atstovė, atsakydama į elektroninę žinutę, nurodė nuvykti į Kėdainių agentūrą su dokumentais ir užpildyti prašymą dėl žalos atlyginimo. Draudiko atstovas apžiūrėti pasėlių lauko atvyko 2006 m. rugsėjo 6 d., derlius iš dalies jau buvo nuimtas. Draudikas apžiūrėjo nenukultą rapsą, derliaus nuotraukas iki kūlimo ir apžiūros aktuose pažymėjo, kad vasarinis rapsas yra pažeistas, tikėtina dėl sausros ir gausaus lietaus padarinių, iškritusios ankštys 50 proc. (t.I., b.l. 52). Tiek civilinio kodekso tiek draudimo taisyklių nuostatų, nustatančių draudėjo pareiga informuoti draudimo bendrovę, tikslas yra užtikrinti draudikui galimybę tinkamai atlikti draudiminio įvykio tyrimą, įvertinti padarytą žalą. Kuo vėliau draudikui pranešama apie įvykį – tuo jam sunkiau atlikti objektyvų tyrimą. Kadangi ieškovas P. S. 2006 m. rugpjūčio 16 d. telefonu informavo atsakovą apie draudiminį įvykį, konstatuotina, kad draudimo kompanijai apie patį įvykį buvo žinoma. Šiuo atveju yra svarbu tai, kad draudėjai po įvykio elgėsi sąžiningai - nufotografavo laukus, apie numatomą derliaus ėmimą informavo atsakovo atstovą. Atsakovas taip pat nurodo, jog P. S. net neskambino atsakovui ir pats apie įvykį neinformavo. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovai yra tėvas ir sūnus, jų laukai yra šalia vienas kito, todėl veikiami tų pačių meteorologinių sąlygų, P. S. pranešė apie draudiminį įvykį tiek pagal savo tiek pagal savo tėvo draudimo sutartis, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, jog aplinkybė, kad P. S. pats asmeniškai neinformavo draudiko apie draudiminį įvykį, nesudaro pagrindo laikyti, kad atsakovas nebuvo informuotas. Taigi, ieškovams įrodžius, kad draudikas apie draudiminį įvykį buvo informuotas, po įvykio ieškovai elgėsi sąžiningai – pareiga įrodyti, kad dėl netinkamo informavimo (t.y. nepateikus pranešimo raštu) draudimo kompanija patyrė žalą, tenka atsakovui. Atsakovas šios aplinkybės neįrodė, todėl teismas sprendžia, kad nepranešimas draudimo kompanijai apie įvykį raštu neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, o draudiko atsisakymas išmokėti draudimo išmoką yra nepagrįstas (CK 6. 1012 str. 1, 2 d.). Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kiek P. S. vasarinio rapso derliaus iš viso buvo 55,06 tonos, P. S. vasarinio rapso derlius iš viso buvo 130,38 tonos (t. I., b.l. 46,47,48,54,55,56,61,64-75). Draudimo išmoka ieškovams už vasarinį rapsą skaičiuotina taip:

1. P. S. pagal polisą PDD Nr. 000212: (48,64ha*2,5t - 55,06 t) x 650 Lt -9484,8 Lt (išskaita) = 33 366,2 Lt.

2. P. S. pagal PDD Nr. 000213: 271,00 t x 650 Lt - 33407 Lt (išskaita) = 142 743 Lt.

Atsakovų argumentas, kad skaičiuojant draudimo išmoką turėtų būti minusuojama 30 % nedraudiminių įvykių padarinių (dėl sausros derliui padaryta žala) atmestinas dėl aukščiau išdėstytų motyvų. Atsakovo argumentas, kad rapsai „naujai suželia“, „pradeda leisti naujas atžalas“, „iš naujo žydėti“ dėl netinkamos sėklos (skirtos kitam regionui) bei sausros yra paneigta byloje esančiai įrodymais – eksperto išvada (t. II b.l. 128). Eksperto išvadoje yra konstatuota, kad rapsų sužaliavimą įtakojo po sausringo laikotarpio iškritę gausūs krituliai. Papildomai sudygti vėliau galėjo iš ankštarų išbirusios vasarinių rapsų sėklos. Sėklos kokybė galėjo turėti įtakos augalų sudygimui, pasėlio tankumui, bet ne antriniam (pakartotinam) vasarinių rapsų sužaliavimui. Apklaustas teismo posėdyje ekspertas E.K. ekspertizės išvadas patvirtino. Esant šioms aplinkybėms patikslinto ieškinio reikalavimai priteisti P. S. 33 366,20 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000212, P. S. 142 743,00 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000213 tenkintini.

Kadangi atsakovas tinkamai neįvykdė prievolės ieškovams iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 93 str. 2 d., CPK 98 str., CPK 88 str. 1 d. 1 p. iš atsakovo ieškovams priteistina 23 297 Lt advokato pagalbai apmokėti bei ekspertizės išlaidų. Iš ieškovų atsakovams priteistina 1 289 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Iš ieškovų priteistina po 4 Lt, iš atsakovo 54 Lt išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 92 str. 1 ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 176, 178, 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas,

n usprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Ieškovui P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ (į.k. 110057869, adresas Konstitucijos pr. 7, Vilnius) 33 366,20 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000212 ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (33 366,20 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2007-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 11648,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovui P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 5 134,50 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000074 ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 134,50 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2007-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 142 743,00 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000213 ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (142 743,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2007-04-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 11648,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti iš ieškovų P. S. ir P. S. po 644,5 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Iš ieškovų P. S. ir P. S. priteisti po 4 Lt, iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ priteisti 54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Patikslinto ieškinio reikalavimo P. S. priteisti iš UAB DK „PZU Lietuva“ 27 354,00 Lt draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, poliso Nr. 000101 ir 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.