- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-06
- Bylos Nr.
- e1-602-1079/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.6Nemokami darbai (BK 70 str.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Helvijo Keturakio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 2020 m. spalio 9 d. Telšių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą, laisvės apribojimo bausme 10 mėnesių, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 7 d., 10.00 val. iki 2022 m. sausio 10 d. 11.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuplėšdamas nuo durų staktos kilpelę, per nenustatytą kiekį kartų įsibrovė į S. S. priklausantį sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė šešis erdmetrius malkų iš supjautų lentų, kurių vertė 100 Eur, tuo nukentėjusiajam S. S. padarydamas 100 Eur turtinę žalą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
A. B., apklaustas įtariamuoju dėl pareikštų įtarimų padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. sausio 9 d. apie 1 valandą nakties, būdamas blaivus, vienas pats nuėjo prie jam pareikšto įtarime nurodyto sandėliuko, koks sandėliuko adresas nežino. Nurodytu adresu yra keletas sandėliukų, jis iš anksčiau žinojo, jog tame sandėliuke yra laikomos malkos. Malkos jam buvo reikalingos šildytis patalpas. Kam priklauso sandėliukas nežino, ir nurodyti negali. Į sandėliuką atsivežė karutį, kuris padarytas iš vaikiško vežimėlio, karutis priklauso jam. Jis iš sandėliuko vogė malkas per kelis kartus, malkas vežėsi į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Į sandėliuką pateko ištraukdamas kilpą su metaliniu laužtuvu, laužtuvą atsinešė su savimi ir paskui jį išmetė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi (b. l. 120-121; 129-130).
Nukentėjusysis S. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. sausio 7 d., 10.00 val., nuėjęs iki savo užrakinto sandėliuko esančio namų kieme pamatė, kad iš užrakinto sandėliuko, atlenkus pakabinamos spynos ąselę, pavogta viena eilė malkų. Sandėliuko durys buvo atidarytos. Pamatęs, kad malkos pavogtos į policijos pareigūnus nesikreipė. Šiandien, t. y. 2022 m. sausio 10 d., apie 11.00 val., nuėjęs į minėtą sandėliuką pamatė, kad sandėliuko durys uždarytos, o šalia durų guli pakabinama spyna, kurios yra atlenkta ąselė. Iš sandėliuko pavogta viena eilė malkų. Tai pamatęs, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Turtas nedraustas, teritorija neaptverta, vaizdo kamerų nėra. Žala 100 eurų. Kas galėjo pavogti malkas nežino ir nieko neįtaria. 2022 m. sausio 10 d., apie 15.00 val. pas jį į namus (duomenys neskelbtini) sugrįžo policijos pareigūnai ir atvežė malkas, kurios buvo sukrautos į mėlynos spalvos vaikiško vežimėlio rėmą. Atpažino, kad šios malkos yra iš jo sandėliuko, kurios buvo pavogtos. Vaikiškas vežimėlis priklauso ne jam. Papildo, kad pavogtos malkos buvo iš supjaustytų lentų. Policijos pareigūnas grąžino glėbį malkų, kurias pagal išvaizdą mano, jog jos buvo pavogtos iš sandėliuko. Prieš Lietuvos nepriklausomybę, kokie buvo metai nepamena, jis gyveno klebonijai priklausančiame name, nusipirko medinių lentų, koks jų buvo kiekis ir kiek mokėjo už lentas nepamena, ir iš nupirktų medinių lentų pasistatė garažą 3x4 metrų dydžio. Kai jį perkėlė gyventi į kitą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), jis savo pastatytą garažą persivežė į naują gyvenamąją vietą. 2021 metų pavasarį, koks tiksliai buvo mėnuo nepamena, seniūnijos darbuotojai jam liepė nugriauti garažą, nes jis yra nelegalios statybos. Jis nusamdė žmones, kurie garažą nugriovė ir medines lentas supjaustė. Medines lentas sunešė į sandėliuką, jos buvo sukrautos į dvi eiles. Kai pastebėjo vagystę, iš sandėliuko buvo pavogta viena eilė malkų. Jis mano, jog viena eilė malkų yra šeši erdmetriai, ir padarytą žalą šiai dienai įvertina 100 eurų. Iki šios dienos jam padaryta turtinė žala nėra atlyginta, civilinį ieškinį surašys jam atstovaujanti advokatė. Vagystės metu sandėliuko pakabinama spyna sugadinta nebuvo. Papildomai nurodė, kad padaryta žala jam yra atlyginta (b. l. 15-17; 38; 42-43).
J. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2022 metais,
koks buvo mėnuo ir diena nepamena, dirbo su kolega tyrėju M. M., reagavo į iškvietimus ir buvo atsakingi už pradedamus ikiteisminius tyrimus. Iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog reikia nuvykti į (duomenys neskelbtini), kur yra malkų vagystė iš sandėliuko. Nuvykę į (duomenys neskelbtini) kleboniją, kokiu adresu nuvyko dabar nepamena, pasitiko senyvo amžiaus vyriškis, kuris paaiškino apie malkų vagystės aplinkybes, nurodė, jog malkos priklauso jam, parodė įvykio vietą, t. y. sandėliuką, iš kurio buvo pavogtos supjautos malkos. Kolega M. M. pradėjo pildyti procesinius dokumentus, o jis apžiūrėjo įvykio vietą, bendravo su kaimynu. Kadangi tuo metu buvo žiema ir buvo prisnigę, matė, jog nuo įvykio vietos ėjo vėžės panašios į karučio, jos vedė link (duomenys neskelbtini) gatvės, į didėjančią namo numerių pusę. Jis vėžiomis paėjo gal apie penkiasdešimt metrų, karučio vėžės dingo ant (duomenys neskelbtini) gatvės, nes galbūt buvo išvažinėta automobilių. Daugiau pėdsakais nesekė, sugrįžo pas kolegą, kuris baigė surašyti procesinius dokumentus. Kaimynas su kuriuo bendravo, nurodė, jog senyvo amžiaus vyriškis S., dažnai bendrauja su čigonais. Kai atliko procesinius veiksmus įvykio vietoje, su automobiliu nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve, iki tos vietos kur buvo dingę karučio pėdsakai. Pavažiavus toliau (duomenys neskelbtini) gatve, karučio pėdsakai vėl atsirado arčiau kelkraščio, ir jie atvedė į (duomenys neskelbtini). Iš ankstesnių iškvietimų žinojo, jog šiuo adresu gali gyventi čigonai. Kieme prie laiptų rado mėlynos spalvos vaikiško vežimėlio apatinę dalį, joje buvo prikrauta malkų. Namo durys buvo užrakintos, todėl nusprendė atlikti įvykio vietos apžiūrą, vežimėlį su malkomis paėmė, sugrįžo pas nukentėjusįjį, atliko jo papildomą apklausą, grąžino jam malkas, vežimėlį pristatė į policiją. Vėliau vėl buvo nuvykę į (duomenys neskelbtini), ir rado romų tautybės moterį, kurios pavardės nepamena, kuri paaiškino, jog malkas atvežė jos sugyventinis, kurio šiuo metu namuose nėra, jis gali būti pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini) mieste (b. l. 89-90).
Motyvuojamoji dalis
A. B. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2022 m. sausio 10 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu kartu su fotolentele, kuriame nurodyta, kad nuo 2022 m. sausio 7 d., 10.00 val. iki 2022 m. sausio 10 d., 11.00 val. (duomenys neskelbtini), iš užrakinto sandėliuko, atlenkus pakabinamos spynos ąselę, pavogtas nenustatytas kiekis malkų. Turtas nedraustas, žala 100 Eur (b. l. 15-17; 25-29);
2022 m. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu kartu su fotolentele, kuriame nurodyta, kad įvykio vietoje, (duomenys neskelbtini), vieno aukšto mediniame, juodos spalvos su mansarda, gyvenamojo namo kieme matomas mėlynos spalvos vežimėlis su keturiais baltos spalvos ratais, vežimėlio viduryje įdėta medinė plokštė, ant plokštės pakrautos supjaustytos lentos – malkos, kurių matmenys 30 cm x 50 cm (b. l. 31-32; 34-36);
2022 m. sausio 10 d. tarnybiniu pranešimu dėl nustatytų asmenų, kuriame nurodyta, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko A. B., kuri nurodė, kad malkas į namus vežimėliu atvežė jos sugyventinis A. B. (b. l. 59);
2022 m. sausio 10 d. pakvitavimu, kuriame nurodyta, kad tyrėjas grąžino S. S. malkas (b. l. 61);
2022 m. sausio 17 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaikiško vežimėlio apžiūra (b. l. 67; 70-71).
BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. laikotarpyje nuo 2022 m. sausio 7 d., 10 val. iki 2022 m. sausio 10 d., 11.00 val., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, nuplėšdamas nuo durų staktos kilpelę, per nenustatyta kiekį kartų įsibrovė į S. S. priklausantį sandėliuką, iš kur pagrobė malkų iš supjaustytų lentų.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kvalifikuota tinkamai, kaltinamojo A. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino ikiteisminiame tyrime apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, nukentėjusysis nėra pareiškęs ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2022 m. kovo 24 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 149, 151-153).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo A. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas teistas, neišnykus teistumui, kas laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
A. B. padarė vieną baigtą tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau teistas vieną kartą, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs (b. l. 95-96), baustas administracine tvarka, paskirtos baudos nemokėtos, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 112-119), nedirbantis (b. l. 112), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 113).
Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio trukmė nustatytina tarp BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyto bausmės vidurkio ir maksimumo. Laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, A. B. skirtinas įpareigojimas – per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. B. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu A. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai, įpareigojant A. B. per keturis mėnesius atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Bausmės pradžia skaičiuotina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. B. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai – vežimėlis sunaikintinas.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu įpareigojant per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus, įpareigojant A. B. per keturis mėnesius atlikti 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo A. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vežimėlį, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.
Išaiškinti A. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Išaiškinti A. B., jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
A. B. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.