Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-10 · Administracinė byla Nr. A-663-42-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-10
Bylos Nr.
A-663-42-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Anatolijus Baranovas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos
Pareiškėjas
R. J.
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A15–42/2007Procesinio sprendimo kategorija 15.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant atsakovo atstovei Jūratei Vilūnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų, jam padarytą 300 Lt materialinę ir 5000 Lt moralinę žalą. Nurodė, kad tarnaudamas Krašto apsaugos savanorių pajėgose eiliniu 2001 m. spalio 31 d. vairavo tarnybinį automobilį neturėdamas teisės vairuoti šią transporto priemonę ir sukėlė autoavariją. Tačiau jo veiksmuose kaltės nėra, nes jis vykdė vado įsakymą (tai nustatė Krašto apsaugos ministerijos Generalinė inspekcija ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos bei konstatavo Vilniaus apygardos teismas). Už autoavarijos sukėlimą jam buvo paskirta nuobauda - dešimt parų pataisos arešto. Vėliau įsakymas panaikintas, tačiau penkias paras jis praleido areštinėje. Kelių policijos nutarimu pareiškėjui paskirta 1500 Lt bauda, kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi buvo sumažinta iki 300 Lt. Baudą jis sumokėjo, taip patirdamas materialinę žalą. Žala jam buvo padaryta ir Krašto apsaugos savanorių pajėgoms kreipusis į teismą dėl 669,50 Lt materialinės žalos atlyginimo iš jo išieškojimo, nors apie jo nekaltumą buvo žinoma. Minėtais neteisėtais veiksmais jam padaryta 5000 Lt moralinė žala. Be to, jis nuolat gaudavo antstolių kontoros raginimus geruoju sumokėti 1500 Lt baudą. Dėl šių įvykių jį buvo apėmusi depresija ir nusivylimas.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos su skundu nesutiko. Nurodė, kad atsakovo kaltės dėl pareiškėjo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo nėra. Pareiškėjas neturėjo vykdyti akivaizdžiai neteisėto vado įsakymo ir vairuoti automobilį. Pažymėjo, kad pareiškėjas pripažino įvykdęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už tai jam paskirta administracinė bauda. Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado 2002 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 8 jam buvo paskirta drausminė nuobauda - dešimt parų pataisos arešto. Ieškinys pareiškėjui buvo pareikštas padarytos materialinės žalos dydį nustačius Vilniaus miesto pirmos apylinkės teismo 2002 m. kovo 5 d. sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2003 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies - iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų priteisė 1000 Lt neturtinei (moralinei) žalai atlyginti. Likusi skundo dalis buvo atmesta. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturi atlyginti žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė sumokėdamas administracinę baudą, nes už administracinio teisės pažeidimo padarymą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 127 straipsnio 2 dalį numatyta asmeninė fizinio asmens - vairuotojo - atsakomybė. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui drausminė nuobauda paskirta nepagrįstai, jis areštinėje praleido penkias paras, jam be pagrindo buvo pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo, vyko teismai, į kuriuos jis buvo kviečiamas, o visa tai jis sunkiai išgyveno, jautė pažeminimą, sumažėjo jo bendravimo galimybės su draugais ir kaimynais, teismas nusprendė, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė (moralinė) žala. Tačiau, kadangi tai nesukėlė sunkių pasekmių, teismas nustatė 1000 Lt žalos dydį. Pareiškėjo teiginius, kad grįžęs po tarnybos jis negalėjo pailsėti, nes antstolių kontora nuolat siųsdavo raginimus geruoju sumokėti 1500 Lt baudą, teismas pripažino neįtakojančiais moralinės žalos dydžio (antstoliai vykdė Kelių policijos paskirtos baudos išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka ir atsakovo kaltės dėl to nėra).

II.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų apeliacinį skundą, 2003 m. gegužės 7 d. nutartimi jį tenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. kovo 19 d. sprendimą pakeitė - sprendimo dalį, kuria iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų pareiškėjui priteista 1000 Lt neturtinė žala, panaikino ir R. J. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė, kitą sprendimo dalį palikdamas nepakeistą. Teismas nurodė, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas prašė priteisti jam neturtinę žalą CK 6.271 straipsnio, numatančio žalos atlyginimą, kai žala atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, pagrindu. Tačiau, kaip nurodyta teismo sprendime, CK 6.271 straipsnis reglamentuoja tik turtinės žalos atlyginimą, neturtinės žalos atlyginimas šiame straipsnyje nenumatytas. Todėl nėra įstatyminio pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas pats sąmoningai sudarė sąlygas Kelių eismo taisyklių pažeidimui, kurio pasėkoje ir įvyko autoavarija – jis suklaidino Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadovybę teigdamas, kad turi teisę vairuoti automobilį ir, tokios teisės neturėdamas, ėmėsi automobilį vairuoti, pažeidė kitus saugaus eismo reikalavimus, dėl to susidūrė su kitu automobiliu (jis privalėjo pranešti vadovybei, kad neturi teisės vairuoti automobilių ir nevykdyti aiškiai neteisėto vado įsakymo). Teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2002 m. birželio 26 d. sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Todėl baudos už administracinį teisės pažeidimą pareiškėjui paskyrimu žala nepadaryta. Teismas konstatavo, jog reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo teismas atmetė pagrįstai (ši sprendimo dalis neapskųsta), o sprendimo dalis, kuria pareiškėjui priteista 1000 Lt neturtinė žala, naikintina ir pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

III.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. balandžio 28 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje atnaujino procesą. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK nustatyta tvarka. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą - privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Viešojo administravimo subjektai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje apibrėžti kaip institucijos, įstaigos, tarnybos, valstybės tarnautojai (pareigūnai), turintys įstatymų suteiktas viešojo administravimo teises ir praktiškai įgyvendinantys vykdomąją valdžią ar atskiras vykdomosios valdžios funkcijas. Atsakovas šioje byloje, iš kurio pareiškėjas prašo priteisti padarytos moralinės bei materialinės žalos atlyginimą, priskirtinas prie tokių subjektų. Minėtų teisės aktų nuostatų pagrindu svarstytina, ar apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nepadarė esminio materialinės teisės normų pažeidimo konstatuodamas, jog nėra įstatyminio pagrindo priteisti pareiškėjui viešojo administravimo subjekto padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat nurodė, kad minėtomis teisės normomis remdamasis teismas yra priteisęs viešojo administravimo subjekto padarytos neturtinės žalos atlyginimą administracinėse bylose Nr. A6-816/2002, Nr. A15-332/2005.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos kaltės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais - ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pakeisdama pirmos instancijos teismo dalį, susijusią su 1000 Lt neturtinės žalos priteisimu panaikino, tai motyvavo tuo, kad tokios žalos atlyginimas nėra numatytas įstatyme.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnyje numatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią sukėlė neteisėti Lietuvos Kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų struktūrinis padalinio veiksmai, atlyginimo. Atsakovas šioje byloje, vertinant jo teisinę padėti pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį, turi būti laikomas viešojo administravimo subjektu, todėl dėl jo neteisėtų veiksmų kilusi turtinė ir neturtinė žala privalo būti atlyginama.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti įrodymai apie Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimą, kuriuo, pareiškėjui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei susitarus bei Vyriausybei sumokėjus 15 000 Lt kompensaciją pareiškėjui už pažeistas jo pilietines teises ir laisves, R. J. pareiškimas buvo išbrauktas iš bylų sąrašo.

Išanalizavusi Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimo turinį ir papildomą medžiagą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 740 turinį, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vyriausybei pagal taikos susitarimą ex gratia sumokėjus kompensaciją, pareiškėjui pilnai nebuvo atlyginta jo patirta žala, nes pareiškėjo reikalavimai, kurie buvo nurodyti skunduose Europos Žmogaus Teisių Teismui ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nesutampa.

Dėl šių priežasčių spręstina, kad priteisus pareiškėjui kompensaciją už dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą, žala pareiškėjui realiai nebus atlyginta du kartus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. gegužės 7 d. nutartimi pakeitęs pirmos instancijos sprendimą, kuriuo pareiškėjui buvo priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalį, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartis turi būti panaikinta ir priimta nauja nutartis Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gegužės 7 d. nutartį.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2003 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasRičardas PiličiauskasEdvardas Sinkevičius