- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 1-2063-818/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-1-02062-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
- Kaltinamasis
- A. T.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a. k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2000-02-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1 d., 225 str. 1 d. - 3 mėn. l/a;
2. 2003-04-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 3 d. - 2 m. 6 mėn. l/a. 2003-10-13 teismo nutartimi veika perkvalifikuota į LR BK 178 str. 2 d. ir paskirtas 1 m. 6 mėn. l/a;
3. 2003-04-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 272 str. 1 d. - 4 m. l/a, subendrinus galutinė bausmė – 3 m. l/a;
4. 2004-01-21 Vilniaus apygardos teismo pagal LR BK 182 str. 1 d. - 2 m. l/a., vad. LR BK 63 str., galutinė bausmė – 3 m. l/a. 2005-01-19 Marijampolės raj. apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 11 mėn. 25 d. bausmės;
5. 2010-04-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. - 2 m. 6 mėn. l/a. 2012-03-22 Vilkaviškio raj. apylinkės teismo nutartimi 2012-03-29 lygtinai paleistas nuo 8 mėn. 6 d. laisvės atėmimo bausmės;
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Jis, 2013-12-12 apie 15.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,51 promilių girtumo laipsnis), konflikto su seserimi A. T. metu, paėmęs kėdę ja sudavė nukentėjusiajai A. T. į nugarą, taip pat dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai A. T. į nugaros sritį, po ko dešinės rankos delnu sudavė į veido sritį, tokiu būdu smurtaudamas prieš savo šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai A. T. fizinį skausmą, t.y. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. T. kaltė, padarius aukščiau aprašytą nusikalstamą veiką pasitvirtino sekančiais duomenimis:
kaltinamojo A. T. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad 2013-12-12 vartojo alkoholį su draugais prie parduotuvės ,,Maxima“, esančios Viršuliškių mikrorajone. Jis išgėrė gana daug, kiek tiksliai, negali pasakyti. Apie 15 val. grįžo namo, (duomenys neskelbtini), kur gyvena su mama T. T. ir seserimi A. T. ir jos 4 nepilnamečiais vaikais. Ką grįžęs namo darė, nepamena. Apie namuose įvykusį konfliktą su seserim A. T. nieko negali pasakyti, kadangi nieko nepamena. Dėl ko kilo konfliktas, jei jis ir kilo, jis nieko negali pasakyti, nepamena. Ar ką sakė sesei, ar mušė ją, nepamena, negali pasakyti, nes buvo neblaivus. Jei ir buvo koks konfliktas, dėl to labai gailisi ir prižada, kad tai nepasikartos. Ankščiau konfliktų nebuvo nei su seserimi, nei su tenai gyvenančia mama. Dėl šio įvykio labai gailisi. 2014-05-22 parodė, kad pranešimas apie įtarimą įteiktas, įtarimo esmę suprato. Dėl jam pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Ankstesnėje apklausoje jis davė teisingus parodymus, prie kurių pasilieka ir dabartiniu metu. Tačiau apie konflikto, kuris įvyko 2013 m. gruodžio 12 d. po pietų su sese A. T. aplinkybes jis neprisimena. Kaip ir nurodė pirminėje apklausoje, po pietų jis grįžo į butą, esantį Šešuolių g. 5-31, Vilnius, kuris priklauso motinai. Buvo girtas, todėl neprisimena, kas įvyko tarp jo ir sesės. Kaip įvyko konfliktas ir dėl kokių priežasčių, negali pasakyti. Neatmeta galimybės, kad smurtavo prieš sesę – kėde ir rankos delnu trenkė jai per nugarą, po to delnu sudavė A. T. ir į veidą. Prisipažįsta, kad panaudojo fizinį smurtą prieš sesę, su kuria gyvena viename bute. Jeigu sesuo iškvietė policijos pareigūnus dėl tokio jo elgesio, reiškia tam buvo pagrindas. Atvykę policijos pareigūnai pristatė jį iš buto į policijos įstaigą. Jam buvo nustatytas virš 2,5 prom. girtumas. Dėl savo poelgio labai gailisi. Matyt, per daug išgėrė, todėl ir panaudojo fizinį smurtą sesės atžvilgiu. A. T. atsiprašė, o ji jam atleido ir pretenzijų neturėjo. Pasižada daugiau taip nesielgti. Sutinka, kad byla būtų pabaigta baudžiamuoju įsakymu, ( b.l. 28, 33).
Nukentėjusiosios A. T. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad ji su keturiais nepilnamečiais vaikais, mama ir broliu gyvena (duomenys neskelbtini). Butas priklauso jos mamai. Brolis A. T. pastaruoju metu beveik kasdien girtuokliauja, o girtas tampa agresyvus, kelia barnius. Jam nepatinka, jog ji su vaikais gyvena viename kambaryje. Jis girtas ją su vaikais varo iš namų, grasina, kad nužudys. 2013-12-12 apie 15.30 val. brolis grįžo namo girtas ir iš karto pradėjo kabinėtis, varyti iš namų, įžeidinėjo. Mama bandė nuraminti, bet nepavyko. Po to jis jai kėde trenkė per nugarą, po to rankomis trenkė per nugarą, į veidą. Namie tuo metu buvo du vaikai, kurie miegojo ir nuo triukšmo atsibudo. Ji iškvietė policiją, atvykę pareigūnai brolį sulaikė. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sumušimo. Konflikto metu brolis nieko nemėtė, nelaužė ir bute bendra tvarka nepažeista. Nori papildyti savo ankstesnius parodymus apie 2013 m. gruodžio 12 d. apie 15.30 val. įvykusį konfliktą bute, esančiame Šešuolių g. 5-31, Vilniuje, kurio metu jos neblaivus brolis A. T. ją sumušė. Kaip ir minėjo, konfliktas įvyko dėl to, kad broliui nepatiko, jog ji su 4 mažamečiais vaikais gyvena bute. Dėl to nuolatos vyksta barniai, jis varo juos iš namų. Nebuvo jokio pagrindo taip sakyti ir varyti iš namų, nes butas priklauso jos motinai Tatjanai, o ne broliui. 2013 m. gruodžio 12 d. apie 15.30 val. ji buvo bute. Po kurio laiko brolis Andrejus atėjo namo girtas ir ėmė eilinį kartą jai priekaištauti ir varyti iš namų. Ji tuo metu buvo virtuvėje su mažamečiu vaiku D. M. ( gim. 2011 m. ). Brolis keikė ją necenzūriniais žodžiais ir pagrasino, kad ją papjaus ir staiga, paėmęs viena ranka virtuvėje stovėjusią kėdę, trenkė ja jai į nugarą. Jai kliuvo kėdės atlošu į nugarą. Po to jis staiga trenkė dešinės rankos delnu per nugarą. Norėdama išvengti konflikto ji išėjo su mažamečiu vaiku į kambarį. Iš paskos atėjo brolis Andrejus ir vėl jai pagrasino, kad užmuš, varė ją su vaikais iš namų. Kambaryje buvo kitas jos mažametis vaikas G. M. ( gim. 2012 m ). Nuo triukšmo vaikas atsibudo. Brolis išmėtė ant grindų patalynę, buvo agresyvus, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Staiga brolis užsimojo ir dešinės rankos delnu trenkė į veido sritį ir pataikė prie dešinės akies. Neiškentusi brolio smurto ji iškvietė policijos pareigūnus. Dėl tokių jo veiksmų – sudavimo kėde į nugarą ir sudavimo delnu į veido sritį jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio jai virš dešinės akies nuo brolio veiksmų atsirado nubrozdinimas. Taip pat kurį laiką skaudėjo nugara. Jai buvo išduota užduotis kreiptis pas teismo medicinos ekspertus, tačiau ji nesikreipė, nes neturėjo laiko. Išsikraustė iš Šešuolių g. 5-31, Vilniuje, buto. Dabartiniu metu su broliu nebendrauja. Negali pasakyti, ar išsakyti brolio Andrejaus grasinimai buvo realūs, nemano, kad jis juos galėjo įvykdyti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji atsisako nuo civilinio ieškinio. Pretenzijų broliui neturi, ( b.l. 13, 16).
Liudytojo M. B. duotais ikiteisminio tyrimo metu paaiškinimais, kad 2013 m. gruodžio 12 d. apie 15.55 val., jam dirbant kartu su Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 4-os kuopos 2-ojo būrio vyresniuoju patruliu P. B., iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją muša brolis. Nuskubėjus į įvykio vietą, nustatė, kad policiją kvietė A. T.. Pastaroji paaiškino, kad ją sumušė brolis A. T.. Paminėjo, kad brolis trenkė kumščiu jai per veidą, taip pat trenkė su kėde į nugarą, dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ant A. T. veido prie dešinės akies matėsi patinimas ir nubrozdinimas. Bute buvo ir pareiškėjos brolis A. T., kuris nieko nepaaiškino dėl sesers sumušimo. Be to, bute buvo ir du mažamečiai vaikai, berniukai. Matėsi, kad A. T. buvo neblaivus, iš burnos sklido alkoholio kvapas. Tačiau pastarasis dėl konflikto nieko nepaaiškino. A. T. turėjo pretenzijų dėl sumušimo ir parašė pareiškimą. A. T. jis su kolega pristatė į Vilniaus m. 5 PK tolimesnių aplinkybių aiškinimuisi. Komisariate jis surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, ( b.l. 19).
Tarnybiniu pranešimu, kuriame patrulis M. B. nurodė, kad 2013-12-12 įvykio vietoje A. T. paaiškino, kad jos brolis A. T. ją sumušė, trenkė kumščiu į veidą, taip pat trenkė su kėde į nugarą. Nukentėjusiosios brolis A. T. nieko nepaaiškino ( b.l. 6-8).
Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad 2013-12-12 pagalbos kreipėsi A. T. nurodydama, kad ją muša brolis. Garso įrašas įrašytas į CD, kuris prijungtas prie baudžiamosios bylos, ( b.l. 11, 12).
Alkotesterio „Drager“ parodymais, kuriuose užfiksuota 2013-12-12 17.07 val. A. T. nustatytas 2,51‰ girtumo laipsnis, ( b.l. 21).
Šiais duomenimis nenustatyta priežasties abejoti, netikėti. Šie duomenys vieni kitiems neprieštarauja. Šie, vieni kitus papildantys duomenys, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, kad A. T. 2013-12-12 sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai A. T., t.y. paėmęs kėdę ja sudavė nukentėjusiajai į nugarą, taip pat dešinės rankos delnu sudavė į nugaros sritį, po ko dešinės rankos delnu sudavė į veido sritį, tokiu būdu smurtaudamas prieš savo šeimos narį ir taip sukėlė pastarajai fizinį skausmą. Todėl šie duomenys yra A. T. kaltės įrodymai.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis A. T. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes, 2013-12-12 smurtaudamas, sukėlė A. T. fizinį skausmą. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo A. T. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje. Jo veika kvalifikuota teisingai.
A. T. teistas, administracine tvarka baustas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre negydytas, į narkologinę įskaitą neįrašytas.
A. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
A. T. 2013-12-12 buvo laikinai sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 140 straipsnį.
Kaltinamajam A. T. inkriminuojamos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai. LR BK 140 straipsnio 2 dalies, sankcijoje kaip alternatyvinė bausmė numatyta laisvės apribojimas. A. T. neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal šias aplinkybes A. T. bausmė šioje byloje gali būti paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skiriant bausmę kaltinamajam A. T., atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančios aplinkybės buvimą, taip pat į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę. Už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam A. T. gali būti skiriamas laisvės apribojimas. Kaltinamasis A. T. sutinka su prokuroro sprendimu, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis sutinka su prokuroro siūloma bausme – laisvės apribojimu. Prokuroro siūloma bausmė bei jos dydis yra pagrįstas, todėl nėra priežasties jį mažinti. Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nuo 2013-07-13 d. pagal LR BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.
CD diską, esantį baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsitesėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Pagal aukščiau išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis LR BPK 420-421 straipsniais, teismas,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pripažintiA. T., a.k (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1(vienerių) metų laisvės apribojimą, įpareigojant jį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ir neatlygintinai išdirbti 90 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. T. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų per aštuonis mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 65,66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2013-12-12 iki 2013-12-13 (vieną parą), kas atitinka dvi laisvės apribojimo dienas.
Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
A. T. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.
CD diską, esantį baudžiamojoje byloje, baudžiamajam įsakymui įsitesėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.