- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-10
- Bylos Nr.
- e2A-1904-560/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00721-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Alma Urbanavičienė, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- A. R., UAB „Kietaviškių statyba“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės, Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Almos Urbanavičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovams A. R. ir UAB „Kietaviškių statyba“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama solidariai iš atsakovų priteisti 5 998 Eur skolą, 253,89 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 9 d. atsakovas A. R., laiduojant UAB „Kietaviškių statyba“, jos naudai pasirašė (išdavė) paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 999 Eur sumai, kurį besąlygiškai įsipareigojo apmokėti 2019 m. gegužės 15 d. Taip pat 2019 m. balandžio 10 d. atsakovas A. R., laiduojant UAB „Kietaviškių statyba“, ieškovės naudai pasirašė (išdavė) paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 999 Eur sumai, kurį besąlygiškai įsipareigojo apmokėti 2019 m. birželio 18 d. Minėti vekseliai apmokėti nebuvo, atsakovai pažeidė savo prievolę. Ieškovė dėl nepatyrimo nepasinaudojo teise pateikti ginčo vekselius apmokėjimui bei kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo.
3. Ieškovė papildomai prašė skirti atsakovams 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų paskirtos baudos įpareigojant sumokėti ieškovei. Nurodė, kad atsakovas A. R. sąmoningai nutyli apie tai, kad jis, laiduojant atsakovei, ieškovės naudai išdavė ne tik ieškinyje nurodytus 2019 m. balandžio 9 d. bei 2019 m. balandžio 10 d. vekselius, bet ir 2019 m. balandžio 7 d. bei 2019 m. balandžio 8 d. vekselius, t. y. atsakovas A. R. laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 7 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. ieškovės naudai išdavė keturis vekselius, viso 11 996 Eur sumai. Atsakovo pateiktuose mokėjimuose nėra nurodyta jų paskirtis, todėl ieškovė laikosi pozicijos, jog jais buvo dengiami anksčiausiai išrašyti vekseliai, dėl ko ieškinio reikalavimus ji grindžia dviem vėliausiai išrašytais vekseliais.
Atsiliepimas
4. Atsakovai atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašo ieškinį atmesti ir skirti ieškovei 5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos priteisiant atsakovų naudai lygiomis dalimis. Nurodo, kad ne tik visiškai atsiskaitė ir grąžino ieškovei 5 998 Eur skolą pagal išduotus vekselius, bet ir permokėjo ieškovei 112,31 Eur sumą. Atsakovai triplike papildomai nurodė, kad pagal 2019 m. balandžio 9 d. bei 2019 m. balandžio 10 d. vekselius visiškai atsiskaitė su ieškove. Atsakovas A. R. 2019 m. vasario mėnesį pasiskolino iš ieškovės viso 17 000 Eur sumą. Ieškovė minėtą sumą pervedė į atsakovo dukros G. R. banko sąskaitą. Ieškovės reikalavimu paskolos grąžinimo užtikrinimui atsakovas A. R. ieškovei išdavė viso šešis vekselius 17 994 Eur sumai. Pagal 2019 m. balandžio 7 ir 10 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius notaras išdavė vykdomuosius įrašus (tokiu būdu ieškovė pati patvirtino, kad vekseliai nebuvo apmokėti). Apmokėjimai buvo vykdomi vadovaujantis CK nuostatomis dėl atsiskaitymų eiliškumo. Taigi, 5 998 Eur skola yra visiškai apmokėta būtent pagal ieškinyje nurodytus vekselius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir netenkino šalių prašymų dėl baudų už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimą atsakovams dėl skolos priteisimo pareiškė remdamasi 2019 m. balandžio 9 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. gegužės 15 d.) ir 2019 m. balandžio 10 d. (apmokėjimo terminas – 2019 m. birželio 18 d.) atsakovo A. R. išduotais paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, kurie patvirtino vekselio davėjo prievolę grąžinti ieškovei viso 5 998 Eur sumą (2 999 Eur sumą pagal kiekvieną vekselį). Ieškovė praleido Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminą. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovui grynaisiais pinigais perdavė ginčo vekseliuose nurodytą sumą, viso – 5 998 Eur. Teismas sprendė, kad ginčo vekselių turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui. Ginčo vekseliuose yra užfiksuotas tik atsakovo įsipareigojimas iki atitinkamos datos be sąlygų ieškovei sumokėti 2 999 Eur sumą pagal kiekvieną vekselį. Teismo vertinimu, tokio įsipareigojimo suformulavimas aptariamuose dokumentuose pats savaime niekaip nepatvirtina pinigų (paskolos sutarties dalyko) perdavimo atsakovui fakto. Tuo tarpu jokių kitų įrašų, kuriuose kokiu nors būdu, kad ir netiesiogiai, būtų užfiksuotas pinigų (paskolos sutarties dalyko) perdavimo atsakovui faktas, ginčo vekseliuose nėra. Pareiga įrodyti minėtą faktą (pagal kasacinio teismo praktiką) byloje teko ieškovei.
7. Ieškovė įrodinėjo, kad 5 998 Eur paskolą atsakovui ji suteikė grynaisiais pinigais. Byloje vykusio 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad grynųjų pinigų – 5 998 Eur sumos perdavimo atsakovui faktą patvirtina pats vekselių pasirašymo faktas; aplinkybė, kad vekseliai buvo išrašyti kelių dienų laikotarpiu; taip pat ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykiai. Vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Ieškovė nurodė, jog atsakovas buvo išdavęs ir daugiau vekselių, kurių dalis atliko būtent prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją. Taigi, vien vekselio išrašymo faktas grynųjų pinigų perdavimo fakto nepatvirtina – vekselis gali būti išduotas ne vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti, o prievolės įvykdymui užtikrinti. Dokumentų (ginčo vekselių) turiniui bei kitoms aplinkybėms byloje nepatvirtinant 5 998 Eur grynųjų pinigų sumos perdavimo atsakovui fakto vien šių rašytinės formos dokumentų pasirašymas savaime nereiškia (neįrodo) atitinkamos grynųjų pinigų sumos perdavimo atsakovui fakto. Nesant kitų įrodymų byloje, minėto grynųjų pinigų perdavimo atsakovui fakto niekaip nepagrindžia nei ginčo vekselių pasirašymo laikotarpis, nei šalis tuo metu sieję tarpusavio santykiai. Be ieškovės paaiškinimų jokių kitų (nei tiesioginių, nei netiesioginių) įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų – 5 998 Eur sumos, perdavimo atsakovui faktą byloje nėra. Tuo tarpu ieškovės paaiškinimai taip pat yra neišsamūs, nekonkretūs, todėl teismo vertintini kritiškai. Nuo ginčo vekselių pasirašymo dienos yra praėję kiek daugiau nei vieneri metai, tačiau ieškovė iš esmės negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, susijusių su ženklios grynųjų pinigų sumos – 5 998 Eur, perdavimu atsakovui (ieškovė netgi negalėjo nurodyti, kokią grynųjų pinigų sumą pagal vekselius iš viso perdavė atsakovui). Ieškovė nurodė tik vietą, kur pinigai buvo perduoti, tačiau nenurodė, kokiomis kupiūromis, kada tiksliai jie buvo perduoti atsakovui. Ieškovė nurodė atidavusi atsakovui savo santaupas, skirtas sūnaus mokslams, tai buvo pirmas kartas, kai ji skolino pinigus. Pastarosios aplinkybės, teismo manymu, papildomai patvirtina, kad tokia grynųjų pinigų suma, ir tuo pačiu pats pinigų skolinimo faktas, buvo reikšminga ieškovei. Nepaisant to, ieškovė išsamesnių paaiškinimų, susijusių su grynųjų pinigų perdavimo atsakovui faktu, bylos nagrinėjimo metu nepateikė. Teismo vertinimu, šiuo atveju, be kita ko, svarbu ir tai, kad pati ieškovė nurodė, jog grynieji pinigai pagal pasirašytus ginčo vekselius buvo perduoti anksčiau (ne dokumentų pasirašymo dieną). Tačiau panašiu laikotarpiu (2019 m. balandžio 7 – 10 dienomis) tarp šalių buvo pasirašyta eilė vekselių – esant tokioms aplinkybėms, net jei būtų nustatytas grynųjų pinigų perdavimo atsakovui faktas, nėra galimybės nustatyti, kad grynieji pinigai buvo perduoti būtent pagal tuos dokumentus, kuriais yra grindžiami ieškovės reikalavimai šioje byloje. Ieškovei byloje neįrodžius grynųjų pinigų – 5 998 Eur sumos, perdavimo atsakovui fakto, o tuo pačiu ir sutarčių sudarymo fakto, teismas ieškovės ieškinio reikalavimus dėl atsakovui neperduotos grynųjų pinigų sumos priteisimo iš atsakovų atmetė kaip nepagrįstus.
8. Ieškinio pateikimas teismui pats savaime negali būti pripažintas piktnaudžiavimu teise kreiptis į teismą, o duomenys, sudarantys pagrindą teigti, kad ieškovė būtų aiškiai suvokusi savo teikto ieškinio nepagrįstumą, byloje nėra pateikti. Tuo tarpu aplinkybės, susijusios su ieškovės atitinkamais veiksmais kitoje byloje, nevertintinos. Piktnaudžiavimas procesu vertinamas kiekvienoje byloje individualiai, taigi, atitinkami ieškovės veiksmai, atlikti kitoje byloje, turi būti vertinami toje byloje, kurioje jie buvo atlikti, tuo pačiu jie neanalizuotini vertinant ieškovės procesinį elgesį šioje byloje. Taigi, teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti baudą ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismas sprendė, kad pagrindo skirti baudą nėra ir pagal ieškovės prašymą, kadangi ieškovės dėstomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas atitinkamas jos prašymas, t. y. dėl atitinkamų aplinkybių atsakovų atsiliepime į ieškinį nenurodymo, pačios savaime, nenustačius nesąžiningo atsakovų naudojimosi jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, pagrindo CPK 95 straipsnio 2 dalies taikymui nesudaro.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė A. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neištyrė ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl sprendimas iš esmės yra tik formaliai paremtas citatomis iš teismų praktikos, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją bei šalių tarpusavio santykius ir jų duotus paaiškinimus. Teismas šioje byloje suabsoliutino tik vieną aplinkybę, o būtent - pinigų pagal ginčo vekselius perdavimo tiesiogiai į rankas faktą, tačiau teismas neįvertino to, kad pats atsakovas neginčija pinigų pagal ginčo vekselius gavimo fakto. Atsakovas patvirtino, jog pinigus pagal ginčo vekselius yra gavęs. Skiriasi pinigų gavimo forma ir aplinkybės: atsakovo teigimu, jis 2019 m. vasario mėnesį pasiskolino iš ieškovės viso 17 000 Eur sumą, paskolos grąžinimo užtikrinimui, atsakovas ieškovei išdavė šešis vekselius, iš viso 17 994 Eur sumai. Ieškovė neneigia, jog šioje byloje išsiskiria jos ir atsakovo pozicija dėl pinigų, kurių grąžinimui užtikrinti ir buvo išduoti ginčo vekseliai, perdavimo formos bei aplinkybių - visas šias aplinkybes ir turėjo tirti, nagrinėti bei vertinti teismas. Teismas turėjo nustatyti ar atsakovas gavo pinigus iš ieškovės (nesiejant jų su atsakovo nurodomu 17 000 Eur sumos pasiskolinimu 2019 m. vasario mėnesį, kuomet pinigai buvo 3 bankiniais pavedimais pervesti į atsakovo dukros banko sąskaitą) ir dėl to buvo išrašyti ginčo (ir kiti) vekseliai (ieškovės versija), ar atsakovas gavo pinigus iš ieškovės 3 bankiniais pavedimais į atsakovo dukros banko sąskaitą ir dėl to buvo išrašyti ginčo (ir kiti) vekseliai (atsakovo versija).
11. Tai, kad atsakovas pinigus pagal ginčo vekselius yra gavęs, patvirtina ir atsakovo dėstoma pozicija, jog jis pagal ginčo vekselius yra atsiskaitęs su ieškove. Pirmosios instancijos teismas ignoravo ir tai, jog atsakovas dalį į bylą pateiktų vekselių yra apmokėjęs. Nėra logiška teigti, kad vekselio davėjas išdavė vekselį su visais privalomais rekvizitais negavęs jokių pinigų. Tai, kad vekselis prarado savo, kaip vertybinio popieriaus galią, turėtų reikšti tai, kad kreditorius negali pasinaudoti specialia neteismine pinigų išieškojimo procedūra ir yra priverstas kreiptis į teismą, kad būtų priimtas teismo sprendimas, kurio pagrindu būtų galima gauti vykdomąjį dokumentą. Tačiau pačios esmės dėl piniginės prievolės tai neturėtų keisti. Abi šalys iš esmės pripažįsta paskolinių teisinių santykių tarp jų susiklostymą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, turėjo pareiga įrodyti, kad paskolos teisiniai santykiai tarp šalių iš esmės neegzistuoja ar yra pasibaigę. Bylą nagrinėjantis teismas galėjo ir nesutikti su ieškovės pateiktomis aplinkybėmis (versija) dėl pinigų perdavimo, tačiau vis tiek turėjo tenkinti ieškinį, kadangi pats atsakovas pripažino gavęs pinigus (tik kitomis aplinkybėmis). Atsakovas šioje byloje ne tik pripažino gavęs pinigus pagal ginčo vekselius, tačiau ir teigė, kad tuos pinigus yra grąžinęs. Tokiu atveju, turėjo būti vertinamos aplinkybės, ar tikrai tie pinigai pagal ginčo vekselius buvo grąžinti, bet ne pats vekselių, virtusių skolos dokumentais, galiojimas. Vykdomojo įrašo neįforminimas nereiškia to, kad pagal tokį vekselį sumokėti pinigai neturi būti grąžinti - tai reiškia tik tai, kad vekselio turėtojas negali pasinaudoti neteismine išieškojimo pagal specialųjį įstatymą tvarka.
Atsiliepimas
12. Atsakovai UAB „Kietaviškių statyba” ir A. R. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovė privalėjo byloje nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovams, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus, jog ieškovė perdavė pinigus, kaip paskolos dalyką A. R., o pastarasis pinigus gavo. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovai neva neneigė, jog pinigus gavo, tačiau tai neatitinka tikrovės. Ieškovė nepateikė ir neįrodinėjo byloje jokių faktinių aplinkybių, susijusių su paskolos dalyku ir jo perdavimu atsakovui. Kaip matyti iš 2020 m. birželio 26 d. teismo posėdžio garso įrašo, versija, kad ieškovė paskolino pinigus grynais, atsirado tik pradėjus nagrinėti bylą teisme. Ieškovės atstovė negalėjo apsispręsti ar vekseliai buvo išduoti kaip kitos prievolės užtikrinimo priemonė ar kaip paskolą patvirtinantis dokumentas. Tuo tarpu nagrinėjant bylą 2020 m. rugpjūčio 26 d. teismo posėdyje ieškovė teigė, kad paskolino pinigus, perdavė juos grynais, tačiau jokios žymos apie tai nepadarė ir negalėjo nurodyti paskolos suteikimo faktinių aplinkybių, apibūdinti šalių elgesio ir kokiomis kupiūromis suteikė paskolą. Ieškovės paaiškinimuose teismas pagrįstai įžvelgė prieštaravimus, nes teigdama, kad atidavė atsakovui santaupas, ieškovė negalėjo nurodyti kokiais pinigais šias santaupas laikė ir kokiomis kupiūromis paskolą suteikė. Atsakovas A. R. teismo posėdžio metu aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jokių pinigų grynais iš ieškovės negavo, o gavo tik paskolą pavedimu, pateikė banko sąskaitos išrašus apie ieškovei grąžintas sumas.
13. Atsakovas A. R. visą laiką laikėsi pozicijos ir ją detaliai paaiškino teismui, kad 2019 m. vasario mėnesį pasiskolino iš ieškovės viso 17 000 Eur sumą. Ieškovė šią sumą pervedė į atsakovo A. R. dukros G. R. DNB banko sąskaitą (2019 m. vasario 14 d. mokėjimo pavedimas 1 000 Eur sumai; 2019 m. vasario 14 d. mokėjimo pavedimas 13 000 Eur sumai; 2019 m. vasario 19 d. mokėjimo pavedimas 3 000 Eur sumai). Nors ieškovė ir teigė, kad pinigus skolino grynais pinigais, tačiau, kad vekseliai buvo išduoti pavedimais suteiktos paskolos užtikrinimui, neneigė. Atsiliepime nėra nurodyta, jog atsakovas gavo paskolą grynais pinigais. Gautos pavedimu paskolos atsakovas niekada neneigė. Todėl ieškovės apeliacinio skundo argumentai, neva atsakovai neneigia pinigus gavę, tiesiog klaidina teismą. Pati ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad pinigus perdavė ne vekselių išrašymo dienomis, tačiau nurodyti kada konkrečiai neva perdavė pinigus, kokiomis sumomis ir pagal kurį iš vekselių, ar pagal laikytinus apmokėtais, ar pagal ginčo vekselius, negalėjo. Teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, įvertino pateiktus įrodymus ir šalių paaiškinimus bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, jog perdavė atsakovui paskolos dalyką. Vekselio davėjo pasirašyti vekseliai negali būti pripažinti paskolos sutartimi, nes jie neatitinka įstatymų reikalaujamos sandorio formos. Taip pat šių dokumentų turinys nepatvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
14. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl byloje nustatytų aplinkybių
15. Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 9 d. atsakovas A. R., laiduojant UAB „Kietaviškių statyba“, ieškovės naudai pasirašė (išdavė) paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 999 Eur sumai, kurį besąlygiškai įsipareigojo apmokėti 2019 m. gegužės 15 d. Taip pat 2019 m. balandžio 10 d. atsakovas A. R., laiduojant UAB „Kietaviškių statyba“, ieškovės naudai pasirašė (išdavė) paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2 999 Eur sumai, kurį besąlygiškai įsipareigojo apmokėti 2019 m. birželio 18 d.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
16. Byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovė neįrodė pinigų perdavimo fakto atsakovui. Ieškovė įrodinėjo, jog 5 998 Eur sumą pagal ginčo vekselius atsakovui sumokėjo grynaisiais pinigais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog teismas privalėjo ieškinį tenkinti, kadangi atsakovas neneigia gavęs paskolą, nes iš byloje esančių duomenų ir šalių pozicijų matyti, jog atsakovas neneigė gavęs paskolą, kuriuos ieškovė jam suteikė atlikdama bankinius mokėjimo pavedimus. Tačiau šioje byloje ieškovė teigia, jog pinigus atsakovui sumokėjo grynaisiais pinigais, o ne banko pavedimu. Ieškovė savo reikalavimą priteisti 5 998 Eur skolą kildina iš 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. vekselių. Kadangi ieškovė (vekselių turėtoja) praleido Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reikalavimų pagal vekselį pateikimo senaties terminą, dėl to ji neteko galimybės įgyvendinti savo reikalavimo teisę šio nustatyta ne ginčo tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą, o 2019 m. balandžio 9 d. ir 2019 m. balandžio 10 d. vekseliai yra laikytini skolos rašteliais ir tarp šalių susiklosčiusiems santykiams taikytinos CK nuostatos, reglamentuojančios paskolos teisinius santykius.
17. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalys).
18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms laikoma, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2009-06-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011-12-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Šios kategorijos bylose tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, ypač svarbi reikšmė tenka sutarties turiniui, t. y. paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi aiškiai matytis pinigų perdavimo faktas. Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, pripažįstama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka paskolos gavėjui (CPK 12, 178 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2010-12-27 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2010; 2011-03-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011).
19. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir jo aiškinimo praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė vieno iš esminių paskolos sutarties elementų – tai yra pinigų perdavimo atsakovui fakto. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog paskoliniai santykiai neegzistuoja, tačiau iš teisės aktų ir suformuotos teismų praktikos matyti, jog paskolos sutarties sudarymo faktą (pinigų perdavimo faktą) turi įrodyti paskolos davėjas (šiuo atveju ieškovė). Ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nurodė, jog ginčo sumą atsakovui perdavė grynaisiais pinigais, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Taip pat ieškovė nepateikė ir paaiškinimų, detalizuojančių paskolos suteikimo atsakovui aplinkybes, tai yra ji negalėjo nurodyti kokią konkrečiai sumą perdavė atsakovui, kokiomis kupiūromis pinigai buvo perduoti, kada tiksliai ji juos perdavė atsakovui. Ieškovė savo reikalavimą grindžia iš esmės ta aplinkybe, jog atsakovas pasirašė ginčo vekselius, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vien šių rašytinės formos dokumentų pasirašymas savaime neįrodo atitinkamos grynųjų pinigų sumos perdavimo atsakovui fakto. Byloje nesant jokių įrodymų ar paaiškinimų apie pinigų perdavimo atsakovui aplinkybes, o atsakovui neigiant, jog jam paskola buvo suteikta grynaisiais pinigais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pinigų perdavimo faktą laikė neįrodytu.
20. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir nesiaiškino visų bylos aplinkybių, tai yra ar atsakovas iš ieškovės pinigus gavo grynaisiais pinigais ar pavedimu. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Ieškinyje yra nurodomas ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas, kurį sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, patvirtinančios asmens turimą teisę ar interesą arba jo pažeidimą ar ginčijimą. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Dėl to teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko (materialaus ieškovo reikalavimo suformulavimas kita žodine išraiška, nekeičiant reikalavimo esmės, nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu) ir faktinio pagrindo, t. y. negali grįsti savo sprendimo faktais, kurių šalys nenurodė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013). Šiuo atveju ieškovė laikėsi pozicijos, jog atsakovui paskolą suteikė jam sumokėdama paskolos sumą grynaisiais pinigais. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinio pagrįstumą vertino pagal ieškovės suformuotą poziciją, todėl pagrįstai neišėjo iš ieškinio ribų ir netyrė ieškovės nurodomų aplinkybių dėl 17 000 Eur dydžio paskolos (ne)suteikimo ir atliktų mokėjimo pavedimų.
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės A. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.